- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-25
- Bylos Nr.
- 1A-478-337-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- O. L., A. Z., T. S.
- Civilinis atsakovas
- J. L., D. L., A. S., I. S.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-478-337/2009
Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-21 nuosprendžio, kuriuo O. L. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (A. P. turto vagystė) ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (V. M. turto vagystė) ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems (1) metams devyniems (9) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir O. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems (2) metams trims (3) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-17 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir O. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems (2) metams devyniems (9) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti A. Z. ir T. S., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.
Be to, nuosprendžiu priteista: iš O. L. A. P. 190 Lt turtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiui O. L. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, šią sumą priteisti iš civilinių atsakovų – jo tėvų J. L. ir D. L. subsidiariai. Taip pat priteista iš O. L. ir T. S. solidariai V. M. 1210 Lt turtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiams O. L. ir T. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, šią sumą priteisti iš civilinių atsakovų – J. L., D. L., A. S. ir I. S. subsidiariai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. L. nuteistas už tai, kad jis, kartu su A. Z. ir T. S., 2008 m. gruodžio 20 d., nenustatytą valandą, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į patalpą – butą, priklausantį A. P., esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš kur pagrobė svetimą – A. P. priklausantį turtą: dėžutę papuošalams 10 Lt vertės, laikrodį su grandinėle, bendros 60 Lt vertės, geltono metalo papuošalų komplektą, bendros 230 Lt vertės, balto metalo papuošalų komplektą, bendros 220 Lt vertės ir auksinį pakabuką 100 Lt vertės, o viso pagrobė turto, kurio vertė 620 Lt.
Be to, jis, kartu su A. Z. ir T. S., 2008 m. gruodžio 20 d., nenustatytą valandą, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į patalpą – butą, priklausantį V. M., esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje iš kur pagrobė svetimą – V. M. priklausantį turtą: MP 3 grotuvą „Reddmango“ 100 Lt vertės, vyriškus kvepalus „Hugo Boss“ 100 Lt vertės, auksinę grandinėlę 300 Lt vertės ir auksinę grandinėlę 1500 Lt vertės, o viso pagrobė svetimo turto, kurio vertė 2000 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistojo O. L. gynėjas advokatas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-21 apkaltinamąjį nuosprendį dalyje, kur O. L. yra pripažintas kaltu ir priimti O. L. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismas padarė baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą. Teismo vidinį įsitikinimą dėl O. L. kaltės nulėmė nuteistųjų A. Z. bei T. S. parodymai ir policijos pareigūnų (liudytojų) A. Š. ir D. I. parodymai, tačiau visų minėtų asmenų parodymai yra prieštaringi, prieštaravimai nepašalinti, todėl abejotini. Teigia, kad nuteistųjų A. Z. ir T. S. parodymai apie tas pačias aplinkybes yra skirtingi, be to, nei vienas iš jų negalėjo pasakyti kas ir kada sugalvojo apvogti butus, kaip pasidalijo užduotimis, kaip dėl to tarėsi, kur ir prie kokių aplinkybių dingo iš V. M. buto pavogti daiktai. Todėl vertinti šių asmenų parodymus kaip nuoseklius negalima. Policijos pareigūnų A. Š. ir D. I. parodymai taip pat yra prieštaringi. Skunde keliamas klausimas, kodėl liudytojas A. Š., jei jis žinojo, kad O. L. buvo įvykio vietoje, pastarojo iš karto nesulaikė, be to, nusprendė atlikti tik kratą pas O. L., o ne sulaikyti jį. Skunde teigiama, kad teismas neteisingai nuosprendyje nurodė, kad liudytojas D. I. davė parodymus, iš esmės analogiškus liudytojo A. Š. parodymams, nes D. I. parodymai skiriasi nuo A. Š. parodymų. D. I. iš viso neparodo, jog A. Š. atpažino įvykio vietoje O. L. ir, kad apie tai jis kam nors pasakojo. Be to, A. Š. parodo, kad sulaikius T. S., jis perdavė pristatyti į VPK, o D. I. parodo, kad jie patys T. S. pristatė į VPK. Dėl nurodytų prieštaravimų D. I. ir A. Š. parodymuose, negalima tvirtinti, jog jų parodymai nuoseklūs ir neabejotini. Teismas savo sprendime dėl šių dviejų liudytojų parodymuose esančių prieštaravimų nepasisako, jų neanalizuoja. Tai yra proceso normų pažeidimas, kuris turi įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.
Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje neaptarė ankščiau nurodytų prieštaravimų, kurie yra parodymuose asmenų, kurie esmingai nulėmė O. L. pripažinimą esant kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Esant tokioms aplinkybėms negalima pripažinti, kad byloje visiškai įrodyta nuteistojo kaltė. Gynėjas mano, kad O. L. yra nekaltas. Teigia, kad Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonių.
Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir nuteistojo atstovė pagal įstatymą prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo O. L. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo O. L. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu dėl vagysčių pagal BK 178 str. 2 d. bei paskyrė teisingą bausmę.
Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir šališkai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas nutartyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Apeliantas skunde tam tikrais argumentais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus. Šie argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, jie yra susiję ne su teisės taikymo teismo nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiūrėjimu ir nauju apelianto įžvelgiamos jų visumos vertinimu. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, įvertinęs liudytojų parodymus, nuteistųjų A. Z. ir T. S. parodymus, parodymų patikrinimo vietoje ir įvykio vietų apžiūrų protokolus, specialistų išvadas ir kitus bylos duomenis, motyvuotai konstatavo įrodžius nuteistojo O. L. kaltę dėl jam inkriminuotų vagysčių įsibraunant į gyvenamąsias patalpas. Nors O. L. neigia kartu su kitais nuteistaisiais A. Z. ir T. S. dalyvavęs vykdant vagystes iš Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių butų, tačiau tai patvirtina aukščiau nurodytieji byloje esantys duomenys. Dėl nusikalstamų veikų įvykdymo prisipažinę nuteistieji A. Z. ir T. S. davė išsamius esminėse detalėse sutampančius parodymus dėl O. L. dalyvavimo vagysčių daryme. Be pastarųjų asmenų parodymų O. L. dalyvavimą iš dalies patvirtino ir liudytojai A. Š., D. I. bei apeliacinės instancijos teisme posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Š.. Pastarasis liudytojas parodė įvykio metu matęs prie (duomenys neskelbtini) namo, kur pirmame aukšte buvo įvykdyta vagystė, kampo stovėjusį ir įtartinai aplinką stebėjusį A. L., tuo iš dalies patvirtindamas nuteistųjų A. Z. ir T. S. parodymus. Netikėti nuteistųjų A. Z. ir T. S. išsamiais, esminėse detalėse sutampančiais ir kitais byloje esančiais duomenimis patvirtintais parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, O. L. kaltę iš dalies patvirtina ir jo paties parodymų prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad A. Z. ir T. S. negalėjo pasakyti kas ir kada sugalvojo apvogti butus, kaip pasidalijo užduotimis ir pan., nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai abejoti šių nuteistųjų parodymų teisingumu bei remtis jais konstatuojant O. L. kaltę. Tokiu būdu byloje surinktų įrodymu visetu neginčytinai įrodyta, kad O. L. su nuteistaisiais A. Z. bei T. S. veikė kaip nusikaltimų bendravykdytojas ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.
Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei subendrintąją bausmę teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei ją lengvinančių nebuvimą, bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, tinkamai įvertino O. L. asmenybę. Nors O. L. ir yra nepilnametis, tačiau charakterizuojamas išskirtinai neigiamai, nusikalto praėjus labai trumpam laikui po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio už anksčiau padarytus nusikaltimus. Visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad švelnesnės rūšies bausmių nusikalstamiems O. L. polinkiams pakeisti nepakanka ir jam pagrįstai paskirtas terminuotas laisvės atėmimas. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės nesiekia BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkio ir tiek jas, tiek subendrintąją bausmes pripažinti per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-21 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo O. L. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą atmesti.