Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-850-1046/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-05
Bylos Nr.
1-850-1046/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38928-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Nukentėjusysis
V. R.
Kaltinamasis
G. R.
Civilinis ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Rolandas Vaitekūnas, Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-850-1046/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38928-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 5 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,

sekretoriaujant Daliai Monkevičienei, Dovilei Janišauskaitei, Laurai Levickienei, Editai Pupelytei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Raskazovui,nukentėjusiajam V. R., jo įgaliotam atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,kaltinamajam G. R., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,nedalyvaujant civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, ištyręs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. R. 2023 m. spalio 9 d., apie 13 val., garaže, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį V. R., suduodamas nenustatytą kiekį kumščiais, kojomis ir mediniu pagaliu V. R. į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, dešiniame žande, kairės plaštakos nykštyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, abiejų akių vidiniuose kampuose, dešiniame užausyje, dešiniame žaste, nugaroje, juosmens dešinėje, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kairiame smilkinyje, dešinėje šlaunyje, nukentėjusiajam V. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. R. savo kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad tą dieną dirbo savo autoserviso patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Dirbdamas pajuto smūgį į veido sritį. Pirmas smūgis buvo į veido dešinę pusę, į dešinį skruostą. Smūgiuojama buvo iš šono. Nuo to smūgio parkrito. Jau parkritęs atsisuko ir pamatė, kad tai brolis G. R.. Po to buvo suduota daug smūgių į įvairias kūno vietas – ir į veidą, ir į nugarą, ir į rankas, į kojas, į galvą, į pilvą. Iš viso buvo keliasdešimt smūgių. Buvo mušamas ir pagaliu, ir rankomis. Pagalį, kuriuo buvo mušamas, paskui išsivežė policija. Matė kas muša. Matė, kad tai – brolis G. R.. Nors ir buvo užsidengęs veidą skarute, vis tiek matė, kad tai brolis. Skarutė ant veido buvo uždėta iki smakro, bet matė brolio akis ir tikrai pažino jį. Mušdamas brolis gal ir kažką sakė, bet jokios konkrečios kalbos nebuvo. Iš balso pažino, kad tai buvo brolio G. R. balsas. Autoserviso patalpose dirbo vienas. Ten kitų asmenų nebuvo. Kai buvo mušamas, nesipriešino ir pagalbos nesišaukė, nes tokiose patalpose nėra galimybės tai padaryti. Bandė išsmukti iš patalpos, bet nepavyko. Autoservise yra įrengtos vaizdo kameros, kurios ir užfiksavo nagrinėjamą įvykį. Anksčiau yra buvę konfliktų su broliu. Mano, kad brolio buvo sumuštas dėl anksčiau nutrauktos bylos. Tarpusavio santykiai su broliu jau iki nagrinėjamo įvykio buvo prasti. Nesutardavo. Konfliktai kildavo dėl įvairių situacijų. Būdavo, kad konfliktai kildavo ir dėl brolio sugyventinės elgesio. Būdavo, kad brolio sugyventinė automobiliu užstatydavo įvažiavimą į kiemą, dėl to, kad nemokėdavo mokesčių už komunalinius patarnavimus, buvo ir kitokios įvairios priežastys. Ir brolis, ir jo sugyventinė, ne kartą yra grasinę. Jau ir anksčiau yra kreipęsis į policiją dėl sumušimų, bet tada išsigando ir pareiškimą atsiėmė. Apie tą įvyki žino žmona, dukra, sesuo. Jos matė tą vaizdo įrašą ir joms nekilo abejonių, kad jį (nukentėjusįjį) mušęs asmuo yra G. R.. Pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Patirtą turtinę žalą sudaro tai, kad po sumušimo kurį laiką negalėjo dirbti. Gali būti, kad nedirbo apie 2 savaites, tikslaus laiko nebeprisimena. Nebepamena, ar gavo nedarbingumo išmoką. Neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai. Ilgai skaudėjo sužalotas vietas, dėl to teko vartoti vaistus. Vaistus teko vartoti ir dėl to, kad po įvykio juto nerimą. Ir po įvykio, ir prieš tai dėl patiriamo streso lankėsi pas psichologą. Po to įvykio namuose jautėsi nejaukiai, nesaugiai. Buvo skaudu, kad buvo užpultas savo brolio.

Liudytoja D. L. parodė, kad tą dieną sulaukė skambučio iš mamos. Mama labai verkė, isterikavo ir į klausimą, kas atsitiko, atsakė, kad dėdė G. R. sumušė tėtį. Pokalbis vyko per „Messenger“ programėlę. Mamos paprašė, kad per kamerą parodytų tėtį. Kai pamatė, tėtis leisgyvis gulėjo ant sofos. Matė, kad aplinkui buvo daug kraujo. Tada mama iškvietė greitąją pagalbą. Kitą dieną po šio įvykio grįžo į Lietuvą. Matė tėčio sužalojimus ir padarė tų sužalojimų fotonuotraukas. Pamena, kad už dešinės ausies buvo mėlynė, kita didelė mėlynė buvo ant rankos. Ant pusės rankos buvo labai didelė mėlynė. Kitų sužalojimų nebeprisimena. Tėtis parodė įvykio vaizdo įrašą. Iš to, ką pamatė, aiškiai atpažino G. R.. Vaizdo įraše matyto vyro kūno sudėjimas, jo vaikščiojimas, matoma išvaizda atitiko G. R. išvaizdą. G. R. buvo su kauke, todėl jo viso veido nesimatė, bet yra įsitikinusi, kad tai buvo tėčio brolis. Po to įvykio teko pačiai kalbėtis su G. R. ir šis pats asmeniškai buvo sakęs, kad jis tai padarė. Nuėjo pas G. R. į jo gyvenamąją patalpą. Kalbėjosi, ieškojo kompromiso ir ji (D. L.) pasiūlė G. R. išsikraustyti iš gyvenamosios patalpos, už kurią būtų kompensuota pinigais. To pokalbio metu G. R. ir prisipažino, kad tai jis tai padarė, kad tai padarė dėl konfliktų tarp tėčio, R. L. ir jo paties. G. R. pasakė, kad konfliktas įvyko dėl kuro namui ir todėl sumušė tėtį. Po to įvykio buvo jaučiama didelė baimė, kad viskas gali pasikartoti ir ne kartą. Po sumušimo matėsi, kad tėčiui yra sunku judėti, matėsi, kad jaučia fizinius skausmus. Ar tėtis vartojo vaistus nuo skausmo, nežino. Tėtis ilgą laiką gyveno įtampoje ir baimėje. Konfliktai tarp tėčio ir G. R. prasidėjo tada, kai į namus atsikraustė G. R. sugyventinė R. L.. Iki jai atsikraustant, atrodo, kad tėčio ir G. R. santykiai buvo pakankamai geri. Paskui konfliktai tarp tėčio, G. R. ir G. R. sugyventinės kildavo nuolatos. Konfliktai kildavo dėl kuro namui, dėl to, kad G. R. sugyventinė užstatydavo išvažiavimą iš kiemo. Tėtis nuolat sulaukdavo G. R. sugyventinės grasinimų, kad kai G. R. grįš iš užsienio, tėčiui bus blogai, kad tėčiui bus dantys išdaužyti. Tėtis yra sakęs, kad G. R. irgi yra grasinęs. Sakė, kad G. R. tai pasakydavo aiškiai, kad pasakydavo per vaizdo skambučius. S. D. apie įvykį sužinojo iš jos (D. L.). S. D. irgi matė vaizdo įrašą. Iš to, kas buvo matyti vaizdo įraše, tiek ji, tiek S. D. suprato, kad prieš tėtį smurtavo G. R..

Liudytoja E. R. parodė, kad 2023 m. spalio 9 d. vyras namo grįžo sumuštas. Vyras namo grįžo su automobiliu. Vyro autoservisas yra mietelio centre, tai yra viešoje vietoje, o namai yra netoliese. Važiuojant su automobiliu iki namų užtrunkama apie porą minučių. Kai atidarė duris, vyras buvo susilenkęs, sukniubęs, kruvinas. Atrodė, kad vos stovi ant kojų, buvo toks kniumbantis. Paklausė vyro kas tai padarė ir vyras iš karto pasakė „G.“. Grįžęs vyras iš karto prigulė, o apie tai, kas įvyko, nieko nepasakojo. Veidas buvo kruvinas, buvo pradėję ryškėti mėlynės. Matė mėlynę ant veido, prie smilkinio, buvo mėlynė ant kojos, kitų sužalojimų nebeprisimena, bet jie yra užfiksuoti eksperto išvadoje. Pamačiusi patirtus sumušimus iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Tą dieną iki įvykio G. R. matė pro langą. Nebepamena jo aprangos, bet gal tą dieną jis vilkėjo juodus drabužius. G. R. rankoje nešėsi medžiaginį maišelį. Tai buvo standartinis, medžiaginis, pirkiniams skirtas maišelis, tokių maišelių būna pirkti prekybos centruos. Po to, kai pro langą matė G. R., išeinantį su maišeliu rankose, sumuštas vyras grįžo į namus gal po 10-15 min. Bet tiksliai kiek buvo praėję laiko, nebepamena. Dabar tiksliai nebeprisimena ir laiko, kada į namus po vyro sumušimo grįžo G. R., nes nuo to įvykio praėjo nemažai laiko. Kai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, laiką nurodė tiksliai. G. R. grasindavo vyrui, kad jam išdaužys dantis, kad sumuš. Abu konfliktuodavo tarpusavyje. Konfliktai buvo įvairūs. Apie tai, kas atsitiko, iš karto pranešė dukrai. Jai apie įvykį papasakojo paskambinusi per „Messenger“ programėlę, nes dukros tuo metu Lietuvoje nebuvo. To pokalbio metu dukrai pasakė kas atsitiko, parodė sumuštą tėtį ir pasakė, kas tai padarė. Sužinojusi kas atsitiko, dukra grįžo į Lietuvą. Matė filmuotą vaizdo įrašą ir atpažino, kad tai padarė G. R.. G. R. atpažino iš eisenos, iš judesių, iš kūno sudėjimo, pagal ūgį, iš to, kad buvo su kepure. G. R. mėgsta nešioti kepures. Po įvykio praėjus kelioms dienoms tarp G. R., jos (E. R.) ir D. L. vyko pakalbis, kurio metu D. L. G. R. paklausė , kodėl šis su pagaliu mušė tėtį. Tada G. R. ir pasakė, kad pagaliu V. R. sudavė tik porą kartų. S. D. apie vyro sumušimą pranešė dukra. Po to S. D. buvo grįžusi į Lietuvą, kai buvo vyro tėvo laidotuvės. Po jų, kai buvo tvarkomi namai, S. D. priekaištavo G. R. dėl brolio sumušimo. G. R. pasakė jai, kad koks čia buvo sumušimas, buvo tik juokas pasivolioti su V. R.. G. R. paaiškino, kad tai buvo padaryta dėl to, kad V. R. neleido priimti namams kūrenti atvežto kuro. Iki nagrinėjamo įvykio vyras su nieko daugiau nekonfliktuodavo ir nepažįsta jokių kitų asmenų, kurie būtų galėję jį sumušti. Dėl patirtų sumušimų vyras skausmus jautė apie mėnesį. Kiek laiko nedirbo, nebeprisimena, bet kurį laiką tikrai negalėjo dirbti. Teko lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, tepti tepalus. Iki dabar vyras jaučia skausmą kojoje, bet nežino, ar tai susiję su sumušimu. Iki to sumušimo dėl kylančių konfliktų buvo jaučiama stipri nervinė įtampa, psichologinė būklė buvo bloga. Vyras buvo tapęs nervingas, atrodė pasimetęs, negalėjo sutelkti dėmesio, tapo užmaršus.

Liudytoja G. P. parodė, kad atsimena, jog buvo gautas iškvietimas (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą jau buvo greitoji pagalba, kuri suteikinėjo vyriškiui pagalbą ir ruošėsi jį vežti į Priėmimo skyrių. Nukentėjęs vyriškis trumpai informavo, kad jį sumušė brolis. Daugiau nieko nekomentavo, nes jį vežėsi į Priėmimo skyrių. Vizualiai nukentėjusiajam matėsi kraujavimas galvos srityje. Nukentėjusysis nurodė, kad brolis yra antrame aukšte. Su kolega nuėjo į antrą aukštą, pasibeldė, duris atidarė moteriškė. Pasiteiravo jos, ar yra vyriškis. Moteris nurodė, kad yra. Paaiškino vyriškiui aplinkybes, kad jis yra įtariamas dėl nusikalstamos veikos. Asmuo nieko nekomentavo, jokios išskirtinės reakcijos nebuvo. Nepastebėjo, kad vyras antrame aukšte būtų buvęs sužalotas. Nepamena, ką vilkėjo įtariamasis ir ar paėmė įtariamojo drabužius. Atvyko šviesiu paros metu. Vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini). Su kolega nuvyko ir į kitas patalpas. Pamena, kad važiavo į garažą. Greitoji pagalba lydėjo iki garažo, kad nukentėjusysis parodytų kur yra įvykio vieta. Nukentėjusysis palydėjo iki garažo, atrakino duris. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas medinis pagalys-lenta, kurį parodė nukentėjusysis. Įvykio vietos vidus buvo filmuojamas, bet tuo metu dar negalėjo paimti vaizdo įrašo, nes nukentėjusysis jo negalėjo pateikti. Surašė tarnybinį pranešimą, kad patalpų vidus filmuojamas ir apsižiūrėjo įvykio vietą. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada aplinkybes prisiminė geriausiai ir tvirtina šiuos parodymus.

Liudytoja G. A. parodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime atliko liudytojos S. D., kuri yra įtariamojo ir nukentėjusiojo sesuo, apklausą. S. D. susiskambinus telefonu nurodė, kad šiuo metu gyvena Vokietijoje ir į Lietuvą grįžti neplanuoja, todėl buvo daroma nuotolinė apklausa. Elektroniniu paštu prieš apklausą liudytojai buvo išsiųstas teisių ir pareigų išaiškinimo protokolas, su kuriuo ji susipažino ir pradedant apklausą patvirtino, kad su juo susipažino, savo teises ir pareigas žino ir sutinka duoti parodymus. S. D. buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo brolį. Liudytojai sutikus duoti parodymus pirmiausia jos buvo paklausta, ar žino dėl ko yra apklausiama. Liudytoja nurodė, kad žino. Paprašius nurodyti ką žino apie brolių santykius ir tą įvykį, kuris įvyko garaže, liudytoja nurodė, kad broliai gyvena tame pačiame name, tik kituose aukštuose, nurodė, kad broliai nesutaria dėl įvairiausių dalykų, dėl tvarkymosi, dėl mokėjimų už šildymą, už elektrą, kad ji ne kartą yra juos taikiusi, tarpininkavusi. Nurodė, kad 2023 m. spalio 9 d. jai paskambino V. R. dukra ir pasakė, kad G. R. sumušė V. R. garaže. Nurodė, kad per vaizdo skambutį matė, kokioje būsenoje buvo V. R., tada jis jau buvo grįžęs į namus, ir kaip V. R. aiškino, kad jį sumušė G. R.. Susipažinusi su vaizdo įrašu, kurį gavo iš V. R., S. D. atpažino savo brolį G. R., kuris konfliktavo su V. R. garaže. Po tėčio mirties buvo grįžusi į Lietuvą. G. R. S. D. prisipažino, kad sumušė V. R. dėl nepriimto kuro namo šildymui ir dar sakė, kad jis per mažai gavo.

Liudytoja S. D. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prie artimą giminaitį, todėl teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Liudytoja S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. R. ir V. R. yra jos broliai, su jais santykiai draugiški, bendrauja. Broliai gyvena tame pačiame name (duomenys neskelbtini). V. R. su šeima gyvena namo pirmame aukšte, o G. R. antrame. Šį namą paveldėjo iš močiutės, tačiau G. R. savo namo dalį padovanojo jai, o ji broliui leido šia dalimi naudotis. G. R. pasikeitė gal prieš dvejus metus, kai pradėjo gyventi su sugyventine R. L. – jis tapo piktas, agresyvus, jų santykiai atšalo. Kiek žino, tarp brolių kyla dažni konfliktai dėl namo išlaikymo mokesčių, tai yra dėl mokėjimo už naudojamą vandenį, elektrą, šildymą. G. R. skundžiasi, kad V. R. neteisingai paskaičiuoja mokesčius, o V. R. skundžiasi, kad G. R. iš vis nemoka už patarnavimus. Nors G. R. su sugyventine yra darbingi, demonstruoja prabangų gyvenimą, tačiau už buities patarnavimus nemoka dėl to ir kyla pagrindiniai pykčiai. G. R. sugyventinė R. L. brolius pykdo, yra parazitiško ir kenkėjiško elgesio moteris, vis užstato automobiliais įvažiavimą į kiemą, nesitvarko kieme, jų didelis šuo kieme visur dergia. R. L. nuolat demonstruoja nebaudžiamumą, grasina, kad nuo G. R. visiems bus blogai, yra išgirdusi grasinimų ir savo atžvilgiu. V. R. yra sakęs, kad prieš jį G. R. yra smurtavęs, tačiau nieko konkrečiai nežino, pati nėra mačiusi V. R. sumušto, išskyrus paskutinį atvejį garaže. G. R. yra sportiško kūno sudėjimo, ūmaus charakterio, todėl jo sugyventinė R. L. jį išnaudodavo grasindama, kad pasakys G. R. ir visiems bus blogai, o G. R. reaguodavo. Prisimena, kad 2023 metų liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje buvo grįžusi į Lietuvą aplankyti brolių, namų ir prisimena, kad tarp brolių vėl buvo iškilęs konfliktas dėl nemokamų mokesčių. G. R. prašė tarpininkauti tarp jo ir V. R., kad būtų teisingai paskaičiuoti mokesčiai. Broliai buvo tokioje būsenoje, kad susitikti ir kalbėtis negalėjo, tai ji V. R. paskaičiavimus dėl mokesčių surašytus ant popieriaus nunešė G. R., G. R. su jais nesutiko ir užrašė savo paskaičiavimus. R. L. kurstė visą konfliktą komentuodama, kad viskas blogai paskaičiuota, kad V. R. prirašė visokių nesąmonių, kad jie V. R. nieko nemokės. G. R. pradėjo dar labiau pikti ant V. R., R. L. jam liepė eiti išdaužyti V. R. snukį, ji paskambins draugei į policiją ir jam už tai nieko nebus. G. R. išsikarščiavęs iš savo namų antro ankšto nusileido žemyn pas V. R. ir labai labai piktai, agresyviai nusiteikęs pradėjo V. R. grasinti, kad sumuš ir šis atsiras reanimacijoje. Ji labai išsigando, nes buvo įsitikinusi, kad G. R. tikrai sumuš V. R., tačiau, norėdama išvengti muštinių, pradėjo sakyti, kad iškvies policiją, pradėjo gėdinti G. R. dėl tokio elgesio, liepė R. L. liautis provokuoti konfliktą. Prašė kažkaip nuspręsti draugiškai dėl mokesčių mokėjimo už patarnavimus, pasiūlė statytis atskirus skaitiklius. G. R. nusiramino ir išėjo. Prisimena, kad 2023 m. spalio 9 d. paskambino V. R. dukra D. L. ir pasakė, kad G. R. ką tik sumušė tėtį, tai yra V. R. ir, kad laukia greitosios bei policijos. Jai sumuštą V. R. per vaizdo pokalbį parodė jo dukra. Visi buvo šoke, kad taip pasielgė šeimos narys, būtent G. R.. Buvo labai supykusi ant G. R., todėl su juo niekaip nebandė susisiekti. Nors G. R. telefono numerio nežino, tačiau su G. R. bendraudavo per Messenger programėlę, tačiau paskutiniu metu R. L. visada atsiliepdavo ar atsakydavo į žinutes. (duomenys neskelbtini) mirė tėvelis ir per laidotuves ji net nebendravo su G. R., nes labai pyko dėl tokio jo elgesio, t. y. dėl V. R. sumušimo. Po laidotuvių nuėjo į namo antrą aukštą, kur gyveno tėtis ir tvarkė namus. Atėjo G. R. ir ji pradėjo jam sakyti, kaip jis galėjo taip pasielgti su V. R., kodėl jis taip sumušė brolį. G. R. pasakė, kad V. R. jį labai sunervavo, nes buvo jau spalio mėnuo, o neturėjo kuro krosniai ir neturėjo kuo šildyti namų, o kai R. L. užsakė kurą, V. R. to kuro nepriėmė ir taip neturėjo kuo šildyti namų. G. R. neneigė, kad tai jis sumušė V. R., tačiau smulkių šio įvykio aplinkybių nenurodė. Suprato, kad brolį tai padaryti sukurstė R. L., o G. R. buvo tik vykdytojas, nes dėl V. R. kaltės, kai jis nesumokėjo už kurą pečiui, jie neturėjo kuo šildyti namų. V. R. parodė 2023 m. spalio 9 d. garaže filmuotą vaizdą ir jai nekilo jokių abejonių, kad V. R. sumušė G. R.. Kas pažįsta G. R., visi gali jį atpažinti iš šio vaizdo įrašo, nes G. R. eisena yra specifinė, jo kūno sudėjimas, judesiai. Yra visiškai įsitikinusi, kad tai G. R., nors ir pats G. R. to neneigia, kad garaže sumušė V. R. supykęs dėl nepriimto kuro (1 t., b l. 129-132).

Liudytoja R. L. parodė, kad 2023 m. spalio 9 d. atsikėlė, ruošėsi pusryčiams. G. R. išėjo ir po kelių minučių grįžo į namus. Tai galėjo būti apie 10 valandą, tiksliai nepamena, tačiau tai buvo rytas. Pro virtuvės vitrininį langą matė, kad grįžo G. R. brolis V. R., kuris buvo apsirengęs savo darbinius rūbus. V. R. grįžęs į namus atrodė įprastai, jis pralindo pro tujas ir nuėjo į savo namus. Nei V. R. eisena, nei išvaizda nebuvo keista. Jis dar antros dienos pusėje vaikščiojo po kiemą su šypsena. Po kurio atvyko policija ir pradėjo ieškoti G. R.. Tą dieną G. R. buvo apsirengęs žalsvai melsvos spalvos sportiniu kostiumu su užrašu „Peak Performance“. Jis visą rytą vaikščiojo su tais rūbais iki kol atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė. Atvykę policijos pareigūnai išsivedė ir su G. R. kalbėjosi pirmame aukšte. Kai G. R. grįžo iš policijos komisariato, kalbėjosi apie tą įvykį. Vyras pasakė, kad yra kaltinamas tariamu brolio sumušimu. G. R. yra ramaus būdo, nekonfliktiškas. Tuo metu, kai vyras grįžo iš areštinės, jis buvo su tais pačiais rūbais, su kuriais ryte išvežė policijos pareigūnai. Grįžo su švariu sportiniu kostiumu, be jokių kraujo dėmių. Tuo metu ir dabar santykiai su V. R. yra įtempti. V. R. yra grasinęs jai. Aptariamo įvykio dieną paskambinusi V. R. dukra pasakė, kad vakare ji grįš į Lietuvą ir jai (liudytojai) bus blogai. Paskui sulaukė V. R. dukros įsiveržimo naktį į namus. Iki šio įvykio dar buvo konfliktas už kurą, skirtą namo šildymui. V. R. negrąžino 3000 eurų už pirktą kurą namo šildymui. Žino ir apie V. R. konfliktus su kitais asmenimis.

Iš 2023 m. spalio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. spalio 9 d., apie 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), G. R. fiziškai smurtavo prieš savo brolį V. R., t. y. nenustatytą kiekį kartų kumščiais sudavė V. R. į veido sritį, bei mediniu pagaliu nenustatytą kiekį kartų sudavė į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais G. R. sukėlė savo broliui V. R. fizinį skausmą (1 t., b. l. 5-7).

Iš 2023 m. spalio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimos patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) patenkama iš (duomenys neskelbtini). Minėtoje aikštėje, dešinėje pusėje, matomos patalpos (garažas), kurio kairėje pusėje yra baltos spalvos plastikinės durys, virš durų yra prikabintas ant sienos automobilio ratas. Į dešinę nuo baltų durų yra rudos spalvos pakeliami garažo vartai, virš kurių yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“;. Įėjus pro minėtas baltos spalvos duris, patenkama į garažo vidų, kur priešais įėjimą matomas raudonos spalvos automobilis. Į kairę nuo automobilio, matomas keltuvas, ant kurio yra pakeltas juodos spalvos automobilis. Į kairę nuo pakelto automobilio, matoma erdvė, kurios gale sudėtos automobilių padangos. Priešais padangas yra rudos spalvos odinė sofa, ant kurios kairės pusės porankio ir sėdimos dalies matomos raudonos spalvos skysčio dėmės. Šalia sofos yra medinis staliukas, prie kurio ant žemės guli medinė paletė. Tarp staliuko ir paletės, bei ant pačios paletės yra raudonos spalvos skysčio dėmės. Už keltuvo, kuriuo pakeltas automobilis, ant grindų yra medinis pagalys, kuris paimamas iš įvykio vietos. Daugiau daiktų galinčių turėti įtakos tyrimui nėra (1 t., b. l. 19-28).

Iš 2024 m. vasario 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas pagalys. Pagalys yra medinis, 1,35 m ilgio, 9 cm pločio, 5 cm storio. Medinis pagalys yra atšerpėjusiu paviršiumi, jame matomos skylutės per visą šio pagalio plotį ir ilgį, kaip vinių kalimo, bei ant jo yra rudžių, purvo dėmės (1 t., b. l. 29-31).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad V. R. padaryti odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešiniame žande, kairės plaštakos nykštyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, abiejų akių vidiniuose kampuose, dešiniame užausyje, dešiniame žaste, nugaroje, juosmens dešinėje, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kairiame smilkinyje, dešinėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais, 20 trauminių poveikių, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 70).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvertinus teismo medicinos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateiktą 2023 m. spalio 24 d. gydytojo išrašą, V. R. nustatyta odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešiniame žande, kairės plaštakos nykštyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, abiejų akių vidiniuose kampuose, dešiniame užausyje, dešiniame žaste, nugaroje, juosmens dešinėje, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kairiame smilkinyje, dešinėje šlaunyje, padaryta kietais bukais daiktais, 20 trauminių poveikių, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 79).

Iš 2023 m. lapkričio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. R. savanoriškai pateikė nuotraukas ir vaizdo įrašą iš garažo, kuriame jis buvo sumuštas (1 t., b. l. 114-115).

vidutinio-sportiško kūno sudėjimo. Šis Iš 2024 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad tarnybiniu kompiuteriu apžiūrimas nukentėjusiojo V. R. pateiktas vaizdo įrašas „33_20231009211505292(2)avi-VLC leistuve“, kurio trukmė 10.05 min. Pradedant pateikto vaizdo įrašo peržiūrą matome datą „10-09-2023 11:55:46 val.“. Pradėjus apžiūrą matome, kad vaizdas filmuotas garažo-dirbtuvių patalpoje, kuri yra sujungta su kita garažo-dirbtuvių patalpa. Pirmoje patalpoje matome sienoje įmontuotus pakeliamus vartus, kurie yra nuleisti. Šių vartų kairėje matome baltos spalvos plastikines duris, o už durų kairėje matome prie sienos pritvirtintas lentynas su įrankiai. Šioje patalpoje, prieš pakeliamus vartus ant žemės yra įrenginys automobiliams pakelti, o priešais plastikines duris matome priekiu stovintį krovininį automobilį su priekaba. Už šio automobilio sienoje matome praėjimą į kitą patalpą, kurioje matome, kad yra įvairių įrankių ir ant pakėlėjo yra pakeltas lengvasis automobilis, kuris yra priekiu į pirmą patalpą. Antroje patalpoje, matome, kad prie pakelto automobilio dešinės pusės yra vyras- kaip nustatyta, tai V. R., kuris pasiėmęs audinio gabalą valo automobilio dešinės pusės galines dureles. 11:57:27 val., į garažo vidų per baltas plastikines duris įeina vyriškis, kuris apsirengęs tamsiais, prigludusiais prie kūno rūbais, tai yra dėvi kelnes ir marškinėlius ilgomis rankovėmis. Ant veido užsirišęs šviesiai mėlynos spalvos audinį, o ant galvos užsidėjęs megztą šviesios spalvos kepurę su tamsios spalvos atvartu ir su tamsiu bumbulu. Apsimovęs juodos spalvos pirštines. Tas vyras yra vyras įėjęs į garažo patalpą, sparčiu žingsniu eina į prijungtą patalpą prie V. R. ir staiga smogia dešine ranka smūgį V. R. į galvą. Nuo patirto smūgio V. R. nugriūna ir pusiau sėdėdamas ant žemės žiūri į atėjusį vyrą. Atėjęs vyras stovėdamas priešais ant žemės sėdintį V. R., taip pat žiūrį į jį ir pasiima šalia rastą medinį pagalį ir juo užsimoja V. R. ir į jį žiūrėdamas linksi galva, galima suprasti, kad kažką sako V. R. ir užsimojęs šia lazda jam suduoda smūgį per pečius. Nuo patirto smūgio V. R. griūna į priekį ir tas vyras jam šiuo pagaliu smūgiuoja du kartus per nugarą. V. R. gindamasis pakelia rankas ir traukiasi šliauždamas už pakelto automobilio galo. Matome, kaip V. R. ropoja į priešingą šios patalpos pusę, o tas vyras, rankoje laikydamas medinį pagalį, per pakelto automobilio priekį eina prie V. R., o tuo metu V. R. vėl slėpdamasis už pakelto automobilio, atsitraukia į kitą pusę, o tas vyras vėl per pakelto automobilio priekį bėgdamas grįžta prie automobilio dešinės pusės galinės dalies ir smūgiuoja rankomis bei užeina už automobilio galo. Per pakelto automobilio apačią matomi šešėliai bei kairę galinę automobilio dalį matoma fragmentais atėjusio vyro nugarą, tas vyras smūgiuoja ir grumiasi, matomi spyrimo judesiai už automobilio galo. Smūgiai suduodami dešine ranka. Tas vyriškis pasilenkia ir vėl atsistoja ir smūgiuoja. Po pakeltu automobiliu matomi judantys šešėliai. 11:59:00 val. matome, kaip iš už dešinio automobilio galo tas vyras, apkabinęs V. R. per krūtinę iš už nugaros abiem rankom, laiko V. R. ir dešinės rankos alkūne du kartus smūgiuoja jam per nugarą ir suima V. R. dešine ranka už kaklo ir jį smaugia, o tuo metu V. R. abiem rankomis bando to vyro rankas atitraukti nuo savęs. Tas vyras V. R. pakelia nuo žemės ir meta žemyn, taip jį pasodindamas ant žemės, jį smaugia toliau ir dešiniu kumščiu smūgiuoja į galvą, V. R. sukantis į kairę, tas vyras jam dešiniu kumščiu smūgiuoja į nugarą, galvą. V. R. nesipriešina, jį, tas vyras, pakelia nuo žemės ir vėl meta į šalį ir prie jo pasilenkęs dešiniu kumščiu smūgiuoja keturis kartus V. R. gulinčiam ant žemės, ant nugaros, jam į galvą ir krūtinę. Tas vyras po suduotų smūgių atsistoja, pailsi ir vėl pasilenkęs smūgiuoja dešiniu kumščiu V. R. gulinčiam ant žemės, vėl išsitiesia, pailsi ir vėl pasilenkęs smūgiuoja V. R.. Tada atsitraukia nuo V. R., o tuo metu V. R. bando atsisėsti, tai yra keliasi nuo žemės, tačiau tas vyras jį rankomis parverčia ant dešinio šono ir pasilenkęs prie jo dešiniu kumščiu smūgiuoja į jį, linksėdamas galvą, tikėtina, kažką sako V. R.. Suima V. R. rankas ir jas nustumia į kairę, po to į dešinę pusę ir V. R. laiko prispaudęs prie žemės. V. R. bando stotis, o tas vyras spiria V. R. ir šis vėl nugriūna ant žemės. V. R. tas vyras rankomis volioja po žemę prie jo pasilenkęs. Tas vyras atsistoja ir dešine koja spiria į ant žemės gulintį V. R.. V. R. po suduotų smūgių stojasi, o tuo metu tas vyras dešiniu keliu suduoda smūgį į V. R. į veidą ir V. R. vėl nugriūna ant žemės. Prie nugriuvusio V. R. tas vyras prieina ir pasilenkęs kažką sako, nes juda jo galva. V. R. bando stotis, tačiau tas vyras jam neleidžia ir kažką daro pasilenkęs prie ant žemės gulinčio V. R., tačiau ką, nesimato, nes užstoja pirmame garaže stovintis automobilis. Kas vyksta vaizdo įraše nuo 12:01:10 val. iki 12:02:46 val. nesimato, tas vyras yra pasilenkęs prie ant žemės gulinčio V. R., jis pasilenkia ir vėl atsistoja ir vėl pasilenkia. 12:03:04 val. tas vyras smūgiuoja 9 kartus dešine koja į ant žemės gulintį V. R., su kelių sekundžių pailsėjimais, taip smūgiuodamas užeina už sienos ir nebesimato jo judesių, tačiau protarpiais pasimato to vyro nugara, galima suprasti, kad yra atliekami judesiai ar grumtinės. 12:04:28 val. tas vyras atsistoja ir, žiūrėdamas į apačią, linksi galvą, galima suprasti, kad kažką sako. 12:04:45 val. tas vyras ramiai išeina per už pakelto automobilio galą, į lauką, nes matomi šviesūs šešėliai, lauko durų atidarymas. 12:05:18 val. matome, kaip nuo žemės pasikelia V. R. ir susilenkęs eina prie pakelto automobilio. V. R. rūbai išpešti, sukelti į viršų, jis išeina iš garažo pro pakelto automobilio galą, nes matomi prašviesėjimo šešėliai. 12:05:45 val. V. R. įeina į garažo vidų ir išeina iš garažo per pirmo garažo duris į lauką. Vaizdo įrašas baigiasi. V. R. pateiktoje CD laikmenoje taip pat yra 14 nuotraukų. Apžiūrint nuotrauką Nr. 1 matome joje sodybos kiemą, įvažiavimą į jį, ūkinį pastatą. Kieme prie ūkinio pastato stovi mikroautobusas ir lengvasis automobilis, o ant išvažiavimo priekiu į kiemą stovi juodos spalvos automobilis. Kieme esančių automobilių valstybinių numerių nesimato. Apžiūrint nuotrauką Nr. 2 matome kaip ant įvažiavimo į kiemą stovi juodos spalvos automobilis, kuris užstatęs įvažiavimą, išvažiavimą iš kiemo. Tai tas pats juodos spalvos automobilis, kaip ir nuotraukoje Nr. 1, tik iš kitos kiemo pusės. Apžiūrint nuotrauką Nr. 3 matome, kad nuotrauka daryta iš balkono, ir matoma, kaip pilkos spalvos automobilis yra užstatęs įvažiavimą, išvažiavimą iš kiemo. Valstybinių numerių nesimato. Apžiūrint nutrauką Nr. 4 matome, kad ji daryta iš balkono ir matoma, kad kieme stovi penki automobiliai, toks pat kiemo vaizdas yra ir nuotraukose Nr. 5, Nr. 6. Apžiūrint nuotrauką Nr. 7 matome, kad kieme stovi penkios transporto priemonės, nuotrauka daryta iš balkono. Apžiūrint nuotrauką Nr. 8 matome, kaip įvažiavime į kiemą yra sustatyti du automobiliai ir taip užstatytas įvažiavimas, išvažiavimas iš kiemo. Apžiūrint nuotrauką Nr. 9 matome, kad kieme stovi 5 transporto priemonės, toks pat vaizdas yra ir nuotraukoje Nr. 10. Nuotraukoje Nr. 11 matome kiemą ir jame stovinčias 6 transporto priemones. Nuotraukoje Nr. 12 matome, kaip automobiliu užstatytas įvažiavimas, išvažiavimas iš kiemo. Nuotraukoje Nr. 13 matome kieme stovinčias 6 transporto priemones. Nuotraukoje Nr. 14 matome kieme stovinčias 6 transporto priemones. Pateiktose nuotraukose esančių automobilių valstybinių numerių nesimato (1 t., b. l. 116-119).

Nors kaltinamasis G. R. tvirtina, kad jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo V. R. atžvilgiu neatliko, tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad prieš jį smurtavo būtent kaltinamasis. Nukentėjusysis V. R. teisme parodė, kad tą dieną dirbo savo autoserviso patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Dirbdamas pajuto smūgį į veido sritį. Pirmas smūgis buvo į veido dešinę pusę, į dešinį skruostą. Smūgiuojama buvo iš šono. Nuo to smūgio parkrito. Jau parkritęs atsisuko ir pamatė, kad tai brolis G. R.. Po to buvo suduota daug smūgių į įvairias kūno vietas – ir į veidą, ir į nugarą, ir į rankas, į kojas, į galvą, į pilvą. Iš viso buvo keliasdešimt smūgių. Buvo mušamas ir pagaliu, ir rankomis. Pagalį, kuriuo buvo mušamas, paskui išsivežė policija. Matė kas muša. Matė, kad tai – brolis G. R.. Nors ir buvo užsidengęs veidą skarute, vis tiek matė, kad tai brolis. Skarutė ant veido buvo uždėta iki smakro, bet matė brolio akis ir tikrai pažino jį. Mušdamas brolis gal ir kažką sakė, bet jokios konkrečios kalbos nebuvo. Iš balso pažino, kad tai buvo brolio G. R. balsas. Autoservise yra įrengtos vaizdo kameros, kurios ir užfiksavo nagrinėjamą įvykį. Apie tą įvyki žino žmona, dukra, sesuo. Jos matė tą vaizdo įrašą ir joms nekilo abejonių, kad jį (nukentėjusįjį) mušęs asmuo yra G. R.. Tarpusavio santykiai su broliu jau iki nagrinėjamo įvykio buvo prasti. Nesutardavo. Konfliktai kildavo dėl įvairių situacijų. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Tokius nukentėjusiojo V. R. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja G. P. parodė, kad atsimena, jog buvo gautas iškvietimas (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą jau buvo greitoji pagalba, kuri suteikinėjo vyriškiui pagalbą ir ruošėsi jį vežti į Priėmimo skyrių. Nukentėjęs vyriškis trumpai informavo, kad jį sumušė brolis. Daugiau nieko nekomentavo, nes jį vežėsi į Priėmimo skyrių. Vizualiai nukentėjusiajam matėsi kraujavimas galvos srityje. Nukentėjusysis nurodė, kad brolis yra antrame aukšte. Su kolega nuėjo į antrą aukštą, pasibeldė, duris atidarė moteriškė. Pasiteiravo jos, ar yra vyriškis. Moteris nurodė, kad yra. Paaiškino vyriškiui aplinkybes, kad jis yra įtariamas dėl nusikalstamos veikos. Asmuo nieko nekomentavo, jokios išskirtinės reakcijos nebuvo. Nepastebėjo, kad vyras antrame aukšte būtų buvęs sužalotas. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada aplinkybes prisiminė geriausiai ir tvirtina šiuos parodymus. Liudytoja D. L. parodė, kad tą dieną sulaukė skambučio iš mamos. Mama labai verkė, isterikavo ir į klausimą, kas atsitiko, atsakė, kad dėdė G. R. sumušė tėtį. Pokalbis vyko per „Messenger“ programėlę. Mamos paprašė, kad per kamerą parodytų tėtį. Kai pamatė, tėtis leisgyvis gulėjo ant sofos. Matė, kad aplinkui buvo daug kraujo. Tada mama iškvietė greitąją pagalbą. Kitą dieną po šio įvykio grįžo į Lietuvą. Matė tėčio sužalojimus ir padarė tų sužalojimų fotonuotraukas. Tėtis parodė įvykio vaizdo įrašą. Iš to, ką pamatė, aiškiai atpažino G. R.. Vaizdo įraše matyto vyro kūno sudėjimas, jo vaikščiojimas, matoma išvaizda atitiko G. R. išvaizdą. G. R. buvo su kauke, todėl jo viso veido nesimatė, bet yra įsitikinusi, kad tai buvo tėčio brolis. Po to įvykio teko pačiai kalbėtis su G. R. ir šis pats asmeniškai buvo sakęs, kad jis tai padarė. Nuėjo pas G. R. į jo gyvenamąją patalpą. Kalbėjosi, ieškojo kompromiso ir ji (D. L.) pasiūlė G. R. išsikraustyti iš gyvenamosios patalpos, už kurią būtų kompensuota pinigais. To pokalbio metu G. R. ir prisipažino, kad tai jis tai padarė, kad tai padarė dėl konfliktų tarp tėčio, R. L. ir jo paties. G. R. pasakė, kad konfliktas įvyko dėl kuro namui ir todėl sumušė tėtį. S. D. apie įvykį sužinojo iš jos (D. L.). S. D. irgi matė vaizdo įrašą. Iš to, kas buvo matyti vaizdo įraše, tiek ji, tiek S. D. suprato, kad prieš tėtį smurtavo G. R.. Liudytoja E. R. parodė, kad 2023 m. spalio 9 d. vyras namo grįžo sumuštas. Kai atidarė duris, vyras buvo susilenkęs, sukniubęs, kruvinas. Atrodė, kad vos stovi ant kojų, buvo toks kniumbantis. Paklausė vyro kas tai padarė ir vyras iš karto pasakė „G.“. Tą dieną iki įvykio G. R. matė pro langą. Nebepamena jo aprangos, bet gal tą dieną jis vilkėjo juodus drabužius. G. R. rankoje nešėsi medžiaginį maišelį. Tai buvo standartinis, medžiaginis, pirkiniams skirtas maišelis, tokių maišelių būna pirkti prekybos centruos. Po to, kai pro langą matė G. R., išeinantį su maišeliu rankose, sumuštas vyras grįžo į namus gal po 10-15 min. Bet tiksliai kiek buvo praėję laiko, nebepamena. Dabar tiksliai nebeprisimena ir laiko, kada į namus po vyro sumušimo grįžo G. R., nes nuo to įvykio praėjo nemažai laiko. Kai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, laiką nurodė tiksliai. G. R. grasindavo vyrui, kad jam išdaužys dantis, kad sumuš. Abu konfliktuodavo tarpusavyje. Konfliktai buvo įvairūs. Apie tai, kas atsitiko, iš karto pranešė dukrai. Jai apie įvykį papasakojo paskambinusi per „Messenger“ programėlę, nes dukros tuo metu Lietuvoje nebuvo. To pokalbio metu dukrai pasakė kas atsitiko, parodė sumuštą tėtį ir pasakė, kas tai padarė. Sužinojusi kas atsitiko, dukra grįžo į Lietuvą. Matė filmuotą vaizdo įrašą ir atpažino, kad tai padarė G. R.. G. R. atpažino iš eisenos, iš judesių, iš kūno sudėjimo, pagal ūgį, iš to, kad buvo su kepure. G. R. mėgsta nešioti kepures. Po įvykio praėjus kelioms dienoms tarp G. R., jos (E. R.) ir D. L. vyko pokalbis, kurio metu D. L. G. R. paklausė, kodėl šis su pagaliu mušė tėtį. Tada G. R. ir pasakė, kad pagaliu V. R. sudavė tik porą kartų. S. D. apie vyro sumušimą pranešė dukra. Po to S. D. buvo grįžusi į Lietuvą, kai buvo vyro tėvo laidotuvės. Po jų, kai buvo tvarkomi namai, S. D. priekaištavo G. R. dėl brolio sumušimo. G. R. pasakė jai, kad koks čia buvo sumušimas, buvo tik juokas pasivolioti su V. R.. G. R. paaiškino, kad tai buvo padaryta dėl to, kad V. R. neleido priimti namams kūrenti atvežto kuro. Liudytoja G. A. parodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime atliko liudytojos S. D., kuri yra įtariamojo ir nukentėjusiojo sesuo, apklausą. S. D. susiskambinus telefonu nurodė, kad šiuo metu gyvena Vokietijoje ir į Lietuvą grįžti neplanuoja, todėl buvo daroma nuotolinė apklausa. Liudytojai sutikus duoti parodymus pirmiausia jos buvo paklausta, ar žino dėl ko yra apklausiama. Liudytoja nurodė, kad žino. Paprašius nurodyti ką žino apie brolių santykius ir tą įvykį, kuris įvyko garaže, liudytoja nurodė, kad broliai gyvena tame pačiame name, tik kituose aukštuose, nurodė, kad broliai nesutaria dėl įvairiausių dalykų, dėl tvarkymosi, dėl mokėjimų už šildymą, už elektrą, kad ji ne kartą yra juos taikiusi, tarpininkavusi. Nurodė, kad 2023 m. spalio 9 d. jai paskambino V. R. dukra ir pasakė, kad G. R. sumušė V. R. garaže. Nurodė, kad per vaizdo skambutį matė, kokioje būsenoje buvo V. R., tada jis jau buvo grįžęs į namus, ir kaip V. R. aiškino, kad jį sumušė G. R.. Susipažinusi su vaizdo įrašu, kurį gavo iš V. R., S. D. atpažino savo brolį G. R., kuris konfliktavo su V. R. garaže. Po tėčio mirties S. D. buvo grįžusi į Lietuvą. G. R. jai prisipažino, kad sumušė V. R. dėl nepriimto kuro namo šildymui ir dar sakė, kad jis per mažai gavo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai S. D. pasinaudojus teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimą giminaitį, buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. D. parodė, kad G. R. ir V. R. yra jos broliai, su jais santykiai draugiški, bendrauja. Broliai gyvena tame pačiame name (duomenys neskelbtini). V. R. yra sakęs, kad prieš jį G. R. yra smurtavęs, tačiau nieko konkrečiai nežino, pati nėra mačiusi V. R. sumušto, išskyrus paskutinį atvejį garaže. G. R. yra sportiško kūno sudėjimo, ūmaus charakterio, todėl jo sugyventinė R. L. jį išnaudodavo grasindama, kad pasakys G. R. ir visiems bus blogai, o G. R. reaguodavo. Prisimena, kad 2023 m. spalio 9 d. paskambino V. R. dukra D. L. ir pasakė, kad G. R. ką tik sumušė tėtį, tai yra V. R. ir, kad laukia greitosios bei policijos. Jai sumuštą V. R. per vaizdo pokalbį parodė jo dukra. Visi buvo šoke, kad taip pasielgė šeimos narys, būtent G. R.. Buvo labai supykusi ant G. R., todėl su juo niekaip nebandė susisiekti. (duomenys neskelbtini) mirė tėvelis ir per laidotuves ji net nebendravo su G. R., nes labai pyko dėl tokio jo elgesio, t. y. dėl V. R. sumušimo. Po laidotuvių nuėjo į namo antrą aukštą, kur gyveno tėtis ir tvarkė namus. Atėjo G. R. ir ji pradėjo jam sakyti, kaip jis galėjo taip pasielgti su V. R., kodėl jis taip sumušė brolį. G. R. pasakė, kad V. R. jį labai sunervavo, nes buvo jau spalio mėnuo, o neturėjo kuro krosniai ir neturėjo kuo šildyti namų, o kai R. L. užsakė kurą, V. R. to kuro nepriėmė ir taip neturėjo kuo šildyti namų. G. R. neneigė, kad tai jis sumušė V. R., tačiau smulkių šio įvykio aplinkybių nenurodė. V. R. parodė 2023 m. spalio 9 d. garaže filmuotą vaizdą ir jai nekilo jokių abejonių, kad V. R. sumušė G. R.. Kas pažįsta G. R., visi gali jį atpažinti iš šio vaizdo įrašo, nes G. R. eisena yra specifinė, jo kūno sudėjimas, judesiai. Yra visiškai įsitikinusi, kad tai G. R., nors ir pats G. R. to neneigia, kad garaže sumušė V. R. supykęs dėl nepriimto kuro (1 t., b l. 129-132). Byloje esantis vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas patvirtina kokie smurtinio pobūdžio veiksmai buvo įvykdyti nukentėjusiojo V. R. atžvilgiu (1 t., b. l. 114-115, 116-119), o specialisto išvados patvirtina įvykio metu nukentėjusiajam padarytus sužalojimus bei sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 70, 79). Teismas neturi pagrindo netikėti tiek nukentėjusiojo, tiek ir aukščiau nurodytų liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje. Todėl teismas remiasi jais kaip tinkamais kaltinamojo G. R. kaltės įrodymais, nes, kaip minėta, juos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tačiau teismas nesiremia liudytojos R. L. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Be to, nors šioje byloje nebuvo paimti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo bei garso įrašai, taip pat nebuvo paimti bei apžiūrėti kaltinamojo G. R. drabužiai, teismo vertinimu, šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 209,59 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo gydymu, atlyginti (1 t., b. l. 83-86). Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia pridėti rašytiniai duomenys. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo G. R. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusysis V. R. teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 373,63 Eur dydžio turtinės, 7000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą atlyginti žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 125-134).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų 17 darbo dienų negalėjo dirbti ir tuo laikotarpiu negavo dalies pajamų, t. y. iš įprastai per tokį laikotarpį uždirbamų 588,20 Eur iš Sodros gavo tik 214,57 Eur dydžio ligos išmoką, taigi negautos pajamos sudaro 373,63 Eur (2 t., b. l. 132-134). Teismo vertinimu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas tiek nukentėjusiojo parodymais, tiek ir rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai iš kaltinamojo G. R. nukentėjusiojo V. R. naudai priteisiant 373,63 Eur turtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), nors sveikatos sužalojimo atveju jie nėra lemiami. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Nukentėjusysis pagrįsdamas prašomos neturtinės žalos dydį, nurodė, kad neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai. Ilgai skaudėjo sužalotas vietas, dėl to teko vartoti vaistus. Vaistus teko vartoti ir dėl to, kad po įvykio juto nerimą. Ir po įvykio, ir prieš tai dėl patiriamo streso lankėsi pas psichologą. Po to įvykio namuose jautėsi nejaukiai, nesaugiai. Buvo skaudu, kad buvo užpultas savo brolio. Teismui nekelia abejonių, kad dėl nustatytų sužalojimų, pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismas sutinka ir su tuo, kad nukentėjusysis po įvykio jautė fizinį skausmą. Taigi teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas nukentėjusiajam žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas savo brolio, netikėtai užpultas darbo vietoje, mušamas gana intensyviai ir pakankamai ilgai (ką patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas), patyrė daugybinius kūno sumušimus, iki šiol jaučia nerimą ir nesaugumo jausmą. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį – G. R. yra jaunas, darbingo amžiaus. Taip pat atsižvelgia ir į tai, kad veika yra tyčinė. Taigi teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo atveju nukentėjusiojo V. R. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 1500 Eur. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo atmeta.

Kaip minėta, nukentėjusysis taip pat prašo priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra pasisakęs, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nukentėjusysis V. R. pateikė prašymą iš kaltinamojo priteisti atstovavimo išlaidas bendros 2700 Eur sumos bei pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2 t., b. l. 156-157). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo atstovas advokatas Rolandas Vaitekūnas prašė iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 2700 Eur dydžio atstovavimo išlaidas ir pateikė sąskaitą už teisines paslaugas bei grynųjų pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis už atstovavimą advokatui sumokėjo 2700 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę bei spręstinų klausimų sudėtingumą – baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant pilną įrodymų tyrimą, bylą sudaro du tomai, nors nebuvo keliami jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, buvo parengtas gana išsamus civilinis ieškinys, atlikti kiti procesiniai veiksmai – sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas iš kaltinamojo priteisti visą nukentėjusiojo prašomą 2700 Eur sumą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis laikomas neteistu (2 t., b. l. 45-54), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 55-56), nedirba (2 t., b. l. 57-58), duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra. Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis neteistas, nedirba, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus. Bausmė trukmė, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nustatyta artima vidurkiui.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, G. R. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. spalio 9 d., 14.00 val., iki 2023 m. spalio 11 d., 11.31 val. (2 paros).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamajam G. R. 2023 m. spalio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Šios kardomosios priemonės terminas kelis kartus buvo tęsiamas iki 2024 m. liepos 10 d. Vėliau terminas pratęstas nebuvo, nauja kardomoji priemonė G. R. paskirti taip pat nebuvo. Teismo vertinimu, šiuo metu yra pagrindas iš naujo kaltinamajam G. R. skirti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – siekiant apsaugoti nukentėjusįjį V. R., nes, kaip matyti, kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai išlieka įtempti. Taigi siekiant nukentėjusįjį apsaugoti nuo galimo neigiamo kaltinamojo poveikio ir siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų prieš jį darymui, G. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

Daiktas – medinis pagalys, perduotas saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyrių (1 t., b. l. 32-33), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su V. R. bei lankytis V. R. gyvenamojoje bei darbo vietose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, G. R. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. spalio 9 d., 14.00 val., iki 2023 m. spalio 11 d., 11.31 val. (2 paras), 1 (vieną) parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo bausmės dienoms ir laikyti, kad G. R. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. R. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 209,59 Eur (du šimtus devynis eurus 59 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš G. R. 373,63 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 63 ct) turtinei žalai atlyginti, 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 1873,63 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 63 ct) dydžio žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. R. 2700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) V. R. naudai jo turėtų atstovavimo išlaidų.

Skirti G. R. nuo 2024 m. gruodžio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. R. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu įpareigojant jį:

- nesilankyti nukentėjusiojo V. R. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini);

- nesiartinti prie nukentėjusiojo V. R. arčiau nei 50 (penkiasdešimties) metrų atstumu.

Įspėti G. R., kad pažeidus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė.

Išaiškinti, kad skundas dėl kardomosios priemonės skyrimo Panevėžio apygardos teismui gali būti pateikiamas kartu su apeliaciniu skundu.

Daiktą – medinį pagalį, perduotą saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė