Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-10-16 · Administracinė byla Nr. I-2095-602/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-16
Bylos Nr.
I-2095-602/2009
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00961-2009-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Rūta Miliuvienė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2095-602/2009Proceso Nr. 3-61-3-00961-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2009 m. spalio 16 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Miliuvienės, Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovui Edvinui Pašvenskui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Renatai Mikalavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2009-06-22 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį – nustatyti seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus (b. l. 2-3).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 3-182 kreipėsi į Vilniaus apskrities savivaldybių administracijų direktorius, prašydamas pateikti, be kita ko, informaciją apie tai, ar savivaldybių tarybos nustatė seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. balandžio 29 d. raštu Nr. A51-9623(3.3.2.3-PD4) informavo Vyriausybės atstovą, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba to dar neatliko. Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2009 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateikė reikalavimą Nr. 1R-52 dėl Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo. Vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Vyriausybės atstovo reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį) nuo reikalavimo gavimo dienos. Artimiausias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2009 m. birželio 3 d., tačiau šiame posėdyje Vyriausybės atstovo reikalavimas nebuvo apsvarstytas. Be to, Vyriausybės atstovo reikalavimas nebuvo apsvarstytas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 17 d. posėdyje. Pareiškėjas daro išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsisakė vykdyti Vyriausybės atstovo reikalavimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė prašymą tenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23-25). Paaiškina, kad Vietos savivaldos organizavimo ir veiklos pagrindiniai principai yra įtvirtinti Konstitucijoje, Vietos savivaldos įstatyme, suteikiant savivaldybėms teisę laisvai ir savarankiškai tvarkytis. Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys (savivaldybės administracijos filialas), veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Su seniūnijų veikla susijusios programos sudaromos ir tvirtinamos vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu Nr. 1-1103 patvirtinto Tarybos veiklos reglamento tvarka, todėl nėra tikslinga rengti atskiras veiklos programų sudarymo tvarkas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama konkrečias įstatymo nuostatas, turi teisę laisvai ir savarankiškai nustatyti, kokiu būdu tai atliks. Atsakovas pažymėjo, kad Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą suponuojama savivaldybės administravimo subjekto nesutikimu (atsisakymu) su siūlymu atlikti teikime nurodytus veiksmus. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente įtvirtintą tvarką sprendimų priėmimas užima nemažai laiko, įgyvendinti Vyriausybės atstovo reikalavimą neužteko laiko. Be to, pareiškėjas kreipėsi į teismą nesuėjus nustatytiems terminams, per kuriuos savivaldybės taryba turi apsvarstyti ir pateikti atsakymą Vyriausybės atstovui.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė skundą palaikė atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2009-04-17 raštu Nr. 3-182 kreipėsi į Vilniaus apskrities savivaldybių administracijų direktorius su prašymu pateikti informaciją, be kita ko, ar savivaldybės taryba yra nustačiusi seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus (b. l. 4).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-04-29 raštu Nr. A51-9623 (3.3.2.3.-PD4) informavo, kad nurodyti dokumentai nėra parengti (b. l. 5-6).

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2009-05-26 Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateikė reikalavimą Nr. 1R-52, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, reikalavo nedelsiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį – nustatyti seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus (b. l. 7). Atsakovas reikalavimo nustatyta tvarka neapsvarstė.

2009-06-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. A51-14084 (3.3.2.3-PD4) pranešė, kad atskiros seniūnijų veiklos programos ir lėšos joms įgyvendinti netvirtinamos, todėl laikytina, kad Vietos savivaldos įstatymo 32 str. 1 d. yra įgyvendinta (b. l. 16).

Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 str. 2 d., savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybių administracijos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymas) 31 str. 1 d., seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijos vadovas yra seniūnas. Taigi seniūnas yra savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas, pagal Įstatymo 32 str. 3 d. 2 p., administruoja seniūnijai skirtus asignavimus.

Įstatymo 32 str. 1 d. nustato, kad seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Kiekvienais metais, tvirtindama savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba tvirtina seniūnijų veiklos programas ir skiria joms įgyvendinti reikalingas lėšas. Savivaldybės taryba nustato seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus. Seniūnijos ir seniūno funkcijoms įgyvendinti reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų savivaldybės biudžeto asignavimų. Vadovaujantis Įstatymo 32 str. 3 d. 3 p. nuostata, seniūnas yra atsakingas už seniūnijos veiklos programų rengimą.

Ši įstatymo norma imperatyvi, todėl net ir esant Įstatyme įtvirtintai plačiai savivaldai, nepalieka savivaldų organams teisės patiems nuspręsti ir elgtis kitaip, nei numatyta įstatyme. Negalima daryti išvados, jog savivaldos organai turi teisę nuspręsti, kad specialios seniūnijų veiklos programos gali būti nesudaromos.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu Nr. 1-1103 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2 str. 1 d. nustato, kad savivaldybės taryba savo veikloje taip pat vadovaujasi Įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas numato savivaldybės tarybos funkciją – nustatyti seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus, nepagrįstas atsakovo argumentas, kad atskiras seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarkas rengti netikslinga.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog Vyriausybės atstovas į teismą kreipėsi nesuėjus nustatytiems terminams. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (2009-05-26 redakcija) 5 str. 2 d. 1 p., nustačius, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikiamas rašytinis reikalavimas neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės sprendimą. Kolegialus savivaldybės administravimo subjektas Vyriausybės atstovo reikalavimą privalo apsvarstyti artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį, ir apie priimtą sprendimą pranešti per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Artimiausias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2009-06-03, nepraėjus vienam mėnesiui nuo Vyriausybės atstovo reikalavimo, tačiau jo metu minėtas Vyriausybės atstovo reikalavimas nebuvo svarstomas.

Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje reikalavimas yra teisėtas, pateiktas pagal teisės aktų reikalavimus, todėl turi būti vykdomas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 3 p., 127 str.,

nusprendė:

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą patenkinti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį – nustatyti seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusRūta MiliuvienėVeslava Ruskan