Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2015-08-24 · Civilinė byla Nr. 2-406-305/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-24
Bylos Nr.
2-406-305/2015
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00121-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Pareiškėjas
O. P.
Suinteresuotas asmuo
Vilkaviškio rajono savivaldybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto banko
Civilinė byla Nr. 2-406-305/2015Proceso Nr. 2-53-3-00121-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.8; 113.1; 116.1; 116.4; 128.15.2
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 24 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant pareiškėjai O. P., suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovei Vilmai Kolpakovienei, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams (teismo šaukimai įteikti tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. P. prašo teismą nustatyti faktą, kad kluonas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, atsikirtimų esmė.

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1999 m. balandžio 15 d. tuometinės (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos perdavimo-priėmimo aktu jai bei jos vyrui A. P. už pajus buvo perduotas atsarginių dalių sandėlio pastatas, kluonas, prijungtas prie šio sandėlio, ir plovykla su baseinu. Jos vyras A. P. mirė (duomenys neskelbtini) ir ji yra vienintelė jo turto paveldėtoja. Gavęs iš žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) minėtus statinius jie pradėjo jais naudotis ir niekas niekada jokių pretenzijų jiems dėl to neturėjo. Pradėję naudotis minėtais statiniais jie jokių jų nuosavybės dokumentų negavo ir savo nuosavybės teisių į juos neįregistravo, kadangi tuo metu jiems niekas nepaaiškino, jog tai reikia padaryti. Visą šį laiką naudodamiesi minėtais statiniais jie juos naudojo kaip sandėliavimo patalpas – jame laikė (ir iki šiol laiko) grūdus, pašarą gyvuliams, įvairius kitus ūkyje reikalingus daiktus. Šiuose statiniuose savo lėšomis įvedė elektrą, laikas nuo laiko juos remontuoja, prižiūri ir kt. Šiuo metu pareiškėja norėtų atlikti žemės sklypo, esančio po šiais statiniais geodezinius matavimus, išsipirkti žemę prie šių statinių, tačiau, neturėdama statinių nuosavybės dokumentų, ji to padaryti negali, todėl jai yra būtina įregistruoti savo nuosavybės teises į šiuos statinius. Pareiškėja mano, jog jos turimi dokumentai pilnai įrodo, kad ji yra sąžininga ir teisėta statinių valdytoja ir juos valdo jau daugiau kaip dešimt metų (po vyro mirties – ir jam priklausančią statinių dalį). Visą laiką nuo 1999 m. balandžio 15 d., t.y. nuo tada, kai šie statiniai buvo perduoti ir perėjo į jos bei jos vyro valdymą, iki šiol, statinių valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Apribojimų, nurodytų Civiliniame kodekse, įgyti minėtus statinius nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra (b.l. 3-4).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė savo atsiliepime į pareiškimą (b.l. 43) bei suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sutinka, savivaldybė neturi duomenų, kad minėtoje bendrovėje būtų savivaldybės turtinių įnašų. Pagal tuometinius įstatymus žemės ūkio bendrovės turėjo teisę savarankiškai disponuoti pajais ir, kaip matosi iš pateiktų dokumentų, 1999 m. balandžio 15 d. pareiškėjai ir jos sutuoktiniui kaip pajiniai įnašai buvo perduoti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Manytina, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu per visą laiką sąžiningai ir nepertraukiamai tuos statinius valdė.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pareiškime išdėstytais reikalavimais ir mano, kad pareiškimas negali būti tenkintas. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja jokių įrodymų, patvirtinančių kluono ir sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini), valdymą ir priežiūrą nepateikė. Be to, nėra duomenų apie statinių kilmę, todėl kyla abejonių dėl statinių priklausymo valstybei ar savivaldybei, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus (b.l. 16-17).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškime išdėstytais argumentais bei reikalavimu nesutinka, prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti. Teigia, kad šiuo metu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai visapusiškai patvirtina, jog nėra pagrindo teismui konstatuoti, kad minėtas objektas pareiškėjos buvo teisėtai, atvirai, sąžiningai bei nepertraukiamai valdomas visą Civilinio kodekso nustatytą terminą, kadangi Nekilnojamojo turto registre centrinio duomenų banko išraše įrašų apie pareiškėjos pareiškime minimą turtą nėra. Be to, pareiškėjos į bylą pateiktame 1999 m. balandžio 15 d. perdavimo-priėmimo akte, turtas nėra detalizuotas, o po šio akto pasirašymo, pareiškime nurodyti pastatai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nors tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad perleidžiamas daiktas ir daiktinės teisės į jį turi būti registruojami, o nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Dėl to teigtina, kad byloje nesant įrodymų apie pareiškime nurodyto turto priklausymą, taip pat šių faktų neišviešinus po 1999 m. balandžio 15 d. perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, jame įrašyti asmenys, ginčo turtą galėjo įgyti nuosavybės ar valdymo teise nėra pagrindo. Šiuose aktuose nurodytas turtas, į kurį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, nėra indentifikuotas, todėl pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą vienareikšmiškai teigti, jog jis nepriklausė valstybei negalima (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, redakcijos galiojusios iki 2014 m. rugsėjo 30 d.). Toks turtas, skirtingai nei privati nuosavybė, gali būti perleistas ne bet kokios sutarties, o tik įstatymo numatyto sandorio pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, kad draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą (net jeigu ši teisė būtų įregistruota pareiškėjų vardu viešame registre) reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Dėl šių priežasčių pareiškėjai taip pat nėra pagrindo pripažinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-22).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad šioje byloje teisinio suinteresuotumo neturi, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (b.l. 28-30).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

Nustatyta, kad likviduojant žemės ūkio bendrovę (toliau – ŽŪB) (duomenys neskelbtini), 1999 m. balandžio 15 d. bendrovės likvidacinės komisijos pirmininkas A. K. perdavė už pajus bendrovės pajininkams O. P. ir A. P. bendrovei priklausiusį atsarginių dalių sandėlio pastatą, kluoną, prijungtą prie atsarginių dalių sandėlio, esančius (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 1999 m. balandžio 15 d. datos perdavimo-priėmimo aktas (b.l. 10) bei liudytojo A. K. parodymai teismo posėdžio metu. Nors minėtame perdavimo-priėmimo akte statinių identifikacinės savybės nėra aiškiai detalizuotos (statinių plotai, buvimo vieta ir pan. nenurodyta), tačiau, teismo nuomone, byloje esančių duomenų pakanka statiniams identifikuoti: liudytojas A. K. patvirtino, kad visas ŽŪB (duomenys neskelbtini) valdomas turtas, kuris buvo perduotas pajininkams likviduojant bendrovę, buvo būtent (duomenys neskelbtini), taigi, ir perdavimo-priėmimo akte minimi statiniai buvo (duomenys neskelbtini); perdavimo-priėmimo akte paminėtas specifinis statinių išsidėstymas, t.y. kad jie prijungti vienas prie kito, o iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančio statinių išsidėstymo plano matyti, kad statiniai – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kluonas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – kurių priklausymą nuosavybės teise pareiškėja siekia nustatyti, yra sujungti vienas su kitu, kaip ir minima perdavimo-priėmimo akte.

Nekilnojamojo turto registre minėti ginčo statiniai nėra įregistruoti niekieno vardu (b.l. 36-37). Žemės sklypas, kuriame stovi ginčo statiniai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (b.l. 33). Pareiškėjos sutuoktinis A. J. P. (b.l. 6) dar 1999 m. kovo 8 d. sudarė sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabar – AB „LESTO“) dėl elektros energijos tiekimo į objektą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 68-71). (duomenys neskelbtini) A. J. P. mirė (b.l. 6), jo palikimą yra paveldėjusi pareiškėja (b.l. 7-9).

Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. Įgyjamosios senaties samprata pateikiame CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bei kt.).

Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas ginčija sąlygos, kad daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, buvimą, kadangi, jų nuomone, iš byloje esančių duomenų neina vienareikšmiškai teigti, kad ginčo statiniai nepriklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčo statiniai Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti kieno nors vardu. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal generalinio prokuroro pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas konkrečių duomenų dėl ginčo statinių priklausymo valstybei nuosavybės teise nėra pateikę. O suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovė patvirtino, kad savivaldybė neturi duomenų, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) būtų savivaldybės turtinių įnašų. Taigi, konstatuotina, kad duomenų, jog ginčo statiniai priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, byloje nėra.

Pažymėtina, kad tas faktas, jog ginčo statiniai nėra registruoti pareiškėjos (ar jos mirusio sutuoktinio) vardu, taip pat savaime nėra kliūtis teismui konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų (o būtent vienos iš jų – daikto atviro valdymo sąlygos) buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos numatytos kaip privalomos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, t. y.: pareiškėja praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijusi nuosavybės teisės į ginčo statinius jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; pareiškėja (kartu su savo sutuoktiniu) ginčo statinius pradėjo valdyti ir jais naudotis bei iki šiol valdo ir naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai (liudytojai A. K. bei A. G. patvirtino, kad sandėlis ir kluonas, priklausę ŽŪB (duomenys neskelbtini), likviduojant šią bendrovę, buvo perduoti pareiškėjai ir jos sutuoktiniui kaip pajininkams už pajus; pareiškėja su sutuoktiniu įsivedė į sandėlį elektrą dar 1999 metais, pareiškėja nurodė, kad minėtais statiniais naudojasi iki šiol, moka mokesčius už elektrą, žemę, ant kurios stovi ginčo statiniai; duomenų, kad ginčo statiniai būtų užvaldyta per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra); ginčo patalpa nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; daiktinės teisės į ginčo patalpą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjos, nei jokių kitų asmenų vardu; pareiškėja (kartu su savo sutuoktiniu) ginčo patalpą valdė kaip savo, elgėsi kaip šio daikto savininkė; pareiškėja (kartu su savo sutuoktiniu) ginčo patalpą teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėja yra įgijusi nuosavybės teisę į kluoną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 259, 265, 270, 307, 443 straipsnio 1 dalimi, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į kluoną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus