- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-284-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- Vilniaus vaikų globos namams „Gilė“
- Advokatai
- Eimantas Šriupša, Gintaras Makšimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5915-101/2007 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Vilniaus vaikų globos namams „Gilė“ dėl kilnojamojo daikto priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2007-03-30 ieškovas A. A. pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 200 Lt vertės medinį biuro stalą „Wooden Style“, 1450 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. liepos mėnesį pagal darbo sutartį ieškovas buvo priimtas į darbą Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“. Jam paskirta darbo vieta nebuvo tinkamai įrengta, todėl ieškovas, norėdamas tinkamai ją įsirengti, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje 2005-07-26 vykusiame aukcione už 200 Lt nusipirko medinį biuro stalą „Wooden Style“. Globos namų direktorė dėl stalo, kaip ieškovo darbo priemonės, neprieštaravo, t.y. leido ieškovui kabinetą įsirengti savo lėšomis. 2005 m. spalio mėnesį su atsakovu nutraukus darbo sutartį, ieškovui nebuvo leista išsinešti savo stalo. Siekdamas apginti savo pažeistas teises, ieškovas 2005 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto VPK 5 policijos komisariatą, kuris kelti baudžiamąją bylą atsisakė, kadangi atsakovas pripažino nuosavybės faktą ir pažadėjo stalą ieškovui grąžinti. Vėliau ieškovui nuvykus pas atsakovą pasiimti ginčo stalo, atsakovo direktorė ir vėl atsisakė jį grąžinti. Kadangi atsakovas piktybiškai pažeidinėjo nuosavybės teisę reglamentuojančias įstatymų nuostatas, ieškovui atsirado teisė kreiptis į teismą dėl stalo išreikalavimo iš atsakovo neteisėto valdymo. Dėl atsakovo neteisėtos veikos, pažeidžiant ieškovo nuosavybės teises, ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią sudaro atsakovo sukelti emociniai išgyvenimai, pablogėjusi ieškovo savijauta, sutrikęs ieškovo miegas (LR CK 4.93 str. 2 d. 1 p., 4.95 str., 6.193 str. 4 d., 6.256 str., 6.987 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus vaikų globos namai „Gilė“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas Nurodė, kad atsakovas neginčija fakto, jog ieškovas aukcione nuosavybėn galėjo įsigyti ginčo stalą. Vienok, ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio aplinkybę, jog ieškovas minėtą stalą perdavė atsakovui ir naudojosi juo, kaip savo darbo priemone, atlikdamas savo darbines funkcijas. Atsakovas ieškovui buvo sudaręs tinkamas darbo sąlygas, t.y. ieškovui buvo suteiktas atskiras kabinetas su visais jame esančiais baldais, tame tarpe ir stalu. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, jog ginčo stalas iš jo buvo paimtas prieš jo valią, ir kad tai padarė atsakovas. Atsakovas 2005 m. liepos 26-29 dienomis paramos būdu, organizuojant ieškovui, gavo įvairių baldų labdarą iš Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje. Tarp baldų buvo ir stalų, kuriuos atsivežė atsakovo darbuotojai atsakovo transportu. Minėtus baldus priėmė ir užpajamavo atsakovo direktorės įsakymu paskirta komisija. Kadangi nei labdaros priėmimo metu, nei vėliau ieškovas nepateikė labdaros perdavimo dokumentų, jų nepavyko gauti ir pačiam atsakovui, labdara gauti baldai 2006-01-04 buvo įvertinti komisijos ir užpajamuoti buhalterijoje. Atsakovo buhalterinės apskaitos duomenimis jokio medinio stalo „Wooden Style“ pas atsakovą nebuvo. Ieškovas neįrodinėjo įstatyme numatytų būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Be to, įstatymas ir nenumato tokio atvejo, kad būtų atlyginama neturtinė žala, patirta dėl to, jog ieškovui neva nėra grąžinamas jam nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis daiktas (LR CK 4.93 str. 2 d. 1 p., 6.250 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas dublike nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovas asmeninėn nuosavybėn aukcione įsigijo ginčo stalą, įrodė į bylą pateikta 2005-07-26 stalo įsigijimo aukcione pažyma. Policijos atlikto tyrimo medžiagoje buvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas ginčo stalą įtraukė į bendrą apskaitą, o šį faktą savo paaiškinime patvirtino ir pats atsakovas. 2006-01-04 labdaros priėmimo aktas buvo surašytas tik po to, kai atsakovo direktorės įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo, ir pasirašytas vien tik atsakovo sudarytos komisijos narių.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike nurodė, kad Vilniaus vaikų globos namai „Gilė“, kaip viešoji įstaiga, negali turėti nepajamuoto ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, todėl asmeninių baldų globos namuose laikyti neleidžiama. Aplinkybę, jog ieškovas turėjo visą būtiną darbui inventorių bei galimybę naudotis globos namuose esančiais kompiuteriais, patvirtino 2005-10-13 atsakovo raštas Nr. Inf-252 Vilniaus apskrities viršininko administracijos socialinių reikalų skyriaus vedėjai I. G. . Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad ieškovo buvo paprašyta išsivežti savo asmeninius daiktus, t.y. savo odinius baldus bei kompiuterį. Ieškovas puikiai žinojo globos namuose galiojančias taisykles dėl asmeninių baldų laikymo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis turi teises į atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, todėl darytina išvada, kad ginčas kyla dėl skirtingų objektų. Ieškovas patyrė stresą dėl to, kad buvo atleistas iš darbo dėl nuolat pažeidinėjamų darbovietės vidaus tvarkos taisyklių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-12-07 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. A. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų Vilniaus vaikų globos namų „Gilė“ naudai. Teismas nustatė, kad Europos Komisijos atstovybės 2005-07-26 ir 2007-07-04 išduotos pažymos patvirtino aplinkybes, jog ieškovas 2005-07-26 viešame aukcione Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nereikalingiems/atliekamiems daiktams parduoti už 200 Lt pirko medinį biuro stalą „Wooden Style“, kad tą pačią dieną Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje suteikė paramą Vilniaus vaikų globos namams „Gilė“, kurios interesus atstovavo ieškovas. Medinis biuro stalas „Wooden Style“ ir Vilniaus vaikų globos namams „Gilė“ skirta parama-biuro spintos, stalai, kėdės buvo išvežti iš Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Vilniaus vaikų globos namai „Gilė“ transportu. Teismas nustatė, kad nė viename iš atsakovo pateiktų 2005-07-29, 2006-01-04 labdaros priėmimo aktų, bei 2007-03-31 ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitoje nebuvo įrašytas medinis biuro stalas „Wooden Style“. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovo darbo vietoje pas atsakovą buvo atvežtas ir pastatytas būtent ieškovo pirktas medinis biuro stalas „Wooden Style“. Teismas pažymėjo, jog kartu vežiojęs baldus atsakovo darbuotojas liudytojas S. K. parodė apie ieškovo įsigytos odinės sofos atvežimą į globos namuose įrenginėjamą ieškovo kabinetą, bet ne apie minėtą biuro stalą. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktoje Vilniaus m. VPK 5 PK pareiškimo tyrimo medžiagoje esančiame ieškovo 2005-11-15 patikslinime nurodyta, kad ieškovas turi iš Europos Komisijos išduotą raštą apie tai, kad jis nusipirkęs tris stalus ir šaldytuvą, tuo tarpu teismui buvo pateiktas raštas apie vieno daikto (medinio biuro stalo „Wooden Style“) pirkimą, nepateikiant pinigų mokėjimą patvirtinančių įrodymų. Teismas padarė išvadą, jog vindikacijos taisyklės ieškinyje nurodyto daikto priteisimui negali būti taikomos, nes ieškovas neįrodė vindikacinio reikalavimo objekto – individualiais požymiais apibūdinamo daikto (medinio biuro stalo „Wooden Style“) egzistavimo natūra, ieškovo valdymo teisės praradimo aplinkybių (daikto perdavimo atsakovui fakto) bei kitų vindikacinio ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, kurioms esant daiktą pradėjo valdyti atsakovas, aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas ginčijamą daiktą valdo neteisėtai, aplinkybių, rodančių, kad šalių nesiejo prievoliniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turėjo atstovą, tačiau kitu pagrindu ieškinys nebuvo reiškiamas ir padarė išvadą, kad teismas negali išeiti iš ieškinio reikalavimų. Teismas atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šios žalos atsiradimą ieškovas siejo su savo patirtais pergyvenimais dėl jo nuosavybės teisių suvaržymo. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kuo pasireiškė atsakovo veiksmų neteisėtumas, nenurodė koks konkrečiai įstatymas nustato atsakovo pareigą atlyginti neturtinę žalą vindikacijos taikymo atveju, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių bei atsakovo kaltės dėl žalos padarymo (LR CK 4.4 str. 1 d., 4.95 str., 4.96 str., CPK 93 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas A. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinyje keliamus reikalavimus tenkinti ir priteisti ieškovo naudai ginčo stalą, atlyginti ieškovo patirtą žalą ir priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, nesivadovavus įrodymų pakankamumo civiliniame procese principais. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas, tinkamai neįvertinęs įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė vindikacinio reikalavimo objekto – individualiais požymiais apibūdinamo daikto ginčo stalo egzistavimo natūra, bei ieškovo valdymo teisės praradimo aplinkybių. Vertindamas įrodymų visetą sisteminiu požiūriu, teismas visų pirma turėjo įvertinti, kad ginčo stalas atsakovo transportu buvo išvežtas iš Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir su kita parama buvo tiesiogiai pristatytas atsakovui. Teismo motyvas, kad ginčo stalo nėra atsakovo vedamoje ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitoje, neturi jokios įrodomosios reikšmės civilinėje byloje, kadangi ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ginčo stalo (nuosavybės) atsakovui neperleido ir jokių stalo perdavimo – priėmimo aktų nepasirašė, todėl atsakovas ir neturėjo teisės ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio stalo apskaityti atsakovo vedamoje ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitoje. Byloje esantys įrodymai, patvirtino, jog atsakovas leido ieškovui į savo darbo vietą atsivežti ginčo stalą ir šiuo stalu naudotis kaip savo darbo priemone bei, kad ieškovas ginčo stalu, kaip darbo priemone, naudojosi iki darbo santykių pabaigos.
2) Teismas nepagrįstai nepasisakė ir neįvertino ieškovo naudai 2005-10-28 atsakovui įteikto tarnybinio pranešimo, kuriuo ieškovas informavo atsakovą apie savo ketinimus iš globos namų 2005-10-29 išsivežti ginčo stalą. Šis įrodymas sudarė pagrindą teigti, jog atsakovas žinojo apie ieškovo naudojimąsi stalu, kaip savo darbo priemone, ir, kad atsakovas nepagrįstai ieškovui neleido stalo pasiimti, tuo neteisėtai apribodamas ieškovo teises į asmeninę nuosavybę. Atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas 2007-10-25 posėdžio metu buvo įpareigojęs atsakovą pateikti papildomus įrodymus – atsakovo įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, tačiau atsakovas šio teismo įpareigojimo neįvykdė.
3) Teismas nepagrįstai nesivadovavo įrodymų pakankamumo principais ir tuo pagrindu padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė ir kitų vindikacinio ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, kurioms esant daiktą pradėjo valdyti atsakovas. Byloje esantys įrodymai, juos vertinant sistemiškai, suformavo didesnę tikimybę, kad ieškovas ginčo stalą pas atsakovą atvežė, bei stalu, kaip darbo priemone, naudojosi, o atsakovas neteisėtai, neturėdamas tam pagrindo, ginčo stalą pradėjo valdyti ir ieškovui stalo neteisėtai negrąžino. Be to, teismas, priimdamas sprendimą byloje, visiškai neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus apie atsakovo duotus parodymus policijos atlikto tyrimo metu.
4) Teismas, padaręs nepagrįstą išvadą apie ieškovo reikalavimo dėl ginčo stalo priteisimo nepagrįstumą, taip pat nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo pablogėjusios sveikatos. Ieškovas buvo pateikęs visus įrodymus, kurių pagrindu buvo galima pagrįstai teigti, kad ieškovo sveikata pablogėjo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovo sveikata yra vertybė, neturinti piniginės išraiškos, tačiau ginama turtiniu būdu. Ieškovas, įvertindamas patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio atsakovo kaltę, į atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
5) Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 1500 Lt atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovas nebuvo pateikęs jokių įrodymų, kad realiai turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas, t.y. byloje nepateiktos apmokėjimo sąskaitos, pinigų priėmimo kvitai ir kiti įrodymai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-07 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais.
Nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios neturtinės žalos, o taip pat atsakovo kaltę.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų ir individualiais požymiais apibūdinamo ginčo stalo egzistavimo natūra bei ieškovo valdymo teisės praradimo aplinkybių. Apelianto pateiktas 2008-02-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 135-138), kuriame nurodyta, kad Vilniaus vaikų globos namų „Gilė“ patalpose medinio biuro stalo „Wooden Style“ nėra, patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio pagrindą.
Tai, kad ginčo stalas atsakovo transportu buvo išvežtas iš Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir su kita parama buvo tiesiogiai pristatytas atsakovui, kad 2005-10-28 ieškovas pateikė tarnybinį pranešimą (b.l. 92), nurodydamas, kad 2005-10-29 išsiveš asmeninius daiktus, t.y. ir stalą, savaime nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų ir nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas leido ieškovui į savo darbo vietą atsivežti ginčo stalą ir šiuo stalu naudotis, kaip savo darbo priemone, bei, kad ieškovas ginčo stalu, kaip darbo priemone, naudojosi iki darbo santykių pabaigos. Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos I. B. parodymai (b.l. 83-89) nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes ši liudytoja konkrečiai neįvardino ginčo stalą individualizuojančių požymių, o aplinkybes apie jos matyto stalo nuosavybę įvardino pagal paties ieškovo žodžius. Taip pat ir apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos Z. M. parodymai neindividualizuoja ginčo stalo požymių, o apie stalo priklausomybę parodymai yra paremti kitų asmenų pasakojimais.
Pirmosios instancijos teismui ieškovo pateikti įrodymai apie atsakovo direktorės duotus rašytinius paaiškinimus policijai (b.l. 54-56) neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Vien ta aplinkybė, kad I. G. davė rašytinius paaiškinimus policijai, savaime nereiškia, kad šios liudytojos, apklaustos pirmosios instancijos teisme, parodymai neatitinka tiesos kriterijui. Dėl šios liudytojos, davusios parodymus pirmosios instancijos teisme, nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl nekyla jokių abejonių dėl jos parodymų, duotų teisme, kurie yra nuoseklūs ir logiški. Apelianto pateikti dokumentai (b.l. 139 - 140) dėl I. G. atleidimo iš darbo neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas neteisėtai apribojo ieškovo teises į asmeninę nuosavybę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas 2007-10-25 posėdžio metu (b.l. 93-98) pasiūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus – atsakovo įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, parodo visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių tyrimą. Atsakovui nepateikus įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo, teismas pagrįstai netaikė procesinio poveikio priemonių, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes įstatymų leidėjas nenumatė galimybės atlyginti neturtinę žalą nuosavybės teisinių santykių srityje. Tai, kad 2007-03-28 medicininiame pažymėjime (b.l. 5) buvo nurodyta, kad 2005-10-24 ieškovo sveikata pablogėjo po patirto streso darbe, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ieškovo nurodytu pagrindu ir priteisti neturtinę žalą nuosavybės teisinių santykių srityje. Kolegija pažymi, kad darbo teisėje neturtinė žala gali atsirasti dėl įvairių aplinkybių, tame tarpe ir dėl darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo. Aplinkybės, kad ieškovas išgyveno dėl jo atleidimo iš darbo aplinkybių, yra teisiškai reikšmingos, tik sprendžiant ginčą dėl darbo teisinių santykių, bet ne dėl šios bylos nagrinėjimo dalyko.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, kadangi tokio dydžio honoraras su PVM už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose buvo įvardintas atsakovo pateiktoje sutartyje dėl teisinės pagalbos (b.l. 40). Apeliacinės instancijos teismas šią sutartį pripažįsta kaip pakankamą įrodymą, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl ieškovo reikalavimų atsakovui pagrįstumo.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.250 str., CPK 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą nepakeistą.