- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-788-425/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18847-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- A. G., A. G. N.
- Ieškovas
- A. I.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-788-425/2018
teisėja Renata Kasimovienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18847-2017-7
2018 m. gruodžio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų, kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimutės Sankauskaitės ir veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. – N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25402-600/2017 pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovei A. G. N. dėl turto paveldėjimo teisinių santykių, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, notarė V. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti, kad palikėjui V. N., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė ½ dalis jo ir atsakovės A. G. – N. vardu registruoto bendrojo turto: transporto priemonės – automobilio „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taupomojo indėlio, esančio taupomojo indėlio sąskaitoje Nr. ((duomenys neskelbtini), S., AB bankas; piniginių lėšų, esančių sąskaitoje (duomenys neskelbtini), S., AB bankas, (lėšų likutis – 3.584,44 Eur); piniginių lėšų, esančių sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB S. bankas (lėšų likutis – 1.632,30 Eur); pripažinti teisę gauti Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į šio reikalavimo aukščiau nurodyto turto pagal įstatymą priklausančią dalį be atsakovės A. G. – N. sutikimo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės tėvas, atsakovės sutuoktinis V. N.. Ieškovė ir atsakovė yra V. N. įpėdinės. Po V. N. mirties Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) – ame notarų biure buvo pradėta paveldėjimo procedūra. 2014 m. rugsėjo 5 d. antstolis R. V. sudarė paveldimo V. N. turto apyrašą, kuriame aprašė palikėjo turtą, visas palikėjo skolines teises ir pareigas, skolininkus ir kreditorius. 2015 m. vasario 27 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu ieškovė paveldėjo 3/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė paveldėjo to paties buto 1/8 dalį. 2015 m. vasario 27 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, notarinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, ieškovė paveldėjo ¾ dalis, o atsakovė – ¼ dalį, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 27 d. paveldėjimo pagal įstatymo liudijimo, notarinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ieškovė paveldėjo ¾ dalis, o atsakovė – 1/8 dalį, piniginių lėšų su priklausančiomis palūkanomis S., AB banko terminuoto indėlio sąskaitoje, N. B. AB Lietuvos skyriaus sąskaitose bei pagal terminuoto indėlio sutartį. 2017 m. balandžio 4 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, notarinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, ieškovė paveldėjo ¾ dalis, o atsakovė – ¼ dalį, piniginių lėšų, esančių S., AB sąskaitoje. Į likusią V. N. turto dalį, nurodytą antstolio R. V. sudarytame turto apyraše, kurią sudaro piniginės lėšos S., AB sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos AB S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) – ojo notarų biuro notarė V. T. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti ieškovei Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Notarė nurodė, kad palikėją pergyvenusi sutuoktinė (atsakovė) atsisakė išduoti sutikimą paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Ieškovės manymu, atsakovės atsisakymas išduoti minėtą sutikimą yra nepagrįstas. (duomenys neskelbtini) ieškovės tėvas V. N. sudarė santuoką su atsakove. Šios bylos ginčo turtas – tai palikėjo ir atsakovės bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. iki sutuoktinio mirties įgytas turtas. Mirus ieškovės tėvui bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, todėl šį turtą paveldi palikėjo įstatyminės įpėdinės – ieškovė ir atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė, kad palikėjui V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausė ½ dalis šiame atsakovės A. G. – N. vardu registruotame bendrame turte:1. transporto priemonė – automobilis „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos metai 2008 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos data 2008 m. gruodžio 6 d.; 2. taupomasis indėlis, esantis taupomojo indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „S.“, AB, indėlio suma – 612,88 Eur; 3. piniginės lėšos, esančios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), „S.“, AB, piniginių lėšų likutis sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 3 584,44 Eur; 4. piniginės lėšos, esančios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB S. bankas, piniginių lėšų likutis sąskaitoje (duomenys neskelbtini)1 632,30 Eur. Taip pat pripažino ieškovei A. I. teisę gauti Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto turto įstatymo priklausančią dalį be atsakovės A. G. – N. sutikimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo dėl V. N. turto dalies nustatymo į pinigines lėšas, esančias A. G. – N. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „S.“, AB, nutraukė.
4. Teismas sprendė, kad nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, dėl ko pripažįstama, kad ieškovės nurodytą turtą yra pagrindas įtraukti į paveldimą V. N. turtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio, 3.117 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo automobilis buvo įgytas po santuokos įregistravimo ir jam taikoma įstatyme numatyta sutuoktinių turtui taikoma prezumpcija, kurią paneigti šioje byloje turi atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12,178 straipsniai, 179 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovės pateikti duomenys – lizingo sutartis, dėl ginčo automobilio pirkimo atsakovės tėvų rašytas paskolos raštelis dėl 8688,60 Eur (30 000 Lt) paskolos bei atsakovės vardu atidarytoje sąskaitoje įnešta 8688,60 Eur (30 000 Lt) pinigų suma, nėra pakankami įstatyme nustatytai prezumpcijai paneigti. To nepatvirtina ir atsakovės atstovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovės tėvai neįstojo į paveldėjimo teisinius santykius kaip mirusiojo V. N. kreditoriai. Be to, kilus ginčui dėl automobilio nuosavybės formos, atsakovė neišreiškė valios būti išklausytai teisme ir duoti paaiškinimus dėl automobilio pirkimo aplinkybių, kaip šeimoje buvo skirstomi pinigai, ar sutuoktiniai turėjo atskirus biudžetus, ar šeimos biudžetas buvo bendras ir kt.
6. Vertindamas atsakovės sąskaitose nurodytų piniginių lėšų judėjimą, teismas pabrėžė, jog duomenų, kad atsakovei į šią sąskaitą buvo išmokėtos tikslinės paskirties išmokos (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir pan.) į bylą nepateikta, o atsakovės nurodytos aplinkybės dėl į sąskaitas įneštų dovanotų asmeninių piniginių lėšų, nėra reikšmingos, kadangi piniginės lėšos bylai aktualiu laikotarpiu ((duomenys neskelbtini)) buvo ne tik įnešamos į sąskaitas, bet ir nuimamos, t. y. vyko nuolatinis piniginių lėšų judėjimas. Tai sąlygoja, kad anksčiau į sąskaitą įnešti pinigai, buvo anksčiau ir išleisti, dėl ko piniginių lėšų judėjimas atsakovės sąskaitose laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) reiškia, kad tas, kas pirmiau patenka į eilę, pirmiau iš jos ir išeina. Taigi atsakovė nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nurodytos prezumpcijos.
7. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalys aplinkybę, jog šiuo metu ginčo automobilis jau yra parduotas, galėtų spręsti vadovaudamiesi CK 5.70 straipsnio nuostatomis, kadangi transporto priemonė V. N. mirties dieną buvo registruota sutuoktinės A. G. – N. vardu, o pagal CK 5.68 straipsnio nuostatas, kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė A. G. – N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nustatant, kad palikėjui V. N., priklausė 1/2 dalis šiame atsakovės A. G. – N. vardu registruotame bendrame turte: taupomojo indėlio, esančio taupomojo indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „S.“, AB dalis priskaitytų palūkanų už asmeninių lėšų taupomąjį indėlį apimtyje (12,88 Eur); 27 proc. automobilio „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės. Taip pat pripažinti ieškovei A. I. teisę gauti Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į taupomojo indėlio, esančio taupomojo indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „S.“ dalį – priskaitytas palūkanas už asmeninių lėšų taupomąjį indėlį – 12,88 Eur bei 27 proc. automobilio „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią dalį be atsakovės A. G. – N. sutikimo. Kitą reikalavimų dalį atmesti.
9. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas neatskleidus bylos esmės, neišnagrinėjus bylos bei nukrypstant nuo materialinės teisės normų reikalavimų. Pabrėžia, jog priimant palikimą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei V. T. buvo pateikti įrodymai, kad atsakovės vardu registruotame turte nėra bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio mirusio sutuoktinio turto, todėl paveldėjimo ar nuosavybės teisės liudijimai nebuvo išduodami.
10. Nagrinėjamu atveju piniginės lėšos, esančios sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės atsakovės lėšos, ką patvirtina pateikti kvitai. Šios lėšos buvo gautos atsakovės asmeniškai it nebuvo panaudotos šeimos reikmėms, dėl ko jos, išskyrus susikaupusias palūkanas, kurios sudaro 12,88 Eur, netapo bendrąja jungtine nuosavybe. Kartu apeliantė nurodo, jog sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos taip pat yra asmeninės, kadangi dalis piniginių lėšų buvo sukaupta iki santuokos sudarymo, o vėliau gautos piniginės lėšos buvo dovanos įvairių švenčių proga bei laidotuvių pašalpa. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „S.“, AB esantys įrašai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė gavo dovanų pinigines lėšas, o dovanojimo sandoriai patvirtinami realiais pinigų mokėjimais į jos asmeninę sąskaitą banke. Atkreipia dėmesį į tai, jog (duomenys neskelbtini) iš darbdavio atsakovės gauta išmoka yra susijusi išimtinai su jos asmeniu, nes išmokėta po V. N. mirties, kaip laidojimo pašalpa sutuoktinei. Tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aptariamose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokio vertinimo nekeičia ir skundžiamame sprendime nurodytas FIFO metodas, kadangi atsakovė aiškiai nurodė asmeninių lėšų šeimos poreikiams nenaudojusi.
11. Dėl ginčo automobilio atsakovė pažymi, jog ginčo automobilio pirkimui panaudota pagrindinė suma (8 688,60 Eur) buvo paskolinta atsakovei jos tėvų būtent automobilio pirkimui. Ši suma atsakovei buvo perduota grynaisiais pinigais 2008 05 25, 2008 05 28 įnešta grynaisiais į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „S.“ banke, o likusi pirkimo suma iš dalies padengta asmeninėmis lėšomis, buvusiomis šioje sąskaitoje (1489,39 Eur). Kita dalis – 3812,22 Eur išmokėta bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiomis lėšomis. Taigi yra 73 proc. automobilio vertės laikytina asmeniniu turtu, o 27 proc. vertės dalis – bendrąja jungtine nuosavybe. Paskolos sutartis (skolos raštelis) nepripažinta negaliojančia, pinigai pagal šią sutartį perduoti asmeniškai atsakovei, jie yra panaudoti sutartyje nurodytam tikslui, todėl vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi didesnė automobilio dalis laikytina asmenine atsakovės nuosavybe. Papildomai pažymima, kad vien atsakovės nedalyvavimas teismo posėdyje dėl objektyvių priežasčių nėra pakankamas pagrindas atmesti į bylą pateiktus įrodymus.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nekeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nurodo, kad apeliantė objektyviais įrodymais nepagrindė dalies nurodomų aplinkybių, tačiau net ir laikant įrodytais atsakovės argumentus dėl gautų lėšų, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į piniginių lėšų judėjimą sąskaitose, piniginės lėšos bylai aktualiu laikotarpiu ((duomenys neskelbtini)) buvo ne tik įnešamos į sąskaitas, bet ir nuimamos, t.y. vyko nuolatinis piniginių lėšų judėjimas, dėl ko anksčiau į sąskaitą įnešti pinigai, buvo anksčiau ir išleisti.
14. Taip pat pažymima, jog taupomojo indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta santuokos su palikėju metu, o apeliantės nurodomos darbdavio išmokėtos piniginės sumos patenka į CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto turto sąvoką. Negana to, piniginės lėšos iš šios sąskaitos taip pat nuolatos buvo paimamos ir į ją pervedamos, kas taip pat paneigia asmeninių lėšų egzistavimą.
15. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai įvertino ir aplinkybes, susijusias su ginčo automobilio įsigijimu. Šiuo atveju lizingo sutartyje nėra aptarta, kad automobilis perkamas asmeninės nuosavybės teise, o sutartyje taip pat nenurodyta, kad pinigai yra skolinami asmeniškai tik apeliantei (atsakovei). Be to būtina įvertinti ir tai, kad automobilis buvo įgytas būtent šeimos poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamo sprendimo dalis dėl banko sąskaitoje esančių dalies piniginių lėšų pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe keičiama, pripažįstant, jog dalis piniginių lėšų yra asmeninė atsakovė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų ir civilinę bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
17. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės tėvas, atsakovės sutuoktinis V. N. (duomenys neskelbtini) (7, 9, 10, 11 b. l.), ieškovei 2015 m. vasario 27 d. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į V. N. turtą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (16 – 24 b. l.). Notarė 2015 m. gegužės 7 d. priėmė Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į likusio gyvo sutuoktinio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalį, sutuoktiniui neduodant tokio sutikimo (27 b. l.). Atsakovės vertinimu, iš esmės visas ieškovės reikalaujamas turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, t.y. praktiškai visas šis turtas negali būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl ko toks turtas negali būti paveldėjimo teisės objektu nagrinėjamoje byloje. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje esantys įrodymai yra pakankami ieškovės nurodyto turto įtraukimui į paveldimą V. N. turtą CK 3.88 straipsnio, 3.117 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bei įvertinusi byloje esančius įrodymus, su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytomis išvadomis sutinka iš dalies.
18. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčo automobilis „T. A.“ buvo įgytas po atsakovės ir mirusio ieškovės tėvo santuokos sudarymo, dėl ko yra taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nurodyta prezumpcija dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Atsakovė, siekdama paneigti šią prezumpciją, pateikė 2008 m. gegužės 28 d. lizingo sutartį, sudarytą tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio pirkimo, atsakovės tėvų 2008 m. gegužės 25 d. rašytą paskolos raštelį dėl 30 000,00 Lt paskolos bei duomenis apie atsakovės vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. gegužės 30 d. įneštą 30 000,00 Lt pinigų suma. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, jog aplinkybės, kad lizingo sutartyje nėra aptarta, jog automobilis perkamas asmeninės nuosavybės teise, kad paskolos raštelyje nėra nurodyta, jog pinigai skolinti asmeniškai tik atsakovei ir apie šią paskolą atsakovės sutuoktiniui nebuvo žinoma, o taip pat kad paskola yra asmeninė atsakovės prievolė, neleidžia paneigti įstatyme numatytos prezumpcijos dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimo. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra teisėtas ir pagrįstas.
19. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės išdėstytomis aplinkybėmis, kurių neginčija ir pati atsakovė, kad transporto priemonė buvo įgyta būtent šeimos poreikiams tenkinti, o daliai transporto priemonės kainos apmokėti buvo panaudotos lėšos, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
20. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir spręsti, jog tik 27 procentai ginčo automobilio vertės buvo atsakovės ir mirusio sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė.
21. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytomis aplinkybėmis, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, kad atsakovei santuokos metu buvo išmokėtos tikslinės paskirties išmokos (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir pan.), pateikta nebuvo ir tokių teiginių atsakovė neįrodė.
22. Be to, vertinant banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias piniginės lėšas, visiškai sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovė išties į bylą nepateikė jokių įrodymų apie pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. sąskaitos išrašo, piniginių sumų judėjimo šioje sąskaitoje, įskaitant ir dėl 1485,00 Kanados dolerių laikymo – konvertavimo šioje sąskaitoje ir pan., kas, užkerta kelią įvertinti piniginių lėšų srautus ir jų kitimą šalims esant santuokoje bei neleidžia spręsti, jog atsakovė šioje sąskaitoje buvusių piniginių lėšų nepanaudojo šeimos poreikių tenkinimui savo noru.
23. Nepaisant to, priešingos išvados neleidžia daryti ir atsakovės į bylą pateikti kvitai dėl Kanados dolerių gavimo. Vertinant atsakovės pateiktus Kanados banko pinigų pervedimo čekių turinį, iš jų visiškai nesimato, kad tai būtų kokia nors tikslinė dovana atsakovei, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad santuokos metu gautos lėšos buvo skirtos asmeniškai atsakovei. Kita vertus, nors atsakovė nurodo, kad į aptariamą sąskaitą 2012-12-25 įnešė 500 Eur, kurie susidarė pakeitus 2003-07-01 gautus dovanų 1000 Kanados dolerių, tačiau Valiutos pirkimo – pardavimo dokumentai rodo, kad ši suma buvo išmokėta grynais pinigais atsakovei dar 2012-01-25, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar šios piniginės lėšos pačios atsakovės valia nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, juo labiau kad AB S. banko kvite nurodoma, kad gautos lėšos pervedamos ne į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
24. Vertinant apeliantės argumentus, susijusius su taupomojo indėlio, esančio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomybe, apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais bei ieškovės viso civilinio proceso metu išreikšta pozicija, kad aptariama 612,88 Eur taupomojo indėlio sąskaita buvo atidaryta santuokos su palikėju V. N. metu dar 2009-03-07, dėl ko šioms piniginėms lėšoms galioja prezumpcija, jog tai yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Negana to, atsakovės į bylą pateikti duomenys bei nurodyti argumentai neleidžia spręsti, kad yra paneigta aptariama prezumpcija. Esminis atsakovės argumentas yra tas, kad indėlis buvo sukauptas iš asmeninių lėšų, laikotarpiu nuo 2007-12-18 iki 2008-12-28 gautų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip kalėdinės ir kitokios dovanos. Tačiau atsakovės santuokos metu iš darbovietės gautos sumos, apeliantės įvardijamos kaip asmeninės dovanos, patenka į CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą turto sąvoką – pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad šių sumų įnešimas indėliu į kitą banko sąskaitą sudaro pagrindą taupomąjį indėlį vertinti, kaip asmeninį atsakovės turtą. Be to, kaip pagrįstai pažymima atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė išties yra nenuosekli dėstydama aplinkybes dėl indėlio dydžio, kadangi gautų ir indėliui panaudotų pinigų suma yra gerokai didesnė, nei banko sąskaitoje esantis indėlis.
25. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi į bylą pateiktą banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, o taip pat įvertinusi kitas faktines aplinkybes, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog aptariamoje sąskaitoje esančios piniginės lėšos turėtų būti pripažįstamos asmenine atsakovės nuosavybe, yra iš dalies pagrįsti. Esminiai atsakovės argumentai yra tai, kad šioje banko sąskaitoje dar iki santuokos sudarymo buvo nemaža piniginių lėšų suma, dėl ko ji savo asmeninių lėšų šeimos interesų tenkinimui nenaudojo, o be to, kad į šią banko sąskaitą buvo gaunamos asmeninės dovanos, kurios negali būti pripažintos bendrąja jungtine nuosavybe.
26. Kaip jau minėta pirmiau, aplinkybė, kad atsakovė gaudavo įvairias papildomas pinigų sumas iš darbovietės, nepatvirtina jos asmeninio turto įgijimo, kadangi tokios piniginės lėšos patenka į CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą turto sąvoką – pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, juo labiau kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad kurios nors piniginės lėšos buvo pervedamos atsakovei, kaip tikslinė išmoka, susijusi su neturtinės žalos atlyginimu ar tiksline materialine parama.
27. Tačiau CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios banko sąskaitos išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki ieškovės tėvo bei atsakovės vyro mirties aptariamos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) debeto apyvarta buvo apie 79053,72 Eur, o kredito apyvarta buvo apie 80379,15 Eur. Taigi sąskaitoje esančių lėšų likutis šiuo laikotarpiu turėjo būti 1325,43 Eur, nors atsakovės sutuoktinio mirties metu sąskaitoje buvo 3584,44 Eur. Praktiškai toks likutis susidaro prie nurodytos sumos pridėjus atsakovės iki santuokos turėtą pinigų sumą – 2259 Eur. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad ji 2259 Eur sumos neišleido šeimos poreikių tenkinimui, dėl ko tokia pinigų suma buvo nepagrįstai pripažinta bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodytas FIFO metodas negali būti taikomas, kadangi atsakovės nurodoma kaip asmeninių piniginių lėšų suma ne tik kad buvo jos turėta iki santuokos sudarymo, tačiau tokia pati suma yra likusi ir sutuoktinio mirties dieną, kas neleidžia paneigti atsakovės argumentų apie asmeninės nuosavybės teise turėtų piniginių lėšų nenaudojimą šeimos interesų tenkinimui.
28. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamai įvertintų byloje esančių įrodymų, keičiamas ir nustatoma, kad palikėjui V. N. priklausė ½ dalis atsakovės A. G. – N. vardu registruotame bendrame turte – 1325,43 Eur piniginėse lėšose, esančiose sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), „S.“, AB, piniginių lėšų likutis sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 3 584,44 Eur.
29. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės A. G. – N. apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 15 procentų, iš ieškovės A. I. atsakovei priteisiama 12 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 38 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos, kurios nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
30. Taip pat apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės A. I. ieškinys yra tenkinamas apie 85 proc., iš atsakovės ieškovei priteisiamos 26,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Taip pat iš atsakovės skundžiamu sprendimu priteistų teismo patirtų išlaidų dydis sumažinamas iki 3,4 Eur. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jai, atsižvelgiant į nepatenkintų ieškovės reikalavimų dalį, turėtų būti priteisiama 52,50 Eur iš ieškovės, tačiau atlikus tarpusavio įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 26,15 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovės mokėtinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, ieškovei įskaitomos į ieškovei mokėtiną sumą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).
31. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė duomenis apie greitosios medicinos pagalbos iškvietimą teismo posėdžio dieną, nurodydama, kad ji negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl objektyvios priežasties. Tačiau pateikti duomenys apie greitosios medicinos pagalbos atvykimo laiką ir datą, kaip ir aplinkybė, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė nebuvo atvykusi į teismo posėdį bei nepaaiškino faktiškai susiklosčiusių piniginių lėšų skirstymo šeimoje aplinkybių, nedaro įtakos byloje esančių įrodymų teisiniam vertinimui bei nedaro esminės reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, dėl ko atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus atsisakoma priimti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl atsakovės A. G. – N. vardu esančių piniginių lėšų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), „S.“, AB.
Nustatyti, kad palikėjui V. N., (duomenys neskelbtini), priklausė ½ dalis šiame atsakovės A. G. – N. vardu registruotame bendrame turte: 1325,43 Eur dydžio piniginės lėšos, esančios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), „S.“, AB.
Priteisti iš ieškovės A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. G. – N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 26,15 Eur (dvidešimt šešis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės A. G. – N., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,40 Eur teismo pašto, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. G. – N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.