Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) atnaujinti ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą; 2) nustatyti, kad atsakovas A. V. nėra ieškovei gimusio vaiko E. V. tėvas ir panaikinti E. V. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše duomenis apie A. V. tėvystę; 3) nustatyti tėvystę, pripažįstant M. B. ieškovei gimusio vaiko E. V. tėvu, o vaiką E. V. atsakovo M. B. vaiku į (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašą kaip tėvą įrašant M. B., vaiko pavardę pakeičiant iš ,,V.“ į ,,P.“; 4) nepilnametės E. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo M. B. nepilnametei dukrai E. V. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 306 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 7) priteisti iš atsakovų valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu M. B. jie pažįstami nuo 2000 metų, kartu gyveno kaip šeima. 2021 metų vasaros pabaigoje šalys išsiskyrė. Ieškovė nurodė, jog tuo metu ji buvo nėščia, tačiau M. B. apie tai nežinojo. Su atsakovu A. V. ieškovė pradėjo susitikinėti 2021 metų rudenį. Jis žinojo, kad ji laukiasi nuo kito vyro, tačiau sakė, kad jam tai nėra svarbu ir nori pripažinti vaiką kaip savo. (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir M. B. dukra E. V.. Atsižvelgiant į tai, kad su A. V. buvo pasirašę pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, būtent jis į vaiko gimimo liudijimą buvo įrašytas vaiko tėvu. 2022 metų rudenį ieškovė išsiskyrė su A. V., todėl ieškovė norėtų, kad į vaiko gimimo liudijimą būtų įrašytas dukters biologinis tėvas.

1.2. Ieškovė nurodė, jog E. V. gyvena su ieškove, tarp jos ir atsakovo A. V. nėra užsimezgusio tarpusavio tėvo ir vaiko ryšio, todėl galima teigti, kad atnaujinus vienerių metų ieškinio senaties terminą, vaiko interesai nebus pažeisti. Ieškovė pateiktame ieškinyje taip pat prašo nustatyti dukters E. V. gyvenamąją vietą su ja, kadangi vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove.

1.3. Ieškovė nurodė, jog ji šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna socialines išmokas ir išmokas vaikams. E. V. dėl mažo amžiaus nelanko jokios ugdymo įstaigos. Pasisakydama dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, ieškovė nurodė, jog būtiniems vaiko poreikiam per mėnesį yra reikalinga 605 Eur suma, kurią sudaro: maistas – 200 Eur; komunalinės paslaugos – 80 Eur; vaistai, vitaminai – 20 Eur; dantų priežiūra – 15 Eur; higienos priemonės – 35 Eur; sauskelnės – 30 Eur; apatiniai drabužiai – 25 Eur; viršutiniai drabužiai – 60 Eur; avalynė – 30 Eur; buities apyvokos daiktai – 30 Eur; ugdymo priemonės – 30 Eur; pramogos, žaislai – 50 Eur. Taip pat nuo rugsėjo mėnesio vaikas pradės lankyti darželį, todėl prisidės dar išlaidos už darželį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti nepilnametei dukrai E. V. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 306 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės.

2. Atsakovas M. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė:

2.1. Ieškovė, ginčydama tėvystę ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodydama aplinkybes apie sužinojimo laiką, aiškiai nurodė, kad atsakovas A. V. nėra biologinis tėvas ir ji šį faktą žinojo dar iki tėvystės pripažinimo, t. y. iki vaiko gimimo. Todėl yra praleistas CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą.

2.2. Sprendžiant klausimą dėl pripažinimo atsakovą biologiniu tėvu, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad bet kokie suaugę asmenys, kurie rūpinasi vaiku, yra užmezgę su juo emocinį kontaktą ir kasdien juo rūpinasi bei yra būtent jo šeima. Šiuo atveju A. V. nors galimai šiuo metu negyvena kartu su dukra, tačiau jo emocinis ryšys yra susiformavęs su vaiku, nes juo rūpinosi ir jį augino nuo pat gimimo, jis visą laiką žinojo, kad dukrai E. jis nėra biologinis tėvas, tačiau ją augino kaip savo, savo tėvystę jis buvo pripažinęs laisva valia, o šiuo metu nusprendė jo pačio laisva valia nustatytą tėvystę paneigti vien dėl to, kad jis negyvena kartu su nepilnametės dukros mama. Dėl to jis privalo prisiimti visą atsakomybę dėl pripažintos dukros tolimesnio auklėjimo, bendravimo ir išlaikymo.

2.3. Pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad kelia abejonių ieškovės pateikti paskaičiavimai, ar tokios išlaidos išvis patiriamos, ar jos nėra per didelės, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas. Teigia, kad ieškovė nurodo, kad gyvena mamos nuosavybės teise valdomame bute, taigi galimai nepatiria jokių išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkui, o ne vaikui. Kitos nurodytos išlaidos taip pat kelia abejonių, kaip pvz. vaikui skiriama kas mėnesį dėlionėms, spalvinimo pieštukams, knygutėms 30 Eur ir dar papildomai 50 Eur žaislams, iš kurių matyti, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos akivaizdžiai viršija būtinuosius vaiko poreikius, nes bendra suma per metus sudaro 960 Eur. Taip pat kritiškai vertinamos išlaidos drabužiams, skiriama 85 Eur per mėnesį, o per 12 mėnesių 1020 Eur bei higienos priemonėms, nes kas mėnesį skiriama 35 Eur ir dar papildomai sauskelnės kas mėnesį 30 Eur, šios išlaidos, viena vertus, yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais, kita vertus aiškiai per didelės ir perteklinės.

2.4. Atsakovas neturi darbo, neturi jokių pajamų ir neturi jokio turto, jis dėl pablogėjusios sveikatos negali dirbti, jam išgyventi padeda jo tėvai. Taigi, tenkinus ieškovės prašymą priteisti tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui būtų neteisinga ir neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, nes vaiko išlaikymui būtų skiriama daugiau pajamų, negu abu tėvai gauna. Taip pat išlaikymo suma turėtų būti mažinama valstybės vaikui mokamos išmokos dydžiu. Atitinkamai atsakovas gali skirti ne daugiau nei 100 Eur išlaikymą vaikui.