- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-1471-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- N. N.
- Atsakovas
- Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė, Vaidas Mackonis
- Kategorijos
- 11.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei N. N., ieškovės atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovo atstovams P. M., advokatui Vaidui Mackoniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-344-638/2011 pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovui Kauno Juozo Urbšio katalikiškai vidurinei mokyklai dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio, ligos pašalpos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti atsakovo Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos direktoriaus 2008-09-01 įsakymą Nr.2.1-9 „Dėl tarifikavimo pamokų bei neformalaus ugdymo pamokų vedimo“ toje dalyje, kurioje ieškovei buvo tarifikuota 1 savaitinė valanda darbo krūvio ir nustatyti ieškovei 16 savaitinių valandų darbo krūvį; priteisti iš atsakovo 596,96 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 436,12 Lt ligos pašalpos, 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ji nuo 2001-08-31 dirbo vyresniąja matematikos mokytoja atsakovo mokykloje. 2008-02-22 eidama iš darbo nukrito, susilaužė stuburo slankstelį. Po traumos gydėsi ilgą laiką. Ieškovei sergant atsakovas 2008-09-01 įsakymu Nr. 2.1-9 nustatė jai 1 valandos darbo krūvį. Su tokiu įsakymu ieškovė nesutiko, prašė jį panaikinti, kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Komisijoje ieškovės prašymas nebuvo patenkintas, todėl įsakymą apskundė teismui. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji nuo 2008-02-22 iki 2008-09-19 sirgo, dėl traumos jai buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Nuo 2008-09-22 iki 2008-11-17 ieškovė atostogavo, tačiau užmokestis už atostogas buvo išmokėtas tik 2008-10-01, todėl iš atsakovo prašė priteisti delspinigius. Ieškovė taip pat teismo prašė priteisti iš atsakovo nepervestą darbo užmokesčio dalį 596,96 Lt. Kadangi atsakovas tarifikavo ieškovei 1 valandos per savaitę darbo krūvį ir dėl to ieškovei buvo paskaičiuojama mažesnė ligos pašalpa, negu kad turėjo būti priskaičiuojama, todėl prašė teismo priteisti neišmokėtą ligos pašalpos dalį 436,12 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
pripažino neteisėtu atsakovo Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos direktoriaus 2008-09-01 įsakymą Nr.2.1-9 dalyje, kurioje ieškovei N. N. nustatytas 1 valandos per savaitę darbo krūvis; priteisė ieškovei iš atsakovo 436,12 Lt ligos pašalpos, 16 Lt delspinigių, 596,96 Lt darbo užmokesčio, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 600 Lt išlaidų už advokato pagalbą, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš atsakovo 331 Lt žyminio mokesčio ir 66 Lt pašto išlaidų.
Atsižvelgdamas į CPK 417 straipsnyje nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismas nagrinėjo bylą pagal ieškovės pareikštus reikalavimus atitinkamai galutinai suskaičiuodamas priteistinas sumas. Teismas nurodė, kad atsakovo direktorius 2008-09-01 priėmė įsakymą Nr. 2.1-9, kuriuo nustatė ieškovei 2008-2009 mokslo metais darbo krūvį - 1 pamoką per savaitę (t.2, b.l.90), atsakovas nepateikė duomenų, kada ieškovė buvo supažindinta su įsakymu, o ieškovė nurodė, kad ji sužinojo apie įsakymą 2008 metų gruodžio mėnesį, nes iki to laiko sirgo, atostogavo. Teismas neturėjo pagrindo netikėti ieškovės aiškinimu, kad apie įsakymą ji sužinojo 2008 m. gruodžio 29 d, ieškovė skundė įsakymą darbo ginčų komisijai, komisija skundo netenkino 2009-04-02 sprendimu (t.1, b.l.8-9), sprendimas išsiųstas ieškovei paštu ir jos gautas 2009-04-14 (t.1, b.l.10), 2009-04-23 ieškovė kreipėsi į teismą (t.1, b.l.3). Teismas pripažino, kad darbo sutartyje šalys neaiškiai susitarė dėl darbo krūvio ir toks susitarimas yra naudingas darbdaviui, nes formaliai leidžia nustatyti net ir 1 valandos darbo krūvį darbuotojai, tačiau nenaudingas darbuotojai. Teismo vertinimu, atsakovas galėjo nustatyti ieškovei nepilną darbo krūvį arba mažesnį darbo krūvį, tačiau tas krūvio sumažinimas turėjo būti pagrįstas realia mokykloje susiklosčiusia situacija (mokinių trūkumu ir pan.), be to, krūvio sumažinimas turėjo būti vienodai taikomas visiems mokytojams, tačiau iš ginčo įsakymo Nr. 2.1-9 teismas nustatė, kad daugumai atsakovo mokyklos mokytojų 2008/2009 mokslo metais buvo tarifikuota nuo 16 iki 29 valandų per savaitę, vienam mokytojui - 3 valandos per savaitę, ir tik ieškovei – viena valanda per savaitę (t.2, b.l.90), mokinių skaičius 2008/2009 mokslo metais sumažėjo labai nežymiai, o 10 klasės mokinių skaičius net padidėjo (t.2, b.l.19). Atsakovas nepateikė argumentų, kodėl būtent ieškovės darbo krūvį reikėjo taip smarkiai sumažinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nuo 2008-09-01 iki 2009-05-04 realiai nedirbo mokykloje, nes gydėsi po patirtos stuburo traumos, atostogavo, todėl jai tarifikuotas valandų skaičius atsakovui jokios reikšmės negalėjo turėti, tačiau ieškovei atsirado neigiamos pasekmės, jai pradėta skaičiuoti mažesnė ligos pašalpa. Teismas sprendė, kad atsakovo įsakymas 2008-09-01 Nr.2.1-9 dalyje dėl ieškovei tarifikuotos 1 valandos darbo krūvio yra nepagrįstas, diskriminuojantis ieškovę, todėl neteisėtas ir naikintinas.
Ieškovės reikalavimo nustatyti jai 16 valandų darbo krūvį teismas netenkino, nes ieškovės ir atsakovo darbo santykiai jau yra nutrūkę, tai išspręsta Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3102-587/2010, kurioje patvirtinta šalių taikos sutartis (t.2, b.l. 31-32).
Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 596,92 Lt (išmokėtina suma) darbo užmokesčio, kadangi ieškovei nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. buvo priskaičiuota išmokėti 2691,88 Lt darbo užmokesčio (t.1, b.l.97), tačiau į ieškovės banko sąskaitą atsakovas pervedė 2094,92 Lt (t.1, b.l.96), t.y. atsakovas padarė klaidą ir liko skolingas ieškovei 596,92 Lt.
Nurodė, kad atsakovas turėjo mokėti ieškovei ligos pašalpą 106,19 Lt, tačiau už ligą 2008 m. lapkričio mėnesį mokėjo 9,97 Lt, už ligą 2009 m. sausio ir balandžio mėn. mokėjo po 9,97 Lt ligos pašalpos, 2009 m. liepos mėnesį mokėjo 10,16 Lt ligos pašalpos (t.3, b.l.11), nes skaičiavo pagal sumažintą darbo užmokestį, tačiau nustačius, kad ieškovei darbo krūvis buvo sumažintas neteisėtai, iš atsakovo teismas priteisė ligos pašalpos skirtumą - 436,12 Lt.
Teismas ieškovei priteisė iš atsakovo 16 Lt delspinigių (skaičiuojama nuo atlyginimo už atostogas sumos t.3, b.l.11), nes atsakovas suteikė ieškovei atostogas nuo 2008-09-22, tačiau darbo užmokestį už jas sumokėjo tik 2008-10-01, t.y. pavėlavęs 11 kalendorinių dienų (DK 176 str. 2 d.), ieškovė prašymo pratęsti atostogas nepateikė, o prašė priteisti jai delspinigius už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį.
Teismas pripažino, kad atsakovo veiksmai, kuriais ieškovei buvo sumažintas darbo krūvis, nepervestas jai priklausantis darbo užmokestis sukėlė ieškovei stresą, neigiamas pasekmes. Nurodė, kad atsakovas 2010-03-30 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą prašydamas nustatyti, ar ieškovė gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ir esant reikalui inicijuoti bylą dėl ieškovės pripažinimo neveiksnia (t.2, b.l. 192-194), tačiau prokurorė atsisakė kreiptis į teismą dėl ieškovės pripažinimo neveiksnia, nutarime konstatuota, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų prokurorui pradėti teismo procesą dėl ieškovės pripažinimo neveiksnia (t.2, b.l. 193). Teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai, kuriais buvo bandoma inicijuoti bylą dėl ieškovės pripažinimo neveiksnia, buvo nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl turi piktnaudžiavimo teise požymių, kad tokie darbdavio veiksmai padarė ieškovei neturtinę žalą, nes sustiprino jos neigiamus išgyvenimus, sukūrė jai bauginančią atmosferą. Teismas konstatavo, jog atsakovas padarė ieškovei neturtinę žalą, todėl reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies- ieškovei iš atsakovo priteisė 10 000 Lt šiai žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovo Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos atstovas prašo iš dalies panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai taikė imperatyvias procesinės teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Teigia, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą anksčiau nei suėjo teismo atsakovui nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį. Apeliantas nurodo, jog atsakovui buvo nustatytas terminas atsiliepimui į ieškovės patikslintą ieškinį pateikti iki 2011 m. kovo 23 d., atsakovas, siekdamas tinkamai pasirengti gynybai ir pateikti išsamius atsikirtimus į ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus, 2011 m. kovo 15 d. prašė teismo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi teismo posėdis buvo paskirtas 2011 m. kovo 17 d., 14.30, t.y. anksčiau nei teismas buvo nustatęs terminą atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, tačiau teismas atsakovo prašymo netenkino, bylą išnagrinėjo iš esmės. Mano, kad buvo pažeista atsakovo teisė į gynybą, taip pat CPK įtvirtinti rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principai, be to, byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovo atstovui, kuris buvo pateikęs pagrįstą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Taip pat apeliantas nurodo, kad šalys kilusį ginčą yra išsprendę 2010 m. gegužės 18 d. taikos sutartimi, kuri sudaro pagrindą atmesti ieškovės šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, nes ieškovė taikos sutartimi atsisakė savo reikalavimų dvejose civilinėse bylose, t.y. reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-3102-587/2009 grąžinti ją į darbą ir reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-3054-638/2010 dėl 16 savaitinių valandų darbo krūvio. Pažymi, kad ieškovė neįvykdė taikos sutarties 7 punkto, kuriuo įsipareigojo atsisakyti ieškinio reikalavimų šioje civilinėje byloje (Nr. 2-3054-638/2010), todėl atsakovas 2011 m. sausio 28 d. prašyme nustatė ieškovei papildomą 10 kalendorinių dienų terminą taikos sutarčiai įvykdyti, tačiau ieškovė per šį terminą taikos sutarties neįvykdė. Kadangi taikos sutartis yra galiojanti, todėl ji turi būti vykdoma - ieškovė privalo įvykdyti visus taikos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, taip pat įsipareigojimą atsisakyti reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje Nr. 2-3054-638/2010 dėl 16 savaitinių valandų darbo krūvio. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovę įvykdyti šalių sudarytą taikos sutartį. Nurodo, kad būtinybė šioje civilinėje byloje pareikšti priešieškinį atsirado tik paaiškėjus aplinkybėms, kad ieškovė neketina vykdyti šalių sudarytos taikos sutarties ir priešieškinio priėmimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo, t.y. egzistavo CPK įtvirtintos sąlygos pareikšti priešieškinį. Apeliantas nurodo, jog ieškovės 2011 m. sausio 31 d. patikslintame ieškinyje pareikštus du naujus reikalavimus - priteisti 596,96 Lt darbo užmokesčio, priteisti 436,12 Lt sumą už nedarbingumo laikotarpius, išnagrinėjo netinkamos sudėties teismas, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Teigia, jog naujus reikalavimus ieškovė grindė visiškai naujais argumentais, t.y. pakeitė abu ieškinio elementus – dalyką ir pagrindą, todėl teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės patikslintą ieškinį, o ieškovės pareikštų naujų reikalavimų priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal bendrąsias ieškinio priėmimo taisykles teismo pirmininko paskirto teisėjo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinę žalą. Nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovui kilus pagrįstų abejonių dėl ieškovės veiksmų, šis kreipėsi į prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą ir įvertinti ieškovės galimybę suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, negali būti pakankamu pagrindu priteisti neturtinę žalą. Teigia, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo. Kadangi įstatymai nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl kreipimosi į valstybės ir savivaldybės institucijas dėl joms pavestų teisių įgyvendinimo (šiuo atveju prokuroro teisės ginti viešąjį interesą), ieškovė neturi reikalauti atlyginti dėl teisėtų atsakovo veiksmų neva patirtą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės N. N. ir atsakovo Kauno Juozo Urbšio vidurinės mokyklos 2001 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovą vyresniąja matematikos mokytoja. Šalys, sudarydamos darbo sutartį, sutarė, jog darbo užmokestis mokamas pagal tarifikaciją, konkretus darbo užmokestis bei darbo valandų skaičius darbo sutartyje nebuvo nurodytas ir nebuvo detalizuotas, sutarties 3 punkte nustatyta, kad darbuotojai nustatomas nepilnas savaitinis krūvis. Darbo sutartyje įtvirtintas darbo sąlygų pakeitimas, nenurodant kada šalys tokį susitarimą pasiekė, jog ieškovė sutinka dirbti nepilnu darbo krūviu t.y. mažiau nei 18 val. per savaitę. Atsakovo 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 2.1-9 (b.l. 90, 2 t.) „Dėl tarifikavimo, pamokų bei neformalaus ugdymo vedimo“ 2008-2009 mokslo metams ieškovei tarifikuota 1 pamoka per savaitę. Bylą nagrinėjęs teismas aiškinosi pedagogų darbo krūvius ir jų nustatymo pagrįstumą, tarifikacijos ypatumus bei sprendė, kad ieškovei 1 pamoka per savaitę buvo tarifikuota nepagrįstai, dėl ko ieškovei atsirado neigiamos pasekmės - buvo pradėta skaičiuoti mažesnė ligos pašalpa.
Apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės teisių pažeidimo nustatant darbo krūvį yra nepagrįstos t.y. neįrodinėjama, jog darbdavys pagal galiojusius iki 2009-09-01 Švietimo ir mokslo ministro 2008-08-04 įsakymą Nr. ISAK-2300 bei 2008-12-30 įsakymą Nr. ISAK-3545, kuriais patvirtinti Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašai, tinkamai nustatė ieškovei 1 pamokos per savaitę darbo krūvį. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas procesinių teisės normų pažeidimu t.y. kad buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nepagrįstai atsisakyta priimti priešieškinį, patikslintus reikalavimus išnagrinėjo netinkamos sudėties teismas, netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos bei netinkamai taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyti argumentai dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti priskaičiuotą, tačiau neišmokėtą ieškovei darbo užmokesčio dalį (apelianto atstovai apeliacinės instancijos teisme pripažino, jog darbo užmokesčio dalis neišmokėta nepagrįstai), todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Dėl atsakovo teisės pažeidimo pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei, kad sprendimą priėmė netinkamos sudėties teismas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2011 m. kovo 3 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį (b.l. 3, 3 t.), kurio priėmimo klausimą teismas išsprendė priimdamas rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pakeitus ieškinio dalyką ar pagrindą, normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui netaikomos, tačiau teismas turi nustatyti ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui (CPK 141 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju, minėtas terminas buvo nustatytas teisėjo rezoliucija, jo pradžia skaičiuojama nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pasirengimo bylos nagrinėjimui termino pradžia nustatyta pažeidžiant CPK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, byla taip pat išnagrinėta anksčiau nei suėjo įstatymo nustatytas terminas pasiruošti bylos nagrinėjimui.
Siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, civilinio proceso normos nustato, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtinais, įstatyme numatytais atvejais. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Nustatyta, kad ieškovė, 2011 m. kovo 3 d. pateikdama procesinį dokumentą patikslino ieškinio dalyką t.y. ieškinį grįsdama neteisėtu darbo krūvio nustatymu (tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir pradinis ieškinys) iš atsakovo prašė priteisti neišmokėtas pinigines lėšas už nedarbingumo laikotarpius, pareiškė papildomą reikalavimą dėl priskaičiuotų, tačiau neišmokėtų lėšų pritesimo, bei nekeisdama reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nurodė papildomas aplinkybes, sudarančias pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) priteisti prašomą neturinės žalos dydį - atsakovo kreipimąsi į prokuratūrą dėl ieškovės pripažinimo neveiksnia. Kolegija sprendžia, kad dėl nustatyto procesinės teisės normų, reglamentuojančių pasiruošimą bylos nagrinėjimui pažeidimo, įvertinat patikslintame ieškinyje suformuluotus ieškovės reikalavimus, byla nebuvo išspręsta neteisingai. Visų pirma pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovei buvo nepagrįstai neišmokėta 596,96 Lt darbo užmokesčio dalis. Tiek darbdavio įsakymo, kuriuo ieškovei buvo nustatytas darbo krūvis teisėtumo klausimas, tiek reikalavimas priteisti neturtinę žalą buvo iškeltas ieškovės pradiniame ieškinyje. Atsakovas per bylos nagrinėjimo laikotarpį teikė atsiliepimus bei įrodymus pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, ieškovei patikslinus reikalavimus, atsakovui nebuvo apribota teisė atsikirtimus bei su tuo susijusius įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad patikslinus ieškovei reikalavimus, bylą išnagrinėjo netinkamos sudėties teismas. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti pinigines sumas už nedarbingumo laikotarpį buvo grindžiamas tuo pačiu pagrindu kaip ir pradinis ieškinys - neteisėtu darbo krūvio nustatymu, be to CPK 417 straipsnio nuostatos šios kategorijos bylose, teismo posėdyje paaiškėjus bylos aplinkybėms, suteikia teismui teisę patenkinti daugiau reikalavimų nei buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti.
Dėl tarp šalių sudarytos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-3102-587/2010 bei atsakovo teisės teikti priešieškinį pažeidimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys, civilinėje byloje Nr. 2-3102-587/2010 pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovui Juozo Urbšio vidurinei mokyklai dėl grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo sudarė taikos sutartį (b.l. 86-87, 2 t.), kurią, išskyrus sąlygą, pagal kurią ieškovė atsisako reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-3054-638/2010 dėl 16 savaitinių valandų darbo krūvio, nagrinėjantis bylą teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtino. Nagrinėjamojoje byloje taikos sutarties sudarymo metu ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl įsakymo, kuriuo buvo nustatytas darbo krūvis, panaikinimo bei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taikos sutarties sąlyga, kurios teismas nepatvirtino, ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-3054-638/2010 atsisakė reikalavimo dėl 16 savaitinių valandų darbo krūvio. Pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį teismo sprendimo galią turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis. Civilinėje byloje Nr. 2-3012-587/2010 teismui nepatvirtintus visų šalių sulygtų sąlygų, taikos sutartyje įtvirtinta sąlyga dėl ieškovės atsisakymo nuo reikalavimų nagrinėjamojoje byloje, teismo sprendimo galios neįgijo, todėl pagrindo išvadai, kad šalys yra išsprendę nagrinėjamojoje byloje kilusį ginčą taikos sutartimi, nėra. Apeliantas nurodo, kad teismas atsisakydamas priimti jo priešieškinį, pažeidė CPK 143 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas ir dėl šio pažeidimo neteisingai buvo išspręsta byla. CPK 143 straipsnis numato atsakovui teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį. Tačiau priešieškinio priėmimo klausimas sprendžiamas kitaip nei ieškinio priėmimas. Teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį jeigu: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, taikos sutartį šalys sudarė 2010 m. gegužės 18 d. Po taikos sutarties sudarymo nagrinėjamojoje byloje vyko teismo posėdžiai, kuriuose ieškovė aiškiai išreiškė valią palaikyti savo pareikštus reikalavimus. Kolegijos vertinimu, atsakovas pareikšdamas priešieškinį tik 2011 m. kovo 3 d., pažeidė CPK 143 straipsnio 1 dalies nustatytus terminus. Be to, priešieškinio nepriėmimas neužkerta kelio tinkamam bylos išnagrinėjimui, o savo teises atsakovas gali apginti pareikšdamas atskirą ieškinį. Todėl, kolegijos vertinimu, atsakovo priešieškinio nepriėmimas negali būti laikomas pažeidimu, dėl kurio nebuvo atskleista bylos esmė ar neteisingai išspręsta byla.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Šioje byloje spręstina, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovei neturtinę žalą. Tokia prievolė atsakovui kiltų padarius išvadą, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.
Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog įstatymai nenustato galimybės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo kreipimosi į valstybės ar savivaldybės institucijas dėl joms pavestų teisių įgyvendinimo - nagrinėjamos bylos atveju prokuroro teisės ginti viešąjį interesą. Ieškovė savo reikalavimus atsakovui dėl jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo kildina taip pat ir iš atsakovo kreipimosi į prokuratūrą inicijuoti ieškovės pripažinimą neveiksnia. Vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikšmės turi kreipimosi aplinkybės, kurios vertintinos tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl proceso pripažinti neveiksnia inicijavimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės įrodo anksčiau paminėto elgesio standartų pažeidimą, dėl kurio kreipimasis į prokuratūrą dėl neveiksnumo ieškovei proceso inicijavimo bylos nagrinėjimo laikotarpiu galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, todėl esant teisiniams pagrindams atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, spręstina, kad yra sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti.
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės pareikštus tris neturtinius ir iš dalies vieną turtinį reikalavimą, teismas, kolegijos vertinimu, tinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė dalį žyminio mokesčio, pašto išlaidų bei dalį ieškovės patirtų išlaidų už advokato pagalbą (CPK 96, 98 straipsniai), kurios neviršija dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 03 26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.