Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-01-14 · Byla Nr. ATP-44-519/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-12-07Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-01-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-14
Bylos Nr.
ATP-44-519/2016
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-04228-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kategorijos
  • 2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-44-519/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-04228-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 3.2.6. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo, kuriuo A. J. nubaustas:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d., padarymą 42,50 eurų bauda;už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir A. J. skirta galutinė administracinė nuobauda – 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 17 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobilį „Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį P. G., nepasirinko ir nesilaikė saugaus atstumo iš galo bei važiavimo greičio, ko pasėkoje atsitrenkė į priekyje stabdžiusio automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. V., galą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. J. prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę nei įstatyme už jo padarytus teisės pažeidimus numatytas nuobaudas arba skirti minimalias įstatymų sankcijose numatytas nuobaudas. Taip pat prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą.

Nurodo, kad tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad jis po susidūrimo su kitu automobiliu labai išsigando, sutriko ir nesuvokdamas ką padarė, nuvažiavo, automobilį pastatė kitoje gatvėje. Pažymi, kad prieš įvykį jis neteko mamos, jos staigi mirtis jį sukrėtė, labai dėl to išgyveno, todėl mano, kad tai turėjo įtakos jo elgesiui įvykio metu. Nurodo ir tai, kad jis nevengė pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, jis po įvykio sumokėjo nukentėjusiajai 1000 eurų, iš nukentėjusiosios nupirko sugadintą automobilį. Įvykio metu jis buvo blaivus.

Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad teismas neįvertino tai, jog jis pats skambino nukentėjusiajai, susitarė su ja dėl žalos atlyginimo ir ją atlygino, jog prieš pat įvykį mirė jo mama, jog nesiekė tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, o tai padarė dėl to, jog buvo labai sutrikęs, jog jo pajamos per mėnesį sudaro tik 135,89 EUR, jog išlaiko mažametę dukrą, turi įsipareigojimų bankui, ir skyrė jam labai griežtas nuobaudas. Apelianto manymu, jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, neadekvati jo padarytiems teisės pažeidimams ir asmenybės pavojingumui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. J. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas nagrinėdamas A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

A. J. apeliacinis skundas atmestinas

ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 str. 1 d. – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Byloje nustatyta, kad A. J., vairuodamas automobilį „Audi A6“, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo nuo priekyje važiavusio kito automobilio – „Audi 100 Avant“ ir atsitrenkė į priekyje stabdžiusio automobilio galą bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. To, kad jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., apeliantas neginčija, tačiau nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d. teigdamas, kad tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes buvo labai sutrikęs, išsigandęs, nesuvokė ką padaręs. Tačiau tokie apelianto argumentai – atmestini, ir jais remiantis naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuojant, kad nubaustojo veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, t. y. subjektyviojo požymio – tyčios, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str. 1 d.) atkreiptas dėmesys į būtinumą nustatyti ne tik objektyvias pasišalinimo aplinkybes, bet ir tiesioginę tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).

Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, dėl to ginčo byloje ir nėra, kad A. J. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – automobilis „Audi 100 Avant“. Esminis šios bylos klausimas yra tas, ar A. J. veiksmai – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma.

Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys – 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybiniai pranešimai (9,10 b. l.), iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu, 2015 m. lapkričio 17 d. apie 17.30 val., buvo apgadintas automobilis „Audi 100 Avant“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tamsios spalvos automobilis, nukentėjusiosios A. V. paaiškinimas (7 b. l.), kad 2015-11-17, apie 17.30 val., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, jai norint pasukti į kairę, į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, ir praleidžiant iš priekio atvažiuojantį automobilį, staiga iš galo pajuto smūgį, o į ją atsitrenkęs tamsios spalvos automobilis „Audi A6“ dideliu greičiu nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvę, eismo įvykio vietos schema (5–6 b. l.) transporto priemonės techninės apžiūros aktas, paties A. J. paaiškinimai, kad buvo sutrikęs ir pasišalino iš sukelto eismo įvykio vietos – rodo, kad A. J. iš įvykio vietos pasišalino skubiai (padidindamas automobilio greitį), o tai atskleidžia, jog A. J. suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai, ir, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. tyčia pasišalino iš įvykio vietos.

Ir nors apeliaciniu skundu bandoma įtikinti, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes po susidūrimo su kitu automobiliu labai išsigando, sutriko ir nesuvokė ką padarė, jog įtakos jo elgesiui turėjo ir tai, kad prieš įvykį jis neteko mamos (iš pateikto mirties liudijimo matyti, kad A. J. mama mirė 2015 m. lapkričio 6 d.), tačiau kitos byloje esančios aplinkybės – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos padidinant automobilio greitį, nepranešimas policijai apie įvykusį eismo įvykį, skambinimas nukentėjusiajai tik kitą dieną po įvykio ir po to, kai internetinėje svetainėje buvo patalpintas skelbimas apie eismo įvykį (ieško liudytojų, mačiusių eismo įvykį, kuris įvyko 2015-11-17 apie 17.30 val. ir t. t.) (13 b. l.) – pagrįstai leidžia abejoti apelianto keliama versija. Todėl darytina išvada, kad tokiomis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, vėlesnis, praėjus dienai po įvykio, susitaikymas su nukentėjusiąja, žalos atlyginimas, sugadinto automobilio įgijimo faktas nerodo sąžiningos vairuotojo klaidos dėl savo veiksmų teisėtumo ir tyčios elgtis neteisėtai nebuvimo. Be kita ko, byloje yra ir objektyvus pagrindas A. J. paaiškinimus dėl pasitraukimo iš įvykio vietos motyvų vertinti kritiškai, kadangi byloje esantys duomenys apibūdina A. J. kaip nedrausmingą vairuotoją. Iš byloje esančios pažymos apie A. J. baustumą (25–28 b. l.) matyti, kad praeityje jis ne kartą buvo baudžiamas už KET pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam.

Vadinasi, administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė A. J. kaltės turinį ir pagrįstai konstatavo, kad jis padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, ir todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas neteisingai išaiškino jo kaltės turinį.

Taip pat A. J. apeliaciniu skundu kelia jam paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą, nurodydamas, jog teismas jam paskyrė per griežtą nuobaudą, ir prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad A. J. už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, jų dydžiai nustatyti pagal baudų sankcijose minimumo ir maksimumo vidurkį, o papildoma nuobauda – minimali. Tokia nuobauda jam paskirta atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažįsta padaręs pažeidimą ir gailisi, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgiant į apelianto padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad praeityje jis buvo baustas už KET pažeidimus.

Galimybę skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Įvertinus šios bylos medžiagą daroma išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

A. J. nurodytos aplinkybės, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl to, jog buvo sutrikęs, kad prieš įvykį palaidojo mamą, jo pajamos nėra didelės, išlaiko mažametę dukrą, turi įsipareigojimų bankui, t. y. sunki jo turtinė padėtis, nukentėjusiajai atlygino žalą, iš nukentėjusiosios nupirko jos apgadintą automobilį, savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, nuoširdžiai gailėjosi, teismo vertinimu, nėra išskirtinės aplinkybės ir nesudaro pagrindo jam taikant ATPK 30¹ str. nuostatas bei švelninti paskirtą nuobaudą.

Pažymėtina ir tai, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atmestinas apelianto prašymas išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą.

ATPK 313 str. 3 d. (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi 2015-07-01 įsigaliojus naujai ATPK 313 str. redakcijai, klausimus dėl nutarimu paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija, o ne apygardos teismas nagrinėjantis apeliacinį skundą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti A. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus