Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį, 290 straipsnį, 294 straipsnio 2 dalį – galutine 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams; 2. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 3. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį –galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. M. 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 18.30 val., atvykęs į nukentėjusiajam N. T. priklausančios sodybos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su N. T. metu, tyčia kairiu kumščiu sudavė vieną smūgį N. T. į galvos dešinę pusę, tuo padarė N. T. dešinio smilkinio sumušimą, po to metė į N. T. akmenį, pataikydamas N. T. į nugarą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. T. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK kreipėsi N. T., kuris nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas V. M. konflikto metu trenkė ranka į galvą ir metė akmenį, kuris pataikė į nugarą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 1–5).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1513/2021/(02) matyti, jog N. T. konstatuotas dešinio smilkinio sumušimas, kuris padarytas vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 78–79).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1548/2021 (02) matyti, kad joje nurodyta, jog V. M. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) dešinėje plaštakoje ir odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, poodinė kraujosruva plaštakoje padaryta kelių parų laikotarpyje iki apžiūros; odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje padarytas 7-10 parų laikotarpyje iki apžiūros (V. M. apžiūrėtas 2021 m. rugpjūčio 11 d.). Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų, vertinant juos kartu ir atskirai, V. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., 39–40).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas V. M. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam N. T. bei fizinio skausmo jam sukėlimo pasitvirtino.

Byloje nustatyta, kad V. M. 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 18.30 val., atvykęs į nukentėjusiajam N. T. priklausančios sodybos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su N. T. metu, tyčia kairiu kumščiu sudavė vieną smūgį N. T. į galvos dešinę pusę, tuo padarė N. T. dešinio smilkinio sumušimą, po to metė į N. T. akmenį, pataikydamas N. T. į nugarą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. T. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Taigi, iš esmės kaltinamasis V. M. pripažino esmines aplinkybes dėl smūgio sudavimo N. T. paneigdamas tik akmens metimo į jį faktą, visgi ši aplinkybė taip pat laikytina įrodyta byloje surinktais duomenimis.

Visų pirma ne tik smūgio anka, bet ir akmens paleidimo į nukentėjusįjį faktą patvirtina pats N. T., nurodęs, kad konfliktas kilo paties V. M. iniciatyva, kuomet šis pats automobiliu atvyko iki N. T. sodybos ir išlipo aiškintis santykių. Sudavė smūgį ir metė akmenį, o nukentėjusysis gynėsi. Apie tai, kad buvo ne tik smūgis ranka, tačiau ir mestas akmuo nukentėjusysis N. T. nuosekliai ir iš karto nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnas, ir tai užfiksuota pirminiuose jo paties parodymuose apie įvykį (1 t., b. l. 1–3). Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. 19.01 val., buvo gautas N. T. pranešimas apie tai, kad prieš pusvalandį pas jį į kiemą atvažiavo iš matymo pažįstamas asmuo, kuris jį sumušė, suduodamas rankomis į veidą, užpuolikas pasišalino automobiliu. Iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. 19.01 val. telefoninio skambučio garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, matyti, kad N. T. operatorei nurodė, kad maždaug prieš 30 minučių jo namo kieme jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo, kuris sudavė į veidą, grasino viską sudeginti, išgąsdino vaikus. Tai, kad įvykio vietoje N. T. paminėjo, jog į jį buvo mesta iš akmens užfiksuota ir policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis įvykio vietoje.

Be aukščiau išvardintų įrodymų V. M. kaltę patvirtina ir liudytojos R. T. parodymai apie tai, kad būdama namuose per langą matė kaip kaltinamasis V. M. trenkė jos vyrui N. T. iš kairės pusės į dešinę veido pusę, vienu momentu N. T. pasilenkė ir kažką pasigriebė nuo žemės, o V. M. lygiai taip pat, kaip tik tuo momentu ji išbėgo į lauką, kur pasišalinus V. M. jos vyras čiupinėjosi galvą, sakė, kad užgavo. 2021 m. rugsėjo 10 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja R. T. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus ir parodė, kurioje vietoje jų kieme 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo atvykęs V. M., kuris sudavė smūgį jos sutuoktiniui ir metė į jį akmenį. Liudytoja L. M. nors teisme neigė, kad jos vyras nukentėjusiajam sudavė akmeniu, tačiau taip pat patvirtino, kad prasidėjus žodiniam konfliktui, N. T. puolė ant jos vyro, tuo metu V. M. atmušė nukentėjusiojo ranką ir smogė N. T.. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų padarinius patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1513/2021/(02), kurioje nurodyta, kad N. T. konstatuotas dešinio smilkinio sumušimas, kuris padarytas vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis ir šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 78–79).

Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes taipogi patvirtina liudytojų N. M., R. G., K. P., A. P., A. S. parodymai, kurie patvirtino vienomis ar kitomis aplinkybėmis iš ginčo šalių sužinoję apie tarp jų įvykusias muštynes, o liudytojas R. G. patvirtino, jog pas jį atvykęs N. T. be kita ko taip pat sakė nuo kaltinamojo iš akmens gavęs į nugarą, taip pat kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. M. kaltei pagrįsti.

Nors baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. M. ginčijo kai kurias faktines aplinkybes, kurios susiję su nukentėjusiojo telefoniniais skambučiais A. P., be to, nurodė, kad tai pats N. M. jį susistabdė šalia savo sodybos, pirmas pradėjo konfliktą, įžeidinėjo, be to, ir kaltinime buvo nurodyta, kad tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu V. M. išsakė grasinančius žodžius, kad sudegins N. T. priklausančius namus, išvadindamas N. T. necenzūriniais žodžiais – tokios aplinkybės tiesioginės ir esminės reikšmės V. M. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, neturi, todėl plačiau neaptartinos ir nenagrinėtinos, o iš kaltinimo šalintinos kaip perteklinės, jame aprašant tik tuo s veiksmus, kurie sukėlė N. T. fizinį skausmą, ar lėmė nežymų sveikatos msutrikdymą. Kita vertus, V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tarpusavio konflikto metu pats buvo sužalotas ir tai objektyviai patvirtinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1548/2021 (02), tačiau dėl to į policijos pareigūnus nesikreipė, todėl teismas baudžiamąją bylą nagrinėja ir sprendimą dėl kaltinimo priima tik toje apimtyje, kuri yra nurodyta kaltinime.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis V. M. aukščiau nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. T. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, kuomet kumščiu sudavė vieną smūgį N. T. į galvos sritį, bei metė akmenį į N. T., pataikydamas jam į nugarą. Akivaizdu, kad kaltinamasis sąmoningai pasirinko smurtinį tarpusavio konflikto sprendimo būdą ir norėjo taip veikti bei siekė atitinkamų padarinių, tai yra veikė tiesiogine tyčia, tokiu būdu nukentėjusiajam nežymiai sutrikdant sveikatą bei sukeliant fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis teistas tris kartus, nagrinėjamu atveju nusikalto neišnykus teistumui pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendį (2 t., b. l. 46–72), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 79), VŠĮ Jonavos PSPC PSC lankėsi nuo 2000 m., nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 83), pakaltinamas, dirba (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 84).

Prokurorė kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą siūlo skirti 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas, praeityje teistas, nagrinėjamu atveju nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą dėl tyčinių nusikaltimų pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendį, kas pripažįstama kaip nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis), administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pakaltinamas, dirba.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. M. parinktina griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, nusikalto būdamas recidyvistu, būdamas neseniai paleistas iš pataisos įstaigos, taigi, nėra linkęs taisytis ir socializuotis, todėl teismas jį vertina kaip linkusią nusikalsti asmenybę, dėl ko manytina, kad laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam vidurkiui, tai yra V. M. skiriama 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes yra pagrindas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo V. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Kaltinamasis V. M. nors anksčiau teistas, tačiau paskirtas bausmes atlikęs, vienu iš nuosprendžiu, tai yra Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, jo atžvilgiu taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, duomenų, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu V. M. būtų pažeidinėjęs probacijos sąlygas ir bausmės vykdymo atidėjimas būtų buvęs panaikintas, nenustatyta, administracine tvarka nebaustas, turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs, gyvena šeimoje ir dirba, yra darbingo amžiaus, todėl tikėtina, kad jo asmenybės pavojingumas linkęs mažėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamojo atkuriamus socialinius ryšius, kas jį, vėl realiai atlikus bausmę, pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų. Taigi, nors šiuo atveju V. M. inkriminuoto nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo teistumai ir kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam parinktos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam V. M. skirtini įpareigojimai – tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnio 3 dalis), o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – du kompaktiniai diskai, su įrašais, saugomi voke byloje (2 t., galinio viršelio vidinė pusė), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 punktais, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant įpareigojimus: tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (du) kompaktinius diskus su įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.