Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2013-02-14 · Administracinė byla Nr. A-492-233-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-07-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2013-02-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
A-492-233-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01201-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virginija Volskienė (pran.)
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
T. Ž.
Administracinė byla Nr. A492-233/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01201-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 29 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakaveckas, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 13–15) prašydamas panaikinti 2012 m. kovo 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) sprendimą Nr. 10-8-IR-1025 „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Vilniaus apskrities VPK išduoti jam leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. kovo 23 d. Vilniaus apskrities VPK priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus, nes remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu buvo konstatuota, jog jis nėra nepriekaištingos reputacijos. 1996 m. gruodžio 10 d. už avariją, kurios metu buvo sužalotas žmogus, jis buvo nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, nuosprendžio vykdymą atidedant 2 metams. Po šio nuosprendžio teistas nebuvo, yra doras ir įstatymus gerbiantis pilietis. Norėdamas gauti medžiotojo bilietą, jis gavo pažymas apie tai, kad nėra teistas už tyčinius nusikaltimus, nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų, susijusių su medžioklę ir žūklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteisėtu ginklo panaudojimu, kėsinimusi į nuosavybę ar viešąją tvarką, išlaikė teorinį ir praktinio šaudymo egzaminą ir kovo 7 d. gavo medžiotojo bilietą. Įsigijo seifą, skirtą laikyti ginklui, tačiau atsakovas neišdavė leidimo įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus. Su tokiu atsakovo sprendimu nesutinka, nes asmenys, praeityje padarę įvairius nusikaltimus, taip pat ir pavojingus visuomenei, tyčinio pobūdžio ar susijusius su ginklais ir sprogmenimis, pasinaudoję buvusiu įstatymu įsigijo leidimus ir toliau gali disponuoti turimais bei įsigyti naujus ginklus. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas akivaizdžiai neproporcingai blogina asmenų, įvykdžiusių neatsargius nusikaltimus, padėtį. Atsakovo taikoma norma neturėtų būti absoliuti laiko atžvilgiu, bet turėtų turėti išlygas, atsižvelgiant į asmens charakteristiką, nustatant apribojimų galiojimo terminą po teistumo išnykimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 26–27) pareikšdamas, kad su skundu nesutinka.

Atsakovas nurodė, kad 2012 m. kovo 13 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą išsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir pateikti tam reikalingi dokumentai. Vadovaujantis aktualia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5-V-127 patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad 1996 m. gruodžio 10 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžius T. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 246 straipsnio 3 dalį. Jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendžio vykdymą atidedant 2 metams. Aiškino, kad priimdamas sprendimą vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Nurodė, kad T. Ž., būdamas neblaivus, padarė nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė yra 7 metai, todėl leidimas įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus jam nebuvo išduotas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Vilniaus apskrities VPK iš naujo išnagrinėti T. Ž. 2012 m. kovo 13 d. prašymą išduoti leidimą įsigyti ginklą ir priimti sprendimą tuo klausimu.

Teismas nustatė, kad T. Ž. 1996 m. gruodžio 10 d. buvo nuteitas pagal BK 246 straipsnio 3 dalį ir jam buvo paskirta 3 mėtų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Atsižvelgdamas į tai, kad T. Ž. nusikalstamą veiką 1996 metais padarė būdamas neblaivus ir už jam inkriminuotą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas tuo metu numatė laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų, t. y. formaliai atitinkant Įstatymo aktualios redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, atsakovas ginčo sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išnykus T. Ž. teistumui už neatsargų nusikaltimą, kurį jis padarė būdamas neblaivus, pagal anksčiau galiojusią Įstatymo redakciją pareiškėjas nepatektų į asmenų nelaikytinų nepriekaištingos reputacijos asmenimis kategoriją. Todėl teismas vertino, kad aktuali Įstatymo redakciją žymiai sugriežtino reikalavimus asmenims, ketinantiems įsigyti ginklą. Todėl teismas padarė išvadą, kad buvo pažeistas lex retro non agit principas, nes buvo pritaikytos Įstatymo nuostatos, įtvirtinusios griežtesnius reikalavimus nepriekaištingos reputacijos asmens statusui pripažinti, kartu faktiškai pabloginusios pareiškėjo teisinę padėtį lyginant su ankstesne įstatymo redakcija, buvo pritaikytos dar iki jų įsigaliojimo atsiradusioms aplinkybėms.

Teismas nurodė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalyje, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pažymėjo, kad dėl minėtos nuostatos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakęs, išskyręs ir pripažinęs esmine šios dalies principinę nuostatą, kurioje įtvirtinamas principas, kad griežtesnių teisinių santykių reglamentavimą nustatanti teisės norma neturi galioti atgal (2012 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. A662-1263/2012).

Teismas vertino, jog šioje administracinėje byloje taikytina nuostata dėl griežtesnio teisinių santykių reglamentavimo taikymo atgal neleistinumo. Teismas pažymėjo, kad vertinant ir aiškinant kitaip, galima situacija, jog T. Ž. esant tokioms pat aplinkybėms iki 2011 m. kovo 1 d. būtų galėjęs pretenduoti gauti leidimą įsigyti ginklą, kaip asmuo atitinkantis nepriekaištingos reputacijos asmens kriterijus, po 2011 m. kovo 1 d. nepadaręs jokių naujų nei nusikalstamų veikų, nei administracinių teisės pažeidimų, įsigyti ginklą nebegali, kaip praradęs nepriekaištingą reputaciją. Teismas vertino, kad tokia situacija akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Atsižvelgę į išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai pritaikė T. Ž. atžvilgiu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto aktualią redakciją ir šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą įsigyti ginklą.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Sprendime pasisakyta tik dėl T. Ž. nepriekaištingos reputacijos nebuvimo, t. y. aptarta tik viena iš sąlygų siekiant gauti leidimą įsigyti ginklą, ir nėra įvertintos kitos aplinkybės, vertintinos sprendžiant klausimą dėl leidimo įsigyti ginklą pareiškėjui išdavimo, atsakovą įpareigojo iš naujo svarstyti T. Ž. 2012 m. kovo 13 d. prašymą išduoti leidimą įsigyti ginklą ir priimti sprendimą, vadovaujantis Taisyklių IV dalies nuostatomis.

III.

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK padavė apeliacinį skundą (b. l. 57–59), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1263/2012. Paaiškina, kad šioje nutartyje nagrinėjama situacija, kai į policija kreipėsi asmuo, prašydamas gauti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei įteisinti ir įregistruoti 2006 metais įsigytą šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas nutartį konstatavo, kad pareiškėjas atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalies reikalavimus ta prasme, kad naujos redakcijos Įstatymo įsigaliojimo dieną (2011 m. kovo 1 d.) buvo įsigijęs ir turėjo dujinį pistoletą, o aplinkybė, dėl kurios jo atžvilgiu galėjo būti taikomas apribojimas turėti šį ginklą, taip pat buvo atsiradusi iki naujos Įstatymo įsigaliojimo. Akcentavo, kad T. Ž. kreipėsi į policijos įstaigą dėl leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus 2012 m. kovo 13 d., šaunamųjų ginklų iki to laiko įsigijęs ir turėjęs nebuvo, todėl jam teisingai taikomos Įstatymo nuostatos, įsigaliojusios 2011 m. kovo 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos vertinimas sprendžiant dėl jo teisės gauti leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 10-8-IR-1025 „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus“ nusprendė pareiškėjui neišduoti leidimo įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus, nes konstatavo, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Atsakovas patikrinimo metu nustatė, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 246 straipsnio 3 dalį (BK, galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.), kuris numato atsakomybę už transporto priemonę vairuojančio asmens eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, esant neblaiviam, jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam apysunkį ar sunkų kūno sužalojimą. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu pakeitus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai, negu galioję anksčiau. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Įstatymo Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) nustatyta, jog nurodytoje teisės normoje numatyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: 1) aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo ginklą įsigijo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Teismas šioje byloje nustatė, kad aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. 1996 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 246 straipsnio 3 dalį (Transporto priemones vairuojančių asmenų pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių), kuris numatė laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki septynerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Taip pat byloje nustatyta, jog pareiškėjo prašymas leisti įsigyti ginklą ar išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybai buvo pateiktas 2012 m. kovo 13 d. Taigi nagrinėjamu atveju laikytina, kad pareiškėjas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) nebuvo įsigijęs ginklų. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neatitinka vienos iš griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymui keliamų sąlygų, konstatuotina, jog pareiškėjui taikytinos griežtesnės Pakeitimo įstatymo nuostatos. Todėl pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apskrities VPK Sprendimu pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakė išduoti leidimus pareiškėjui įsigyti šaunamąjį ginklą medžioklei.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo teistumo išnykimas iki įsigaliojant naujai įstatymo redakcijai eliminuoja galimybę ją taikyti, nes faktiškai pablogina jo padėtį lyginant su buvusia galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai, t. y. Įstatymo nuostatas atsakovas nepagrįstai pritaikė aplinkybėms, atsiradusioms iki įstatymo įsigaliojimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Anykščių rajono apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 246 straipsnio 3 dalį. Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose apibrėžtos aplinkybės (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio <...>, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo <...>), kurių taikymui teistumo išnykimas nėra reikšmingas. Be to, ta aplinkybė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą kaip savarankiškas pagrindas numatytas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjas Pakeitimo įstatymu sugriežtindamas ir nustatydamas papildomas sąlygas, kuomet asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos, siekia užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą. Be to, tokiu įstatyme numatytu asmens teisių ir laisvių ribojimu yra siekiama skirtingų interesų pusiausvyros užtikrinimo.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas dėl leidimo ginklui kreipėsi įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, jo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl nėra jokių teisinių prielaidų vertinti, kad pareiškėjas patenka į ratą asmenų, kuriems gali būti taikomos Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies išlygos.

Aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikosi analogiškų nuostatų (2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012).

Pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas, netaikė įstatymo (Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p.) nuostatų, kurias reikėjo taikyti šioje byloje, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, tad apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 143 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo T. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiAudrius BakaveckasDainius RaižysVirginija Volskienė