- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-06
- Bylos Nr.
- I-169-583/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- Tauragės rajono apylinkės prokuratūros, Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo
- Atsakovas
- Tauragės apskrities viršininko administracijos, VĮ Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, V.P., E. A.
- Kategorijos
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjo Tauragės rajono apylinkės prokuratūros atstovui prokurorui Gražvydui Žebeliui, atsakovo Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovui Egidijui Mockevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Marytei Trapnauskaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V.P., E. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą, ginant viešąjį interesą, atsakovams - VĮ Registrų centras Tauragės filialui, Tauragės apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, E. A., V. P. dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto panaikinimo bei įrašo viešajame registre pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Tauragės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą nurodydamas, kad 2006-06-19 Tauragės AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius V.P. pripažino tinkamais naudoti pertvarkytus ir sujungtus butus Nr.2 ir Nr.4 į vieną butą Nr.4, esančius (duomenys neskelbtini), Tauragėje. Surašant 2006-06-19 statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 61 nesilaikyta Aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr.242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – Reglamentas) 26, 27, 30 punkto reikalavimų, aktas surašytas nesilaikant Reglamento 6 priede patvirtintos akto formos. Taip pat statytojas nepateikė statinio projekto ir statybos leidimo.
Pagal Reglamento 34 punkto nuostatas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. 2008-12-19 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad E.A. nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini) (sujungus du butus Nr.2 ir 4), Tauragė, buvo įregistruotos ir ginčijamo 2006-06-19 statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto Nr.61 pagrindu. Kadangi minimas aktas priimtas nesilaikant teisinio reglamentavimo, jis yra neteisėtas, todėl ir nurodytas registravimas viešajame registre turi būti pripažintas negaliojančiu.
Šalies argumentai
Šiais ir prašyme išsamiau nurodytais argumentais pareiškėjas teismo prašo:
- panaikinti 2006-06-19 Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus priimtą „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 61“;
- pripažinti negaliojančiu E. A. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.
- priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas prokuroras Gražvydas Žebelys palaiko prašymą ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tauragės apskrities viršininko administracija atsiliepime į prašymą nurodė, kad sutinka su pareiškėjo išdėstytais argumentais, kad priimant naudojimui E.A. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Tauragėje ir surašant 2006-06-19 statinių pripažinimo naudoti aktą Nr. 61 buvo padaryti įforminimo tvarkos pažeidimai. Tačiau atsakovo manymu jokie objektyviai reikšmingi, vertingi visuomenei ar jos daliai interesai šiuo atveju nebuvo pažeisti, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl viešo intereso pažeidimo.
Atsakovo atstovas E.Mockevičius prašo skundo netenkinti atsiliepime į prašymą išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovas VĮ Registrų centro Tauragės filialas atsiliepimu nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas teisės aktais nėra įpareigotas tikrinti ar statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija, pasirašydama aktą Nr. 61 buvo pilnos sudėties ar komisija tinkamai atliko jai pavestas funkcijas. Prašymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą nagrinėjimas neapima veiksmų, susijusių su dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, turinio vertinimu. Atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymo įstatyme nenumatytais pagrindais, registro tvarkytojas neturi teisės, todėl mano, kad registro tvarkytojo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.
Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prašymą nurodo, kad su prašyme išdėstytais argumentais ir reikalavimais sutinka ir prašo jį tenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė palaiko prašymą remiantis argumentais išdėstytais 2008-12-02 rašte Nr.(10.4)-2D-611. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat akcentavo, kad analizuojant buto kadastrinius matavimo duomenis nustatyta, jog sujungiant du butus buvo atlikta rekonstrukcija, nes mansardinėje patalpoje jau įregistruoto buto plotas buvo išplėstas ir naujai įrengta vonios patalpa bei vienas kambarys. Šiems buto rekonstrukcijos darbams atlikti buvo būtinas nustatyta tvarka patvirtintas projektas ir gautas statybos leidimas.
Tretysis suinteresuotas asmuo E.A. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškimo reikalavimais. Pareiškėja teigia, jog buvo atliekamas einamasis remontas, kuris vykdytas pagal E.L. projektavimo darbų įmonės „GRYČIA“ parengtą projektą. Šis projektas 2006-06-02 suderintas Tauragės rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistės. Vykdant remonto darbus iš esmės nesikeitė inžinieriniai tinklai, neatsirado jokių kitų padidintų priešgaisrinės saugos reikalavimų, todėl sujungus du butus į vieną nepažeisti jokie trečiųjų asmenų interesai, nepadaryta jokia žala, todėl pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo V.P. atsiliepimu nurodė, kad sutinka su pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais, kad priimant naudojimui E.A. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Tauragėje, turėjo būti sudaryta priėmimo komisija. Vykdant butų sujungimą visiškai nesikeitė nei vandentiekis, nei kanalizacija, neatsirado jokių kitų padidintų priešgaisrinės saugos reikalavimų, nebuvo keičiama pagrindinė elektros instaliacija, todėl manė, kad šie atstovai nebūtini surašant aktą Nr. 61. Taip pat nurodo, kad priimant naudoti butą statytojas pateikė E.L. projektavimo darbų įmonės „GRYČIA“ parengtą projektą, kuris 2006-06-02 buvo suderintas su Tauragės rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriumi. Teisminio nagrinėjimo metu V.P. papildomai nurodė, kad E.A. priklausančiuose butuose buvo atliktas paprastas remontas, kuriam jokių statybos leidimų nereikia. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo reikalingas tik teisinei registracijai. V.P. pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Dėl viešojo intereso gynimo
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti kiekvienu konkrečiu atveju dėl viešojo intereso pažeidimo ir teisminio proceso inicijavimo. Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę.
Vertinimo kriterijai dėl viešojo intereso sampratos yra apibrėžti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teisminėje praktikoje, nurodant, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11-04; 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-64-07, 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip pat turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.
Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti viešojo administravimo subjektų galimai neteisėtais priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Įstatymų leidėjas, kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamojoje byloje prokuroras prašo panaikinti Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2006-06-19 priimtą Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 61. Taigi, darytina išvada, kad prokuroras gina viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino valstybinės institucijos (pareigūnai). Šioje byloje Tauragės apskrities viršininko administracija dalyvauja kaip atsakovas. Tai, kad institucija, galimai nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes, galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspektą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1758/2008).
Nors atsakovė Tauragės apskrities viršininko administracija nurodo, kad ginčijamu aktu nebuvo pažeisti įstatymo saugomi interesai, nes sujungti butai yra to pačio savininko, tačiau vien tas faktas nereiškia, kad tuo ginčijamu aktu negali būti pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Viešasis interesas savaime nepaneigia ir nėra supriešinamas individualiam visuomenės (ar jos dalies) atstovo interesui. Jis yra skirtas įvairiais teisių gynimo aspektais akumuliuoti ir subalansuoti visų bendruomenės (ar jos dalių) narių atitinkamus interesus. Šio byloje viešojo intereso gynimas susijęs ne su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, bet neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-15 įsakymu Nr. 242 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, jo 2 punktas apibrėžė statinio pripažinimo tinkamu naudoti tikslą - įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją. Taigi statinio pripažinimo tinkamu naudoti proceso metu siekiama patikrinti ar statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį. Todėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti procesas yra ypatingos svarbos, siekiant užtikrinti visuomenės interesą, kad statinio rekonstravimo proceso metu pakeista statinio kokybė atitinka keliamus reikalavimus ir statinio naudojimas yra saugus. Tai neapsiriboja konkretaus asmens asmeniniu interesu ir akivaizdu, kad tai yra viešojo intereso objektas, todėl nustačius požymių, jog nesilaikyta reikalavimų pripažįstant statinį tinkamu naudoti, pagrįstai prokuroro veiksmai pagal savo pobūdį ir reikšmę sąlygoja visuomenės interesų gynimą, o tai reiškia ir viešojo intereso gynimą.
Dėl termino kreiptis prašymu į teismą
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti iš esmės administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą ir turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 67/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 27/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 660/2007 ir kt.). Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra vs Vilniaus apskrities viršininko administracija, Utenos apskrities viršininko administracija, S.Z., Administracinių teismų praktika, Nr. 8, p. 206-230). Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija 2008-07-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146–335/2008 taip pat akcentavo, kad termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia.
Kaip nustatyta iš byloje pateiktų įrodymų, Tauragės rajono apylinkės prokuratūrai 2008-12-05 pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-12-02 raštas Nr.(10.4)-2D-611 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti“ (b.l. 21-24). Šiuo raštu specialią kompetenciją teritorijų planavimo priežiūros srityje turinti institucija pateikė išvadą dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto Nr. 61 esminių pažeidimų Taigi Tauragės rajono apylinkės prokuratūra apie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-12-02 išvadą ir joje išdėstytas aplinkybes sužinojo 2008-12-05, kai raštu Nr. (10.4)-2D-611 jai buvo pateikta pažyma apie nustatytus pažeidimus ginčijamu aktu pripažįstant statinį tinkamu naudoti. Tauragės rajono apylinkės prokuratūra, parengusi procesinį dokumentą, į teismą kreipėsi 2009-01-05 (voko spaudas b.l. 28), t.y. per vieną mėnesį nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacijos gavimo Tauragės rajono apylinkės prokuratūroje dienos. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad prokuratūra apie galimą viešojo interesų pažeidimą priimant ginčijamą administracinį aktą ir jo sukeltas teisines pasekmes sužinojo anksčiau, todėl konstatuojama, kad pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą.
Dėl 2006 m. birželio 19 d. „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto“ Nr. 61 teisėtumo ir pagrįstumo
Ginčijamu administraciniu aktu - Tauragės apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. birželio 19 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktu Nr. 61, pripažinta, kad statytojai E.A. nuosavybės teise priklausantys butai Nr. 2 ir Nr. 4, esantys (duomenys neskelbtini), Tauragės mieste, po atlikto pertvarkymo sujungiami į vieną butą Nr. 4 ir butas pripažįstamas tinkamu naudoti. Šio administracinio akto pagrindu padaryti įrašai ir viešajame registre. Tauragės AVA atstovas E.Mockevičius bei tretysis suinteresuotas asmuo V.P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad sujungus E.A. priklausančius du butus, esančius (duomenys neskelbtini) Nr.2 ir Nr.4, į vieną butą Nr. 4, buvo atliktas tik paprastasis remontas, nes nebuvo pakeistas patalpų tūris, nebuvo įrenginėjamos naujos patalpos, todėl statybos leidimas nebuvo reikalingas, o statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas buvo reikalingas tik šio objekto įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Tretysis suinteresuotas asmuo E.A. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad bute Nr. 4 vonia buvo įrengta dar iki rekonstrukcijos ir 2006 m. birželio mėnesį buvo atliktas tik paprastasis buto remontas, kurio metu medinėse lubose padaryta laiptų anga ir įrengti laiptai jungiantys butą Nr. 2 ir Nr. 4.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2006-01-04 redakcija) (toliau – ir Statybos įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos pateikia normatyvinių statybos techninių dokumentų sąrašą: statybos techniniai reglamentai; statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai; techniniai liudijimai; metodiniai nurodymai, rekomendacijos - projektavimo ir statybos įmonių, mokslo ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kurie nurodo būdus ir metodus, kaip įgyvendinti statybos techninius reglamentus. Taigi statybos techniniai reglamentai yra vienas iš normatyvinių statybos techninių dokumentų, kuris reglamentuoja statybos teisinius santykius ir reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr.622 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Šio reglamento 3 punktas numato, kad šis Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams. Reglamento IV skyriaus 7 punkte yra numatytos statybos rūšys: naujo statinio statyba; statinio rekonstravimas; statinio remontas (paprastas ir kapitalinis) bei statinio nugriovimas. Šio Reglamento 9 punktas detalizuoja rekonstravimo tikslą – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę (9 punktas). Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai atliekamas bet kuris iš šių veiksmų, nurodytų 9.1 – 9.15 punktuose. Minimo reglamento 9.3 punkte nurodytas vienas iš skiriamųjų statinio rekonstravimo požymių - kai pastogėje (palėpėje) įrengiamos naudojimo paskirtį turinčios patalpos (9.3 punktas), 9.6 punktas – pašalinamos ar naujai įrengiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos ar jų dalys. Iš VĮ Registrų centro Tauragės filialo pateikto 2000-10-23 patalpos (buto) kadastro duomenų bei buto plano (b.l.15-16) matyti, kad butas Nr.4, esantis (duomenys neskelbtini), Tauragėje, buvo mansardinis, 33.85 m² ploto ir jame nebuvo įrengtas vonios kambarys. Iš 2006-07-19 patalpos (buto) kadastro duomenų ir mansardos plano (b.l.11-13) matyti naujai įrengtos patalpos pažymėtos 4-11 ir 4-13, kurios mansardiniame namo aukšte anksčiau nebuvo prijungtos prie inventorizuotų ir įteisintų 4- ojo buto patalpų (b.l.15). Iš daugiabučio namo 1A1m vidaus plotų eksplikacijos (b.l. 14) matyti, kad patalpa pažymėta 4-11 yra vonia, o patalpa 4-13 – kambarys ir mansardoje įregistruoto buto bendras plotas iš buvusio 33,85 m² padidėjo iki 45,01 m². Iš pateikto VĮ RC Tauragės filialo mansardos patalpų plano (b.l.40) taip pat nustatyta, kad 2006-07-19 atlikus kadastrinius matavimus, nustatyta, jog iš pirmo aukšto 2-ojo buto patalpų į 4 –ojo buto, įrengto mansardoje, patalpas įrengta laiptų anga, mansardinio aukšto 4-1 patalpoje išorinis įėjimas iš laiptų aikštelės užmūrytas (b.l.15).
Šių požymių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad atliktas statinio (buto) rekonstravimas, kurio tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę, atlikus aukščiau paminėtus darbus. Todėl nepagrįstas atsakovo Tauragės AVA atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens V.P. teiginys, kad buvo atliekamas statinio paprastasis remontas. Pagal cituoto Reglamento 12 puntą statinio paprastojo remonto tikslas – iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Šio reglamento 13 punktas nurodo, kad pagrindinis principas, kuris lemia statybos darbų priskyrimą paprastajam remontui – šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Pažymėtina ir tai, kad net teismui trečiojo suinteresuoto asmens V.P. teikiamoje E.L. projektavimo darbų įmonės „Gryčia“ parengtoje projekto kopijoje nurodytas objektas – butų Nr.2 ir buto Nr. 4 ne paprastasis remontas, o būtent rekonstravimas į vieną butą. Taigi esant aukščiau aptartiems požymiams, teismas konstatuoja, kad butai Nr. 2 ir Nr. 4, (duomenys neskelbtini), Tauragės mieste, sujungti į vieną butą Nr. 4, atliekant rekonstrukciją.
Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata numato bendrą reikalavimą, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą. Šiuo atveju statinio rekonstravimo projektas turėjo būti rengiamas laikantis statybos įstatymo 20 straipsnio reikalavimų ir statinio rekonstrukcijai gautas statybos leidimas. Statybos įstatymo 23 straipsnis numato, kada statybos leidimas statinio statybai privalomas, tačiau išskiriamos tam tikros išimtys kai statybos leidimas nėra privalomas. Viena iš jų nesudėtingų statinių statyba. Statybos leidimo išdavimo tvarka, sąlygos, tikslai detalizuojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“. Šiame akte nurodoma, kad statybos leidimas - specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti jame nurodytus statybos darbus. Statybos leidimas išduodamas tik tada, kai statytojas pateikia įstatyme nustatytus dokumentus, tarp jų statinio projektą, ir kai įsitikinama, kad statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus.
Atsižvelgiant į aukščiu aptartą statinio statybos rūšį, tretysis suinteresuotas asmuo siekdamas atlikti butų rekonstrukcijos darbus privalėjo turėti statinio (buto) rekonstravimo projektą ir gauti statybos leidimą statinio rekonstravimui. Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuotojo asmens V.P. teismui teikiama butų rekonstrukcijos projekto kopija, kurio realizavimas jo teigimu buvo teisinė prielaida statinio pripažinimui tinkamu naudoti, savo apimtimi ir forma gali būti pripažintas tinkamu projektu tik nesudėtingo statinio (tarp jų laikino) statybai, kaip tai numato 2002-04-16 Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 punktas. Tačiau minimos statybos rūšies - statinio rekonstravimui, šis projektas savo apimtimi ir statybos įstatymo 20 straipsnio keliamais reikalavimais negali būti laikomas tinkamai parengtu ir suderintu projektu, suteikiančiu teisę statinio rekonstravimui (projektas nėra apsvarstytas nuolatinėje statybos komisijoje, jo realizavimui nėra išduotas statybos leidimas ir t.t.). Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija 2009-02-18 raštu Nr.19-688 teismą informavo, kad duomenų apie statinio rekonstrukcijos projekto derinimą ir pritarimą neturi. Kaip jau minėta savivaldybės administracijos atstovė galimai yra derinusi projektą, kuris atitinka nesudėtingo statinio supaprastinto projekto derinimą, kuris šiuo atveju negali būti pripažintas pakankamu tokios statinio statybos rūšies – statinio rekonstravimo atlikimui. Taigi konstatuotina, kad butų Nr. 2 ir Nr. 4, (duomenys neskelbtini), Tauragės m., rekonstrukcijai nebuvo parengtas projektas, nebuvo išduotas ir statybos leidimas šių darbų atlikimui.
Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu) numatyta, kad pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalis numatė, kad pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002-05-15 įsakymu Nr. 242 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamento (įsigaliojusio 2006-06-18 redakcija) 2 punktas numato, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją. Reglamento IV skyrius reglamentuoja statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijų (toliau – Komisija) skyrimo tvarką, jo 10.6 punkte numatyta, kad rekonstruotų statinių (patalpų) pripažinimo tinkamais naudoti komisiją skiria apskrities viršininkas arba įgaliotas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vadovas. Byloje nėra duomenų, kad Tauragės apskrities viršininkas ar Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vadovas V.P. būtų sudaręs statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją. IV skyriuje yra išskirti daugiabučių namų rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų butų pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos ypatumai. Šio skyriaus 26 punktas numato, kad gavęs statytojo prašymą (raštu) dėl statinio pripažinimo tinkamais naudoti, apskrities statybos inspekcijos viršininko įgaliotas statinį patikrinti inspektorius ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų turi pakviesti patikrinime dalyvauti tam tikrų institucijų atstovus, pranešdamas jiems numatomą statinio patikrinimo dieną ir valandą. V.P. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad E.A. raštiško prašymo nepateikė, o atėjo priėmimo valandomis ir pateikė objekto rekonstrukcijos projektą. Komisijos nesudarė, nes projektas buvo derintas tik su Tauragės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr.specialiste (vyr.architekte), be to, kai kreipėsi E.A., departamente labai trūko specialistų, todėl siekdamas greičiau atlikti jam pavestas funkcijas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą surašė vienasmeniškai. Minėto Reglamento 27 punktas numato, kad statytojas pateikia Komisijai dokumentus išvardintus Reglamento 3 priede 1,2,15 punktuose, tai yra statinio projektą, statybos leidimą, statinio kadastrinių matavimų bylą, tačiau kaip jau nustatyta, tinkamas rekonstrukcijos projektas net nebuvo parengtas, nebuvo išduotas statybos leidimas, Tauragės AVA net nebuvo pateiktas prašymas ir nepateikti būtini dokumentai statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrai pradėti ir tai atsakovas patvirtina 2009-02-17 raštu Nr. 15-199.
Reglamento 22 punkte numatyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindiniai reikalavimai. Jame numatyti ir atitinkami akto formos reikalavimai (rekvizitai, pagrindinės akto sudedamosios dalys ir kt.). Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą turi pasirašyti komisijos nariai (21 punktas). 2006-06-19 statinio pripažinimo tinkamai naudoti aktas Nr. 61 šių formos reikalavimų neatitinka: nenurodyta komisijos sudėtis, aktas nepasirašytas komisijos narių. Nors Reglamento 5 priede pateikiamas akto blankas yra rekomendacinis, tačiau reikalavimai akto formai, kaip minėta, nustatyta pačiame Reglamente ir jų privaloma laikytis.
Dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre teisėtumo
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nustatyti pagrindai kada nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į turtą. Šio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į turtą, kai dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos. Pagal Nekilnojamojo retro registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto tvarkytojas atsako už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Sisteminis šių teisės normų vertinimas suponuoja išvadą, kad daiktinės teisės į statinį gali būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre, jei pateikiamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurio forma atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. Nutartis administracinėje byloje Nr.A248-626/2008.)
Kaip jau buvo nustatyta, 2006-06-19 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr.61 neatitinka akto formos reikalavimu, numatytų Reglamento 22 punkte. Teismas sutinka, su atsakovo VĮ Registrų centro Tauragės filialo argumentais, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nekvestionuoja duomenų, kurių pagrindu registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą turinio, tačiau turėjo būti atsisakyta registruoti E.A. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragėje daiktines teises pagal jos 2008-08-10 pateiktą prašymą (b.l.35), kadangi su prašymu teikiamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (b.l.36) turėjo esminių formos trūkumų.
Reglamento 35 punkte nustatyta, kad jeigu statinys pripažintas tinkamu naudoti pažeidus įstatymus, poįstatyminius teisės aktus arba šį Reglamentą, jo pripažinimo tinkamu naudoti aktą atšaukia komisiją paskyrusi institucija iki šio statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Jeigu statinys, vadovaujantis neteisėtu jo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šis aktas gali būti atšauktas, teismui pripažinus statinio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybėmis, E. A. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimas Nekilnojamojo turto registre pagal 2006-06-19 Tauragės AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 61, pripažintinas negaliojančiu.
Iš visų aukščiau aptartų rašytinių įrodymų visumos, galima pagrįstai konstatuoti, kad Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2006-06-19 statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr.61 priimtas nesilaikant Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų, nustatančių statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką reikalavimų, todėl šis aktas ir jo pagrindu atliktas statinio įregistravimas Nekilnojamojo turto registre yra neteisėti ir naikintini.
Pareiškėjas prašymu reiškia ir reikalavimą dėl žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priteisimo. Kaip nurodyta pačio pareiškėjo prašyme, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad prokuroro prašymai viešojo intereso gynimo byloje žyminiu mokesčiu neapmokestinami. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi įstatymo leidėjas numato, kad pareiškėjas reikalaudamas išlaidų atlyginimo jas turi patirti. Šioje byloje teismui pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų patirtų išlaidų faktą ir dydį, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą patenkinti.
2006 m. birželio 16 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus priimtą „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 61“ panaikinti.
E. A. nuosavybes teise priklausančio buto, esančio Tauragės r. sav. Tauragės m. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, pagal 2006 m. birželio 16 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus priimtą „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 61“, pripažinti negaliojančiu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.