Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-463-946/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-13
Bylos Nr.
T-463-946/2017
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00513-2008-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
A. G.
Byla Nr. T-463-946/2017
Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00513-2008-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2017 m. liepos 13 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. birželio 12 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 95-109 nutarta taikyti nuteistajam A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 5 mėn. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. birželio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 40 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 51 iki 40 balų. Nuteistasis rodo teigiamą pokytį, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, teismo priteistą civilinį ieškinį dengia, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 8 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, paskirta 8 m. laisvės atėmimo ir 8 MGL dydžio bauda.

Teistas: Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio bauda.

Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 8 m. laisvės atėmimo ir 8 MGL dydžio bauda.

Anksčiau teistas: Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 44 paros arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, paskirta 44 paros arešto ir 8 MGL dydžio bauda.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 5 mėn. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. birželio 8 d.).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. G. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis pataisos namuose dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad A. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp kurių padarytas labai sunkus ir apysunkis nusikaltimai, anksčiau buvo teistas, jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus, akivaizdu, kad nuteistasis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, kas taip pat rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo A. G. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau konstatuotina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Priešingai, bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką net dvylika kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, tris kartus jam buvo skirtos itin griežtos drausminės nuobaudos – uždarytas į baudos izoliatorių, ir tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis dažnai sprendimus priima gana spontaniškai, neapgalvojęs visų pasekmių bei dėl to nukenčia jis pats bei jį supantys žmonės; greitai supyksta, o supykęs rėkia, keikiasi, tačiau fizinio smurto nenaudoja; supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą bei to, kaip mano pats prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų; spręsdamas problemas apgalvoja ne visas galimas pasekmes bei dėl to ne visuomet geba pasirinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas; taip pat išlieka aktualūs tikimybę nusikalsti ateityje didinantys (kriminogeniniai) bei artimi kriminogeniniams veiksniai: ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; turimi finansiniai įsipareigojimai; įsidarbinimo problemos dėl specialybės neturėjimo bei žemo išsilavinimo; mąstymas ir elgesys. Taip pat nustatyti pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi veiksniai, vadovaujantis HCR-20 metodika: sunkaus nusikaltimo įvykdymas jauname amžiuje (nusikaltimo įvykdymo asmeniui buvo 19 metų); psichoaktyvių medžiagų vartojimas (apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos metu); planų realumo stoka (šiuo metu ateities planams trūksta konkretumo); impulsyvumas (greitai supyksta ir praranda savitvardą, gali „kibirkščiuoti“ emocijomis). Šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra teismo vertinamos sprendžiant ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl vien tai, kad šiuo metu nuteistasis A. G. elgiasi tinkamai, jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo elgesys jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu A. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 95-109 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, BPK 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 95-109 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis