- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- 1A-7/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- R.
- Advokatai
- Vincas Pacevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu:
- padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 metų 6 mėnesiams;
- padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. A. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 12 metų 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2009 m. kovo 25 d. neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekiu, o būtent: 2009 m. kovo 24 d., apie 23 val., prie savo namų (duomenys neskelbtini) , neteisėtai, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo į 14 paketų supakuotus 12 kilogramų baltos spalvos miltelių su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – 3 288,03 gramais- metamfetamino bei didelį kiekį narkotinės medžiagos – 3 plastikinius maišelius su 36,402 g kanapių dervos, šias neteisėtai įgytas psichotropinę ir narkotinę medžiagas nuo įgijimo momento iki 2009 m. kovo 25 d. 9 val. neteisėtai laikė prie savo namų (duomenys neskelbtini) automobilyje „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotame S. A. vardu, nuo 9 val. iki 9 val. 50 min. jas šiuo automobiliu neteisėtai gabeno Kauno, Kaišiadorių, Jonavos rajonuose, apie 9 val. 50 min. paliko ir iki 10 val. 55 min. laikė malkinėje Bronislavo ir M. R. sodo sklype Nr. 70, sodų bendrijoje „Neris“, Jonavos rajone, nuo 10 val. 55 min. iki 12 val. 25 min. laikė nurodyto sodo sklype esančio namo palėpėje, kur maišė metamfetaminą su gliukoze ir padarė 12 931,19 g baltos spalvos miltelių su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – 3 288,03 g metamfetamino, šiuos miltelius, turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino ir didelį kiekį narkotinės medžiagos 36,402 g kanapių dervos, supakavo ir suvakuumavo į 14 paketų, kuriuos tą pačią dieną plastikiniame maiše automobiliu „(duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iš Rodaičių sodybos iki Žaslių geležinkelio stoties kaimo, Talpūnų gatvės, Kaišiadorių rajone, kur apie 12 val. 50 min. buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų. Šiais veiksmais R. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Be to, R. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent, jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, apie 1999 metus Kauno mieste iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo šaunamąjį ginklą – pistoletą „SMITH&WESSON SW9F“ir šaudmenis – devynis 9 mm kalibro Luger tipo šovinius minėtam pistoletui, šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis nuo įgijimo momento neteisėtai nešiojo Lietuvos Respublikos teritorijoje, savo tyrimo nenustatytu automobiliu gabeno Kauno miesto, Kauno, Kaišiadorių, Jonavos rajonų teritorijomis į B. ir M. R. sodo sklypą Nr. 70, esantį sodų bendrijoje „Neris“, Jonavos rajone ir nurodytoje sodyboje esančio namo palėpėje įgytą pistoletą bei šovinius laikė iki 2009 metų kovo 25 dienos, kai ginklas ir šoviniai buvo rasti kratos metu. Šiais veiksmais R. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 dienos nuosprendį. Taip pat panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu Jam paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą.
Nuteistasis apeliaciniame skunde mano, kad jam inkriminuotas nusikaltimas buvo daromas kontroliuojant teisėsaugos pareigūnų, o gal būt net jiems įtakojant patį nusikaltimą. Nėra patikrinta ir paneigta aplinkybė, jog teisėsaugos institucijų darbuotojai provokavo padaryti nusikaltimą, o tai keičia tiek bylos esmę, tiek jo veiksmų teisinį vertinimą.
Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, ir tai iš esmės konstatuota teismo nuosprendyje, kad paketus, paimtus iš jo sulaikymo metu, jis gavo kovo 24 dieną iš mažai jam pažįstamo žmogaus, vardu „Kęstas“, primygtinai įkalbėjusio jį už atlygį sekančią dieną nuvežti juos ir palikti prie Mijaugonių kaimo kapinių sutartoje vietoje (Mijaugonių, o ne Migonių kaip klaidingai įvardinta apeliantui pareikštame įtarime, nes tokio kaimo Elektrėnų ar Kaišiadorių rajonuose iš viso nėra).
Liudytojas Ž. Š., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Šiaulių rinktinės pareigūnas, parodė, kad kartu su Šiaulių rinktinės pareigūnais R. Š., Griciumi bei Nociumi, kovo 23 dieną buvo komandiruoti į Kauną specialiai operacijai, Kaune dirbusių pareigūnų žinion. Pastarųjų pavedimu kovo 25 dieną slapta sekė apeliantą Rukloje iki išvykimo iš Ruklos, apie ką pranešinėjo vyresniajam.
Iš esmės analogiškus parodymus davė ir pasienietis R. Š..
Teismas atsisakė iškviesti į teismą ir apklausti pareigūnus Gricių ir Nocių, tačiau vien Ž. Š. ir R. Š. parodymai rodo, jog apelianto sulaikymui buvo pradėta ruoštis dar kovo 23 dieną, t.y. tada, kai net jam nebuvo žinoma apie jokį būsimą susitarimą su „Kęstu“.
Liudytojai A. K. bei A. S., Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Kelių policijos patruliai parodė, kad kovo 25 dienos anksti ryte jie gavo nurodymą kartu su sienos apsaugos pareigūnais sulaikyti nuteistojo vairuojamą automobilį ties Žasliais, ką vėliau ir padarė. Sienos apsaugos operatyviniai darbuotojai jiems minėjo, jog bus vežami narkotikai ir po sulaikymo tuo (narkotikų buvimu) neabejojo.
Nuo Ruklos (Jonavos rajone) iki R. A. sulaikymo vietos yra atstumas didesnis kaip 40 kilometrų, vedantis link sutartos su „Kęstu“ vietos ties Mijaugonių kaimu, o todėl sulaikymo grupės išdėstymas konkrečioje sulaikymo vietoje, dar gerokai anksčiau iki apelianto išvykimo, leidžia neabejotinai teigti, jog operatyviniams darbuotojams iš anksto buvo žinomi visi mano būsimi veiksmai ir galimi keliai.
Byloje tėra vienas apelianto slapto sekimo protokolas - 2009 m. kovo 25 dienos, t.y. tos dienos, kai pagal susitarimą su „Kęstu“ nuteistasis turėjo pervežti įduotus jam paketus. Apeliantas teigia, kad apie savo planus bei susitarimus su niekuo nesidalino. Kad operatyviniai darbuotojai būtų gavę kokią nors konkrečią informaciją, pasinaudodami tomis galimybėmis, kurias jiems suteikė įstatymas arba sankcionavo teismas (pvz. pasiklausant) - byloje duomenų taip pat nėra. Ar apie tai juos dėl kokių nors priežasčių informavo „Kęstas“ nei jam, nei teismui nėra žinoma.
Nežiūrint į tai, jog byloje taip pat praktiškai nėra jokių duomenų apie tai kaip Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nuteistojo atžvilgiu realizavo jiems teismo sankcionuotas procesines prievartos priemones, suteikiančias galimybes praktiškai pilnai kontroliuoti jį ir kontaktavusius su juo asmenis (BPK 158 straipsnis, 160 straipsnis), teismas atsisakė juos iškviesti ir apklausti, o dalinai patenkinęs gynėjo prašymą ir iškvietęs VSAT vyr. specialistą R. T., jam neatvykus, pasitenkino formaliu neatvykimo pateisinimu.
Šių liudytojų parodymai yra itin svarbūs, kadangi, kaip seka iš liudytojo Ž. Š. parodymų, sekimas apelianto atžvilgiu buvo daromas dar kovo 24 dieną, t. y. tą dieną, kai jis buvo susitikęs su „Kęstu“ ir pastarasis pervežimui jam įdavė paketus. Sekimo protokolo, kaip to reikalauja įstatymas, byloje nėra.
Teismas neanalizavo, paliko be dėmesio ir neaptarė paaiškėjusio teisminio nagrinėjimo metu fakto, jog išimti nuteistojo sulaikymo metu paketai buvo užantspauduoti vienu antspaudu, o ekspertiniam tyrimui pristatyti paketai kitu antspaudu. Tai patvirtinama ne tik atitinkamais procesiniais dokumentais, bet paties teismo metu duotais ekspertės I. Ž. bei prokuroro R. Matevičiaus parodymais, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl tirtų objektų tapatumo išimtiesiems tiek kokybės, tiek kiekybės atžvilgiu, jų priskirtinumo leistiniems ir patikimiems įrodymams BPK 20 straipsnio prasme.
Ši neištirta ir neįvertinta aplinkybė yra pakankamai svarbi, nes nuoplovose nuo apelianto rankų, paimtose iš karto po jo sulaikymo, jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta, o jo pervežamų paketų cheminės ar kitokios analizės po jų gavimo iš „Kęsto“ jis nedarė, kadangi to ir nemoka.
Tyrimo metu apeliantas apibūdino „Kęstą“, nurodė kelius kaip galima jo ieškoti, tačiau „Kęsto“ paieška nebuvo atliekama (byloje yra tik vienas formalus pavedimas operatyviniams darbuotojams nustatyti „Kęstą", datuotas 2009-07-09, t.y. praėjus beveik keturiems mėnesiams po įvykio).
Nėra nei patvirtinta nei paneigta, jog minimas „Kęstas“ buvo specialiai pasiųstas pas apeliantą, ar netgi teoriškai juo būti bet kuris iš VSAT prie LR VRM pareigūnų , kuriems teismas buvo leidęs nuteistojo atžvilgiu atlikti tyrimą, neatskleidžiant savo tapatybės (tame tarpe užmegzti su juo kontaktus). Nuteistasis teigia, kad asmeniškai nepažįsta A. M., D. Š., R. T., A. S., B. P., O. P., R. A., tačiau teismas atmetė jo gynėjo prašymus iškviesti juos į teismą ir apklausti.
Tiek Aukščiausiasis Teismas, tiek kompetentingos tarptautinės teisinės institucijos provokaciją įvardina kaip asmens lenkimą (kurstymą) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia pagrįstai įtarti, jog apelianto atveju galėjo susidaryti būtent ši situacija. Bent jau tokia galimybė teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigta.
Teismas privalo imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės (BPK 241 straipsnis). Nuteistasis mano, kad jo atveju tai nebuvo padaryta, aplinkybės, galinčios įtakoti jo veikos kvalifikavimą (o gal ir nekaltumą) ištirtos ir patikrintos nebuvo, o todėl nuosprendis nėra pagrįstas, teisėtas, todėl naikintinas.
Tuo pačiu nuosprendžiu teismas pakeitė kardomąją priemonę - užstatą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje į suėmimą. Keisdamas kardomąją priemonę teismas motyvavo tuo, jog nuteistajam yra skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė ir tuo bus užtikrintas nuosprendžio vykdymas. Iki nuosprendžio, kuris dar neįsiteisėjo, jis griežtai laikėsi skirtų kardomųjų priemonių sąlygų, nors visą laiką žinojo, jog man gali būti skirta reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas tvirtina netrukdęs nei ikiteisminiam tyrimui, nei teismui. Nėra anksčiau teistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Apeliantas įsitikinęs, jog kardomoji priemonė - suėmimas jam skirta nepagrįstai, o, esant būtinybei skirti kardomąją priemonę, ji turėtų būti lengvesnė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. R. A. kaltė padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis BPK 20 straipsniu, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės neginčija savo kaltės, o tik teigia, kad teisėsaugos pareigūnai, taikydami procesines prievartos priemones, numatytas BPK 158 straipsnyje, 160 straipsnyje, galėjo jį pilnai kontroliuoti, o galbūt net ir įtakoti patį nusikaltimą, todėl nuosprendis peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde teigia, kad jam inkriminuotas nusikaltimas buvo daromas kontroliuojant teisėsaugos pareigūnų, o gal būt net jiems įtakojant nusikaltimo padarymą, mano, kad teisėsaugos darbuotojai galimai provokavo padaryti nusikaltimą. Apelianto manymu, jo sulaikymui buvo pradėta ruoštis dar kovo 23 dieną, t.y. tada, kai net jam nebuvo žinoma apie jokį būsimą susitarimą su „Kęstu“. Be to, apeliantas teigia, kad tyrimo metu jis apibūdino „Kęstą“, nurodė kelius kaip galima jo ieškoti, tačiau „Kęsto“ paieška nebuvo atliekama. Apeliacinės instancijos teismas laiko šiuos apelianto teiginius nepagrįstais ir atmeta. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-09-30 pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį po to, kai 2008-09-30 Lazdijų rajone buvo rasti daugiau nei 50 tūkstančių tablečių su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų V. P. vairuojamame automobilyje. Vėliau ikiteisminis tyrimas dėl R. A. padarytų veikų buvo atskirtas į atskirą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ne pagal duomenis, gautus atliekant operatyvinius veiksmus. Apeliaciniam teismui pateiktoje byloje nėra duomenų apie tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl R. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo sankcionuoti ir atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Iš baudžiamojoje byloje esančių tarpžinybinių dokumentų matyti, kad informacija apie tai, kad R. A. yra susijęs su narkotinių medžiagų laikymu, gabenimu buvo gauta atliekant tyrimo veiksmus kituose ikiteisminiuose tyrimuose, atliekamuose dėl kitų asmenų padarytų veikų, kurie yra susiję su R. A.. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu dėl V. P. vairuojamame automobilyje rasto labai dideliu kiekio psichotropinių medžiagų, buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 158, 160 straipsniuose, ir informacija apie R. A. veiksmus pareigūnai gavo atlikdami minėtus procesinius veiksmus, per jo turėtus kontaktus su įtariamaisiais. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. A. atžvilgiu procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 158, 160 straipsniuose, buvo taikomos, kadangi buvo gauta duomenų apie R. A. padarytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, o būtent apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad 2008 metais R. A. siūlė jam už piniginį atlygį vežioti amfetaminą iš Lietuvos į Norvegiją. R. A. buvo sulaikytas 2009-03-25 įtariant, kad jis disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat ir gavus duomenų iš liudytojų Ž. Š., R. Š., kurie parodė apie 2009-03-25 R. A. atliktus veiksmus prie stebimo namo, nešiotus daiktus, kaip per du kartus susinešė paketus į namą, o vėliau iš namo išnešė ir padėjo į automobilį didelį pilnai sukrautą maišą su rankenomis. Atlikus tyrimą Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr.140-(2663)-IS1-3384 nustatyta, kad automobilyje, bei R. A. žmonai L. K. priklausančiame bute ir sodo name rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos ir narkotinių medžiagų pėdsakai (t. 2, b. l. 64-71). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats nuteistasis neneigia padaręs visas jam inkriminuotas veikas ir atliko visus veiksmus, nurodytus aprašant padarytų veikų objektyviuosius požymius. Taigi, baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma ir nustatytos nusikaltimų padarymo aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. A. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, nebuvo atsitiktinė, o iš anksto suplanuota, padaryta tiesiogine tyčia, ir teigti, kad ji buvo padaryta dėl tariamai vykdytų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, kurie išprovokavo nusikalstamos veikos padarymą, nėra jokio pagrindo. Tai, kad R. A. atžvilgiu nebuvo taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, patvirtino liudytojas R. T., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Liudytojas R. T. dirbęs VSAT prie LR VRM Operatyvinės veiklos valdybos vyriausiuoju specialistu, posėdyje parodė, kad 2008 metų rudenį, buvo sulaikytas asmuo pavarde P., gabenęs didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo gauti duomenys apie asmenis, kurie galimai užsiima neteisėta veika su narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis, ir kurie tam tikrais ryšiais yra susiję su minėtu sulaikytu asmeniu. Vienas iš nurodytų to asmens asmenų buvo būtent R. A.. Tyrimo eigoje, vykdant sankcionuotus veiksmus buvo gauta tam tikri duomenys, kurie leido spręsti, kad minėtas asmuo yra galimai susijęs su neteisėta veika, dėl ko 2009 metų kovo mėnesį, minėtas asmuo buvo sulaikytas su labai didėliu psichotropinių medžiagų kiekiu, gabendamas jas automobilyje. Liudytojas taip pat parodė, kad apie tai, kad kovo 25 dieną R. A. automobiliu gabens didelį narkotinių psichotropinių medžiagų kiekį, buvo įtariama, todėl buvo stebimos vietos. Buvo gauta informacija iš stebinčių pareigūnų apie tai, kad asmuo iš sodo namelio Jonavos rajone iš pradžių iš automobilio nešė didelį maišą, vykdė tokius veiksmus, kurie galėjo sukelti įtarimą. Po kiek laiko jis buvo išvažiavęs ir grįžo su uošviene, tam tikrą laiko tarp kažką sodo namelyje veikė, vėliau vėl su tamsios spalvos paketu išėjo, įdėjo jį į automobilį ir buvo įtarta, kad tame maiše gali būti gabenamos psichotropinės medžiagos, todėl buvo nutarta minėtą asmenį, važiuojantį automobiliu sustabdyti ir patikrinti, būtent tuo metu buvo rastas paketas, su psichotropine medžiaga. Liudytojas taip pat parodė, kad stebėjimas buvo pradėtas 23 dieną. Kaip priežastį kodėl nebuvo surašytas procesinis dokumentas, liudytojas paaiškino, kad 23 dieną pradėjus stebėti pačią vietovę nebuvo jokio įvykio, o jei nebuvo gauta jokių duomenų, todėl ir nebuvo surašytas protokolas. Liudytojas taip pat nurodė, kad R. A. atžvilgiu nusikalstamos veikos imitacijos modelis nebuvo taikytas, todėl tokių duomenų byloje ir nėra. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai įtakojo nusikaltimo darymą, kadangi jokių objektyvių duomenų apie tai nėra, be to pats apeliantas skunde šias aplinkybes nurodo tik kaip prielaidą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas apelianto teiginius apie jam taikytus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, provokavimą daryti nusikaltimą laiko nepagrįstais ir deklaratyviais.
Apelianto skundo teiginys, jog tyrimo metu jis nurodė, kaip galima būtų nustatyti „Kęsto“ asmenybę ir tvirtinimas, kad ikiteisminį tyrimą atlikę ir kontroliavę pareigūnai į jo siūlymus nereagavo yra nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, matyti, kad. R. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo ne kartą apklaustas kaip įtariamasis, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis duoti parodymus atsisakė. Konkrečiai, atliekant įtariamojo apklausą 2009-04-17 R. A. davė parodymus apie asmenį, vardu „Kęstas“, nurodęs, kad nežino kaip jį galima būtų surasti. Taigi, šį apelianto teiginį apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu ir atmeta.
Apeliaciniame skunde R. A. teigia, kad jo sulaikymo metu paimti paketai su psichotropine medžiaga buvo užantspauduoti vienu antspaudu, o ekspertiniam tyrimui pristatyti paketai buvo su kitu antspaudu. Tai, pasak apelianto, kelia pagrįstų abejonių dėl tirtų objektų tapatumo išimtiems paketams tiek kokybės, tiek kiekybės atžvilgiu, jų priskirtinumo leistiniems ir patikimiems įrodymams BPK 20 straipsnio prasme. Šiuos apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytoja, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistė I. Ž. parodė, kad cheminiam tyrimui gavo tinkamai supakuotus ir prokuroro G. Norkūno vardu užantspauduotus paketus, paimtus 2009-03-25 įvykio vietos apžiūros metu R. A. automobilyje. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras Remigijus Matevičius, apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad nurodytos įvykio vietos apžiūros metu paėmė minėtus paketus, kuriuos pervežė į Vilniaus apygardos prokuratūrą užantspauduotame pakete ir prokuratūroje paketus atidavė prokurorui G. Norkūnui. Byloje nėra jokių duomenų, kad paketai ar jų turinys po paėmimo R. A. vairuojamame automobilyje buvo pakeisti ar suklastoti, o liudytojų I. Ž., R. Matevičiaus parodymai, duomenys, esantys 2009-03-25 kratos, įvykio vietos apžiūros R. A. automobilyje „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) protokoluose ir jų prieduose, LP KTC specialisto išvadoje Nr. l40-(2666)-ISl-8815, leidžia manyti, jog paketai su metamfetaminu atliekant šiuos procesinius veiksmus buvo paimti teisėtai, paketai buvo tinkamai supakuoti ir pateikti tyrimui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais duomenis, gautus atliekant nurodytus procesinius veiksmus, ir jais rėmėsi pagrįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šie duomenys nekelia abejonių dėl jų patikimumo.
Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįsta nuosprendį, nurodo, kad ant jo rankų nebuvo rasta narkotinių, psichotropinių medžiagų pėdsakų. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. A. apklaustas kaip įtariamasis pats parodė, kad maišydamas, pakuodamas narkotines, psichotropines medžiagas jis galėjo naudoti pirštines. Taigi šis apelianto argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.
Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai pakeitė apeliantui taikytą kardomąją priemonę - užstatą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje į suėmimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pakeitęs taikytą kardomąją priemonę į griežtesnę, kadangi vienas iš nusikaltimų, už kurį nuteistas R. A., priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir nuteistajam paskirta labai griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą taikyti griežtesnę kardomąją priemonę buvo būtina.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais ir motyvais kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, R. A. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip nusikaltimai, numatyti BK 253 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, nuosprendis pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir yra teisėtas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendyje neteisingai nurodytas kapinių pavadinimas - Migonių, nors iš tikrųjų R. A. nurodytos kapinės yra Mijaugonių. Atsižvelgiant į tai, kad dėl techninės klaidos R. A. nurodytų kapinių pavadinimas buvo užrašytas neteisingai, ši klaida taisytina, patikslinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį kad R. A. 2009-03-25 didelį kiekį narkotinės medžiagos, labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos iš Rodaičių sodybos gabeno į Mijaugonių kaimą, Kaišiadorių rajoną.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.