Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05228-2009-0 Procesinio sprendimo kategorija

102.5.;116.5.3.;122.4.

NUTARTIS

2012 m. sausio 26 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6979-841/2011, kuria atmestas atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių paržiūrėjimo paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė solidariai iš atsakovų E. Č. ir A. E. ieškovui UAB „Snoro lizingas“ 2418,00 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 2418,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-09-03, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovo A. E. ieškovui 171,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu. Priteisė solidariai į valstybės biudžetą iš atsakovų E. Č. ir A. E. 66,00 Lt žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovo E. Č. 1,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Priteisė iš atsakovo A. E. 3,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Šiaulių miesto apylinkės teisme 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo gautas atsakovo E. Č. prašymas (pareiškimas) atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių paržiūrėjimo paduoti.

2011 m. rugsėjo 30 d. atsakovas E. Č. Š. miesto apylinkės teismui pateikė įrodymus, jog sumokėtas žyminis mokestis, taip pat pateikė sąskaitos išrašą, antstolio 2011 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymą, registruotų siuntų įteikimo lapą.

1. Nurodo, kad jokių procesinių dokumentų iš teismo asmeniškai nėra gavęs, nes adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Atsakovas su šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jo brolis R. Č. kartu negyvena, todėl teismas, įteikdamas procesinius dokumentus ne asmeniškai atsakovui, o su juo kartu negyvenančiam broliui, pažeidė LR CPK 122 str., 123 str. 1 d. nuostatas (galiojusias iki 2011-10-01), reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą.

2. 2009 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimo už akių atsakovas taip pat nėra gavęs, o tai, kad pašto siunta negrįžo atgal, neįrodo, kad atsakovas gavo teismo siųstą procesinį dokumentą.

3. Sprendimą už akių teismas priėmė 2009-11-25 teismo posėdžio metu, apie kurį buvo paskelbta viešo paskelbimo būdu. Teismo skelbime nėra nurodyta, kad byla nagrinėjama atsakovo atžvilgiu, nėra nurodyta nei atsakovo vardo, nei pavardės. Be to, apeliantui nebuvo siųstas pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra (LR CPK 122 str. 1 d., norma galiojusi iki 2011-10-01). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (LR CPK 123 str. 1 d., 3 d., norma galiojusi iki 2011-10-01). Kai ieškinio nuorašas įteikiamas ne pačiam adresatui, jį priėmęs asmuo privalo įteikimo pažymoje įrašyti savo vardą ir pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu (LR CPK 124 str. 1 d., norma galiojusi iki 2011-10-01). Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu nėra galimybės paskirti kuratoriaus, teismas gali procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str. 1 d, norma galiojusi iki 2011-10-01). Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 str. 4 d., norma galiojusi iki 2011-10-01).

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Snoro lizingas“ 2009-08-31 kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų E. Č. ir A. E. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Nurodė, kad prašo priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas (1-2 b. l.).

Teismui priėmus ieškinį, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovams, atsakovai įpareigoti per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį (59, 60 b. l.). Iš grąžinamųjų pažymų apie įteikimą matyti, kad atsakovui E. Č., adresu (duomenys neskelbtini), siųstą pranešimą 2009-09-07 priėmė jo brolis R. Č. (61 b. l.), o atsakovui A. E. teismo paštu siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti (62, 63 b. l.), todėl ieškovas pasinaudojo teise atsakovui A. E. procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (68, 71, 72 b. l.). Nei apeliantas E. Č., nei atsakovas A. E. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą už akių (73-74 b. l.). Nors atsakovas E. Č. atskirajam skunde nurodo, kad tiek 2009 -09-07, tiek šiuo metu jis ieškovo nurodytu adresu negyveno, todėl nei ieškinio, nei sprendimo už akių nėra gavęs, tačiau kaip matyti iš 2012-01-24 išrašo apie asmenį, teismų sistemos „LITEKO“ pagalba gautą iš Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos, atsakovo E. Č. paskutinė gyvenamojo vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. adresu, kurį teismui buvo nurodęs ieškovas, ir kur atsakovui buvo siunčiami procesiniai dokumentai, tame tarpe ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimas už akių (73-74, 75 b. l.).

Byloje nustatytos aplinkybės, taip pat nurodytų civilinio proceso teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad procesiniai dokumentai tiek apeliantui – atsakovui E. Č., tiek atsakovui A. E. buvo įteikti tinkamai, todėl jie turėjo pareigą per nustatytą terminą pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, ko nepadarius, pagrįstai buvo priimtas teismo sprendimas už akių. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai paneigia apelianto argumentus, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių jis negavo, o apie tokį teismo procesinį dokumentą sužinojo, neva, tik 2011 m. rugpjūčio mėn. t. y. beveik po dviejų metų.

LR CPK 78 str. 1 d. numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 str., – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-292/2008, 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1734/2011).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo nurodytos termino praleidimo priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo termino. Be to, byloje nustatytos aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus, kad apie priimtą sprendimą už akių atsakovas E. Č. sužinojo tik 2011 metais. LR CK 2.17 str., reglamentuojančiame gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.

Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad atsakovui E. Č. procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įteikti tinkamai, nes tiek 2009 metais, tiek 2012-01-24 atsakovo viešuosiuose registruose nurodyta gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovas E. Č. iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių priėmimo dienos kam nors viešai būtų informavęs, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Apie šį adresą tapo žinoma tik 2011-08-22, kai atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl dokumentų kopijų išdavimo (82 b. l.), tačiau iki šios dienos naujos gyvenamosios vietos atsakovas E. Č. nėra deklaravęs, todėl jam tenka visa su tuo susijusi rizika (LR CK 2.17 str. 3 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2011-10-01 įsigaliojusio LR CPK 287 str. 1 d. nurodyta, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Tai reiškia, kad trijų mėnesių terminas yra naikinamasis, kuris negali būti teismo atnaujintas (LR CK 1.117 str. 6 d.).

Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad sprendimą už akių teismas priėmė 2009-11-25 teismo posėdžio metu, apie kurį buvo paskelbta viešo paskelbimo būdu. Teismo skelbime nėra nurodyta, kad byla nagrinėjama atsakovo atžvilgiu, nėra nurodyta nei atsakovo vardo, nei pavardės. Be to, apeliantui nebuvo siųstas pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių.

Kaip jau minėta, atsakovui A. E. teismo paštu siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti (62, 63 b. l.), todėl ieškovas pasinaudojo teise atsakovui A. E. procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (68, 71, 72 b. l.), t. y. viešo paskelbimo būdu buvo skelbiama ne apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, o buvo įteikiami procesiniai dokumentai atsakovui A. E., o ne E. Č., todėl skelbime ir nebuvo nurodoma apelianto pavardė, nes jam teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, kaip tai numatyta LR CPK 122 str., 123 str. 1 d., 3 d., 124 str., normos galiojusios iki 2011-10-01). Atsakovams iki nustatyto termino nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui turėjo teisę iš karto priimti sprendimą už akių. Todėl niekuo nepagrįsti atsakovo E. Č. argumentai, kad jam apie teismo sprendimo už akių priėmimo vietą, laiką ir datą turėjo būti pranešta.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovas E. Č. praleido terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti be svarbių priežasčių, todėl terminas neatnaujintinas.

Dėl išdėstyto, atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą.