Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-218-254/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-17
Bylos Nr.
2A-218-254/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
J. I.
Atsakovas
UAB “Ravanda“
Advokatai
Valda Grigonytė
Kategorijos
  • 11.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-218-254/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė
Procesinio sprendimo kategorija 11.7.5, 11.9.10, 121.15, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant vertėjai Rasai Tarabildienei, ieškovui J. I., jo atstovei advokatei T. K., atsakovo UAB “Ravanda“ atstovams S. B. ir advokatei Valdai Grigonytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB “Ravanda“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovui UAB „Ravanda“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo, į darbą negrąžinti, priteisti jam iš atsakovo 16 000 Lt darbo užmokesčio ir dienpinigių, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 0,07 proc. delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ( b.l. 104-109).

Ieškovas nurodė, kad dirbo UAB „Ravanda“ vairuotoju nuo 2009-05-15. Darbo užmokestis buvo sutartas mokėti 1041 Lt. Be to, turėjo būti mokami dienpinigiai pagal Vyriausybės nustatytas normas. Ieškovas 2009-11-01 grįžo iš komandiruotės į Europą, nuo 2009-11-02 susirgo. Ligos metu - 2009-11-11- atsakovas atleido ieškovą iš darbo. Mano, kad atleidimas iš darbo turi būti pripažintas neteisėtu. Į darbą būti grąžintas nepageidavo. Atsakovas nesumokėjo darbo užmokesčio ir dienpinigių, iš viso 16 000 Lt, kuriuos prašė priteisti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ieškovo J. I. atleidimą iš darbo UAB „Ravanda“ vairuotojo pareigų ir į darbą jo negrąžino. Nustatė, kad darbo sutartis tarp ieškovo J. I. ir atsakovo UAB „Ravanda“ yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Ravanda“ 16517,82 Lt dienpinigių, 1419,71 Lt delspinigių, 1041 Lt išeitinės išmokos, po 49,10 Lt darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už 2010 m. vasario 22 dieną, 2010 m. vasario 23 dieną ir už kiekvieną darbo dieną nuo 2010-03-06 iki teismo sprendimo įsigaliojimo bei 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, jog ieškovas nuo 2009-05-15 dirbo UAB „Ravanda“ vairuotoju, mėnesio atlyginimas buvo nustatytas 1 041 Lt. 2009-11-11 atsakovo direktorius išleido įsakymą Nr. 2009-76, kuriuo nusprendė ieškovą atleisti iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2p. ir 235 str. 2 d. 8p. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. 2009-11-12 įsakymu Nr. 2009-77 ieškovo atleidimo iš darbo data buvo nukelta, kol pasibaigs ieškovo laikinasis nedarbingumas. Įsakymu 2010-02-22 Nr. 2010-4 ieškovas buvo atleistas iš darbo. Ieškovo atleidimas iš darbo VSDVF duomenų bazėje buvo užregistruotas 2010-02-22.

Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, jog nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, o tuo labiau šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kadangi ieškovas, net jeigu ir dalyvavo kokiame nors konflikte su kitais vairuotojais, tas veikas darė ne darbo metu (po 18 val.) ir tos veikos niekuo nėra susiję su ieškovo darbo pareigų atlikimu arba neatlikimu. Todėl konstatavo, kad ieškovas iš darbo yra atleistas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas negrąžino ieškovo į darbą, kadangi to pageidavo pats ieškovas bei laikė, kad darbo sutartis tarp ieškovo J. I. ir UAB „Ravanda“ yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Teismas ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį (49,10 Lt už kiekvieną darbo dieną, priskaityta suma) už priverstinės pravaikštos laiką. Kadangi ieškovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiu nuo 2009-11-02 iki 2010-02-19 ir nuo 2010-02-24 iki 2010-03-05, todėl darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą priteisė už 2010-02-22 ir 2010-02-23 dienas bei už laikotarpį nuo 2010-03-06 iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Taip pat priteisė 1 041 Lt. išeitinę išmoką. Teismas iš atsakovo pateiktos pažymos nustatė, kad darbo užmokestis iki ieškovo atleidimo iš darbo jam buvo sumokėtas, ieškovas teismo posėdyje to neginčijo.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat teismas konstatavo, jog atsakovas 2009-05-15 įsakymu Nr. 2009-31 buvo nusprendęs mokėti ieškovui tik 50 proc. finansų ministro nustatytų dienpinigių normos ir tokiu įsakymu pažeidė 2004-11-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 nuostatas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad sąlyga mokėti tik 50 proc. dienpinigių normos buvo numatyta šalių sudarytoje darbo sutartyje arba kolektyvinėje sutartyje ar, kad ieškovui dienpinigius mokėjo kitas asmuo. Atsižvelgiant į tai, teismas iš atsakovo priteisė nesumokėtus dienpinigius 16517,82 Lt. Delspinigius už laiku nesumokėtus dienpinigius priteisė skaičiuojant nuo dienpinigių išmokėjimo dienos ( t.y. atlyginimo mokėjimo dienos grįžus iš komandiruotės) ir baigiant skaičiuoti atleidimo iš darbo dieną, iš viso 1419,71 Lt. Darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nepriteisė, nes ieškovo atleidimo iš darbo data yra nustatoma teismo sprendimo įsigaliojimo diena ir yra priteisiamas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo įsigaliojimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB “Ravanda“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, o tuo labiau šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai ieškovo darbo laiką sutapatino su įprastu darbo laiko režimu, pvz. nuo 8-17 val. arba 9-18 val. Teismai, nagrinėdami bylas dėl tokio pobūdžio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, turi aiškintis, ar darbuotojas darbovietėje buvo neblaivus darbo metu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-457/2004). Ieškovas buvo išgėręs bei sukėlė muštynes tarnybinės komandiruotės kelionės namo laiku, už kurį jam skaičiuojami dienpinigiai, todėl konstatuotina, tad šie įvykiai, buvę drausminės nuobaudas pagrindu, įvyko ieškovo darbo laiku. Teismas neatsižvelgė į ieškovo darbo pobūdį - tolimojo reiso vairuotojas, neįvertino aplinkybių, turinčių įtakos darbo laiko apskaičiavimui, todėl priėmė teisės normoms bei teismų praktikai prieštaraujantį sprendimą. Taip pat atsakovo nuomone, teismas neįvertino, kokią įtaką ieškovo neblaivumo būsena galėjo turėti kitiems kartu važiavusiems darbuotojams.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad teismas netyrė jo pateiktų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų apie drausminės atsakomybės pagrindu esantį įvykį, nors ieškovas teismo posėdžio metu nepripažino padaręs kokį nors darbo drausmės pažeidimą, nurodė, kad neblaivus nebuvo, jokiose muštynėse nedalyvavo. Taip pat atsakovui buvo apribota galimybė pasinaudoti kiekvienam asmeniui garantuojama teise į teisminę gynybą. Kauno miesto apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, dėl atsakovo atstovės advokatės ligos bei liudytojų komandiruočių, tačiau teismas prašymo netenkino, o bylą išnagrinėjo atsakovui, jo atstovei nedalyvaujant bei neapklausus jo kviečiamo liudytojo. Todėl atsakovui buvo užkirsta galimybė pateikti aplinkybių, kuriomis jis grindė savo atsikirtimus, įrodymus, pasinaudoti kitomis atsakovui suteiktomis teisėmis.

Atsakovas nurodė, kad 2009 m. gegužės 15 d. tarp šalių buvo sudaryta ne tik darbo sutartis, tačiau ieškovas papildomai pasirašytinai buvo supažindintas taip pat ir su 2009 m. gegužės 15 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2009-31 dėl dienpinigių apskaičiavimo, kadangi šiame įsakyme yra išsamiai bei nuosekliai išdėstyta dienpinigių apskaičiavimo tvarka ir šis įsakymas yra neatskiriama darbo sutarties dalis. Todėl ieškovas ne tik žinojo apie tokią dienpinigių apskaičiavimo tvarką, bet ir su tokia tvarka laisva valia sutiko. Tuo atveju, jeigu ieškovas su minėta tvarka būtų nesutikęs, su juo nebūtų sudaryta darbo sutartis. Taigi, darbo sutartį ir įsakymą reikėtų vertinti sistemiškai, kaip darbo sutarties sąlygas, išdėstytas keliose vidiniuose įmonės dokumentuose, su kuriais ieškovas buvo supažindintas bei sutiko dar prieš įsidarbindamas pas atsakovą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. I. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas įvykdė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, buvo neblaivus darbo metu, nors, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, būtent darbdavio pareiga yra įrodyti darbo drausmės pažeidimą. Be to, ieškovas nurodė, kad jis buvo vežamas kaip keleivis su kitais bendradarbiais, nevykdė jokių darbo funkcijų tuo metu ir nebuvo už vairo, todėl negalėjo pažeisti darbo pareigų. Todėl reikia atkreipti dėmesį ne tik į teismo pabrėžtą ne darbo metą, bet ir į tai, jog tuo metu nebuvo vykdomos jokios darbo funkcijos, jis, neatlikinėjo jokių savo darbo pareigų, todėl negalėjo šiurkščiai pažeisti darbo tvarkos ir darbo pareigų atlikimo.

Taip pat ieškovo teigimu, teismas vertino ir tyrė visus byloje esančius įrodymus ir faktus apie drausminės atsakomybės pagrindu esantį įvykį, tinkamai rėmėsi ir ieškovo, ir atsakovo pateiktais argumentais ir įrodymais bei padarė pagrįstas išvadas.

Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, todėl privalėjo užtikrinti savo atstovo dalyvavimą teismo posėdyje, jeigu laikė tokį dalyvavimą būtinu. Todėl negalima pripažinti pagrįstu ir motyvuotu atsakovo apeliacinio skundo teiginį, jog pirmosios instancijos teismas apribojo jo teises į teisminę gynybą.

Atsiliepimas

Atsakovas apeliaciniame skunde visiškai netinkamai ir nepagrįstai teigia, jog direktoriaus įsakymas yra darbo sutarties dalis. Juridinio asmens administracijos vadovo įsakymai yra lokalūs aktai ir negali būti laikomi darbo sutarties dalimi. Tačiau net ir aiškinant Darbo sutarties sąlygas plečiamai yra akivaizdu, kad dienpinigiai, mažesni už Lietuvos Respublikos Finansų ministro nustatytą normą, gali būti mokami tik jeigu tokia sąlyga nustatyta darbo ar kolektyvinėje sutartyje. Todėl teismas, remdamasis 2004-11-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1356, teisingai priteisė nesumokėtus dienpinigius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009-11-11 atsakovo direktorius įsakymu Nr. 2009-76 ieškovas atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 8 p. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (b.l. 49). 2009-11-12 įsakymu Nr. 2009-77 ieškovo atleidimo iš darbo data buvo nukelta, kol pasibaigs jo laikinasis nedarbingumas ( b.l.50). Ieškovo nedarbingumas pasibaigė 2010-02-19 ir jis 2010-02-22 įsakymu Nr. 2010-4 buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 8 p. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nurodytą 2009-11-11 atsakovo direktorius įsakyme Nr. 2009-76 ( b.l.127).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, o tuo labiau šiurkštų. Kolegija pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tuo tarpu, CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Kolegija sprendžia, kad teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, 2009-11-11 įsakyme Nr. 2009-76 nurodė, kad ieškovas komandiruotės metu 2009-10-31 Vokietijoje, grįžtant į Lietuvą įmonei priklausančiu automobiliu Renault Trafic neblaiviame stovyje dalyvavo muštynėse. Atsakovas ieškovo girtumui patvirtinti nepateikė medicininių duomenų bei apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad tokių įrodymų nebus, nes ieškovas nei Vokietijoje, nei Lietuvoje girtumo laipsniui nustatyti nebuvo tikrinamas. Ieškovas neblaivumo faktą ginčijo, o dėl konflikto paaiškino, kad jis kilo tarp A. M. ir V. S., kai pastarasis įkando pirmajam į kairės rankos pirštą. Ieškovo paaiškintas aplinkybes patvirtina atsakovui pateiktas vairuotojo A. M. pasiaiškinimas dėl incidento Vokietijoje (b.l. 45). Jame nėra duomenų apie konflikte dalyvavusių asmenų girtumą. UAB „Ravanda“ direktoriui pasiaiškinimą pateikė vairuotojas A. V., kuris nurodė, kad konflikte dalyvavo A. M., V. S. ir J. I., kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Byloje taip pat yra 2009-11-02 D. M., bendrovės Transporto vadovo pranešimas (b.l. 47) apie įvykio Vokietijoje aplinkybes. Šio asmens apklausti liudytoju atsakovas neprašė, todėl nėra aišku kas yra jo žinių šaltinis, kadangi šis asmuo nevyko kartu su ieškovu iš Vokietijos į Lietuvą toje pat transporto priemonėje, kurioje kilo incidentas. Byloje taip pat nėra duomenų apie Vokietijos teisėsaugos institucijų sprendimus dėl ieškovo ir kitų asmenų padarytų teisės pažeidimų šios valstybės teritorijoje, susijusius tiek su girtavimus viešoje vietoje, tiek transporto priemonėje. Taip pat, nors pagal atsakovą incidente dalyvavo ir buvo neblaivūs ne tik ieškovas, tačiau drausminėn atsakomybėn patrauktas tik jis vienas. 2010-05-12 parengiamajame teismo posėdyje atsakovui buvo išaiškinta pareiga įrodinėti faktines ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes (b.l. 113). Atsakovas 2010-06-28 prašyme nurodė, kad ieškovo darbo drausmės pažeidimą įrodinės liudytojo M. K. parodymais, tačiau šis liudytojas 2010-06-28 teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės negalės dalyvauti, nes išvykęs į komandiruotę. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jam užkirto galimybę įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindė savo atsikirtimus, tame tarpe, ir liudytojo pagalba. Vienok, ieškovas galėjo pasinaudoti CPK 314 str. nuostatomis ir šį liudytoją prašyti apklausti apeliacinės instancijos teisme. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama dviejuose teismo posėdžiuose, vienok, atsakovas liudytoju M. M. apklausti neprašė, o kolegijai paklausus dėl šio asmens pareiškė, kad liudytojas yra išvykęs į komandiruotę užsienyje. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas darbo metu buvo neblaivus (CPK 177, 178, 185 str.).

Sprendžiant dėl ieškovo darbo laiko pažymėtina, kad incidentas įvyko metu, kad ieškovas, kartu su dar aštuoniais vairuotojais, ieškovo paaiškinimu, arba pagal Transporto vadovo D. M. pranešimą, viso aštuoni asmenys, vyko į Lietuvą a/m Renault Trafic (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vairuotojas M. K.. Pagal 2009-10-01 atsakovo įsakymą Nr. 1399/1-K ieškovas šia transporto priemone grįžo iš darbo Danijoje, kur 2009 m. spalio 03 – 31 d. dirbo su a/m Iveco Stralis (duomenys neskelbtini) (b.l. 75). Nors atsakovas paaiškino, kad visi vykstantys į namus vairuotojai turėjo pakaitomis vairuoti a/m Renault Trafic (duomenys neskelbtini) tačiau ieškovas šį faktą neigė. Atsakovas neneigė, kad įsakymo dėl ieškovo darbo - vairavimo a/m, kuriuo jis grįžo iš komandiruotės, nebuvo priėmęs, todėl ieškovas vyko namo darbdavio transportu kaip keleivis, o ne kaip vykdantis darbo funkcijas.

Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigos nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Darbuotojas yra kaltas tuo atveju, jeigu darbo pareigų jis neatliko darbo laiku, t. y. tada, kai jis privalo dirbti (DK 142 straipsnis). Pagal DK 156 str. poilsio laikas – tai įstatymu, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytas konfliktas, net jeigu ir jame dalyvavo ieškovas, vyko ne ieškovo darbo laiku, be to, kaip argumentuota pirmiau, atsakovas neįrodė, kad ieškovas net ir ne darbo laiku buvo neblaivus. Apibendrinant, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 185 str. 1 d. įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, pagrįstai pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl dienpinigių normos, ieškovui vykstant į komandiruotę užsienio valstybėse sumažinimo. Atsakovas 2009-05-15 įsakymu Nr. 2009-31 buvo nepagrįstai nusprendęs mokėti ieškovui tik 50 % finansų ministro nustatytų dienpinigių normos ( b.l. 56). Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo aspektu jų nekartoja, tik pažymi, kad ieškovo parašas šiame įsakyme darbo sutarties sąlygų nepakeitė. Darbo sutarties keitimo tvarka turėtų būti tokia pati kaip ir jos sudarymo, susitarimą patvirtinant parašais rašytiniame darbo sutarties tekste. Dėl to negali būti laikoma darbo sutarties pakeitimu darbdavio priimtas įsakymas; darbuotojo parašas tokiame įsakyme negali būti prilyginamas pasirašymui rašytiniame darbo sutarties tekste. Šiuo atveju galėtų būti laikoma, kad darbuotojas su įsakymu supažindintas (DK 95 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2008). Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė Darbo tvarkos taisykles, patvirtintas 2004-12-29 direktoriaus įsakymu Nr. 2004/12-19, kurių 9.26 punkte nurodyta, kad darbuotojui už komandiruotėje išbūtą laiką mokami dienpinigiai 50% sumos, patvirtintos pagal LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimą Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, ir mokėjimo tvarkos“ ir kompensuojamos išlaidos. Atsakovas laiko, kad šios Darbo tvarkos taisyklės yra kolektyvinė sutartis, su kuria ieškovas buvo supažindintas 2009-05-15.

Įmonės kolektyvinėje sutartyje įtvirtinamas darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos darbo, darbo apmokėjimo ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos ( DK 59 straipsnio 1 dalis). Remiantis DK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus principu derindamos kolektyvinės sutarties sąlygas šalys (darbuotojų kolektyvas, atstovaujamas profesinės sąjungos, ir darbdavys) turi teisę laisvai pasirinkti, svarstyti ir nuspręsti dėl klausimų, sudarančių kolektyvinės sutarties turinį. Šalių pasirašyta įmonės kolektyvinė sutartis tampa vietiniu (lokaliniu) norminiu teisės aktu, privalomu sutarties šalims ( DK 60 straipsnis). Kolegijos nuomone, atsakovo įsakymu patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės nėra Kolektyvinė sutartis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir 2009-05-15 šalių sudarytos darbo sutarties 12 p. nėra nurodyta, kad įmonėje galioja Kolektyvinė sutartis.

Apibendrinant tai, kas nurodyta pirmiau dėl dienpinigių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė DK normų, reglamentuojančių individualių darbo sutarčių sudarymą ir vykdymą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/1999 m., 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2004 m., 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2004 ir kt.), todėl apeliacinio skundo argumentais sprendimą laikyti neteisėtu ir jį panaikinti nėra pagrindo.

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad atsakovui buvo apribota galimybė pasinaudoti kiekvienam asmeniui garantuojama teise į teisminę gynybą. Kauno miesto apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, dėl atsakovo atstovės advokatės ligos bei liudytojų komandiruočių, tačiau teismas prašymo netenkino, o bylą išnagrinėjo atsakovui, jo atstovei nedalyvaujant. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 156 str. 1 d. požiūriu neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi ir tik teismo diskrecijai palikta teisė spręsti šį klausimą prašančiojo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. antstolis R. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-225/2009). Tačiau tokia teisė nereiškia absoliučios teismo laisvės pasirinkti, kokį sprendimą dėl pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą priimti. Ši teismo teisė turi tarnauti bendriesiems civilinio proceso tikslams ir užtikrinti tinkamą civilinio proceso principų įgyvendinimą, o tai kartu reiškia ir teismo pareigą išdėstyti teisinius argumentus, kuriais remiantis priimami tam tikri procesiniai sprendimai naudojantis teismo diskrecija. Šioje byloje atsakovas, atstovaujamas advokato nuo pat bylos iškėlimo teisme (b.l. 103), pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame išsamiai išdėstė savo argumentus dėl ginčo pagrindo ir dalyko. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tai, jog šalių argumentai, paaiškinimai ir atsikirtimai į juos yra išdėstyti raštu ir teismui žinomi, vertintina kaip esminė aplinkybė priimant sprendimą dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, šioje byloje buvo paskirti du parengiamieji teismo posėdžiai, kurių vienas, patenkinus atsakovo atstovės prašymą buvo atidėtas dėl jos užimtumo kitoje byloje (b.l. 85), o kitame atsakovas buvo atstovaujamas advokatės (b.l. 112-114). Atsakovo atstovė, prašydama atidėti 2010-06-28 teismo posėdį dėl jos ligos, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, pateikė 2010-06-16 išrašą iš medicininių dokumentų apie tai, kad 2010-06-16 lankėsi poliklinikoje ir jai išduotas siuntimas konsultacijoms. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas neatidėti bylos nagrinėjimo, tinkamai taikė pirmiau nurodytas proceso taisykles, o apeliacinio skundo argumentų dalis dėl atsakovo procesinių teisių pažeidimo yra nepagrįsta. Kolegija savo argumentus apie atsakovo galimybę teikti įrodymus yra nurodžiusi pirmiau ir jų nekartoja.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovui priteistina 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ravanda“ (įmonės kodas 133654713) ieškovui J. I. a.k. (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėTeisėjai: Aušra BaubienėRamūnas Mitkus