- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- A5.-96-540/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02391-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. J.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Rūtai Butkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB „T.“ direktorius, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. spalio 21 d. 10.10 val. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriams Rūtai Butkienei ir Audriui Pociui atliekant planinį nelegalaus darbo patikrinimą UAB „T.“, adresu – (duomenys neskelbtini), buvo rasti nelegaliai dirbantys- nešiojantys mašinų detales A. J. ir D. J.. UAB „T.“ direktorius V. J., būdamas darbdaviu, leido darbuotojams A. J. ir D. J. dirbti įmonės UAB „T.“ naudai, su darbuotojais nesudaręs rašytinių darbo sutarčių bei nustatyta teisės aktų tvarka apie jų įdarbinimą neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tuo UAB „T.“ direktorius V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad pas jį dirba tik vienas iš aštuonių brolių –R.. Jų įmonės teritorija yra didelė, į ją atvažiuoja ir kiti automobiliai, todėl jos visos neįmanoma sužiūrėti. Apie tai, kad kartu su R. dirbo ir kiti jo broliai A. ir D., V. J. sužinojo tik kitos dienos ryte. Jie dirbo ne jo įmonės naudai, o kiek išsiaiškino, iškraudinėjo lenkiško automobilio krovinį. Jis su A. ir D. nesitarė dėl darbo ir jie patikrinimo dieną dirbo ne jo įmonės naudai. Jo įmonėje yra atliekami tik pakrovimo į vagonus darbai.
Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rūta Butkienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pilnai palaiko protokolą ir mano, kad V. J. kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.
Liudytojas Pocius parodė, kad 2020 m. spalio 21 d. kartu su vyriausiąja inspektore Rūta Butkiene atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), kur UAB „T.“ teritorijoje buvo iškraunamas krovininis automobilis. Vienas asmuo iškraudinėjo detales ir jas padavinėjo kitiems, kiti du asmenys nešė detales į kitą vietą. Priėjus buvo paklausta, kokia įmonė čia vykdo darbus, ir vienas iš trijų asmenų nurodė, jog UAB „T.“. Tas asmuo, kuris buvo krovininiame automobilyje, pasakė, kad toje įmonėje jis dirba. Kiti du sakė, kad čia dirba pirmą dieną. Patikrinus buvo nustatyta, kad automobilį iškraudinėjo trys broliai J.. Vienas iš dviejų brolių, iš kurių ėmė paaiškinimą, pasakė, kad dėl darbo tarėsi su V.. Apie kokį nors kitą asmenį -kitatautį patikrinimo metu nebuvo jokios kalbos.
Liudytojas R. J. parodė, kad jis dirba pas V. J. UAB „T.“, kur dirba vagonų krovos darbus. 2020 m. spalio mėnesį vienas „čiurbanas“ paprašė iškrauti krovininį automobilį ir už tai žadėjo sumokėti 50 Eur. Tai buvo ne UAB „T.“ automobilis. Koks „čiurbano“ vardas nežino. Buvo kraunamos detalės iš krovininio automobilio. R. J. pasikvietė automobilį iškrauti du savo brolius A. ir D.. Į vietą jie atvažiavo apie 9:30-10:00 val. Vietoje „čiurbano“ nebuvo, jis atvažiavo vėliau. Kai krovė automobilį, atvyko darbo inspekcija ir pareigūnai pasiteiravo kokia įmonė vykdo darbus, o broliai, žinodami, kad jis dirba UAB „T.“, taip pareigūnams ir pasakė. Jis broliams nebuvo sakęs, kam jie dirbs.
Liudytojas A. J. parodė, kad V. J. pažįsta, nes dabar jau dirba pas jį. Patikrinimo metu V. nepažinojo, nebuvo jo matęs ir jam nebuvo dirbęs. Jis anksčiau buvo sakęs broliui R., kad norėtų dirbti tame pačiame darbe pas brolį, krauti vagonus. Vieną dieną brolis R. jį su broliu D. pasikvietė važiuoti padirbti ir užsidirbti. Nuvažiavus į geležinkelio aikštelę, „kazachas“ nurodė, kad reikės iškrauti „fūrą“. Jie krovė mašinų dalis. Kadangi brolis R. į darbą eidavo kiekvieną dieną ir dirbo pas V., todėl manė, kad ir tą dieną dirbs pas Vytautą, todėl patikrinimo metu susimaišęs ir pasakė, kad dėl darbo tarėsi su V.. Vėliau išaiškėjo, kad jie dirbo „kazachui“, kuris vėliau jiems už darbą sumokėjo.
Liudytojas D. J. parodė, kad V. J. nepažįsta. Vieną dieną brolis R. pasiūlė dirbti, kur reikėjo krauti kažką, tačiau nenurodė pas ką reikės dirbti. Liudytojas manė, kad dirbs pas V., nes pas jį kiti broliai dirba. Dirbti ėjo su broliu A., juos nuvedė R.. Atėjus juos pasitiko „čiurbanas“. Ten dar buvo kiti darbuotojai lenkai, kurie irgi padėjo tą darbą dirbti. Sakė, kad „čiurbanas“ sumokės, kai pabaigs darbus. Iškrovus jis jiems sumokėjo 50 eurų. Toks darbas liudytojui nepatiko, todėl pas V. vėliau neįsidarbino.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės bei iš jame esančio V. J. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog su pažeidimu sutinka iš dalies (b. l. 1-2); V. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis iš dalie sutinka su pažeidimu (b. l. 3); VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, iš kurio matyti, kad V. J. yra UAB „T.“ direktorius (b. l. 6-7); VDI Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. spalio 21 d. tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 8); integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 9, 10, 12, 19); integracija su VMI informacine sistema – užklausos parametrai b. l. 11, 13); A. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad atėjo pirmą dieną pabandyti dirbti darbininku, dėl darbo tarėsi su V., pradėjo dirbti 9.00 val., dirbs kol iškraus mašiną, sutarties nepasirašė, žadėjo pasirašyti vėliau. Šiandien krovė mašinos dalis iš priekabos (b. l. 14); D. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad atėjo šiandien dirbti pirmą dieną, atėjo 9.00 val., planuoja dirbti kol iškraus mašiną. Dėl darbo tarėsi su V., su kuriuo susipažino per brolį. V. liepė krauti mašinų detales iš priekabos ir dėti prie vagonų. V. žadėjo atsiskaityti darbo pabaigoje. Darbo sutarties dar nespėjo pasirašyti. Darbo pirštines davė kitas įminės darbuotojas (b. l. 17); CD diskas (b. l. 20); 2020 m. lapkričio 11 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 21-22).
Byloje surinkti V. J. charakterizuojantys duomenys : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad V. J. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 23-28).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).
Byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 21 d. 10.10 val. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriams Rūtai Butkienei ir Audriui Pociui atliekant planinį nelegalaus darbo patikrinimą UAB „T.“, adresu – (duomenys neskelbtini), buvo rasti dirbantys- nešiojantys mašinų detales A. J. ir D. J., su kuriais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys bei nustatyta teisės aktų tvarka apie jų įdarbinimą neinformuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyrius mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir jo iškeltą versiją teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai D., A. ir R. J., tačiau analizuojant liudytojų A. ir D. J. parodymus matyti, kad jie nėra nuoseklūs ir iš esmės skiriasi nuo jų pirminių paaiškinimų, duotų patikrinimo metu.
Kaip matyti iš pirminio V. J. paaiškinimo, jis tyrimo pradžioje su pažeidimu sutiko iš dalies (b. l. 1-2, 3). Iš tyrimo metu duoto D. J. pirminio paaiškinimo matyti, kad jis patvirtino, jog patikrinimo dieną dirbo pirmą dieną ir dėl darbo tarėsi su V., su kuriuo susipažino per brolį. Vytautas liepė krauti mašinų detales iš priekabos ir dėti prie vagonų. V. žadėjo atsiskaityti darbo pabaigoje. Darbo sutarties dar nespėjo pasirašyti. Darbo pirštines davė kitas įminės darbuotojas (b. l. 17) Teismo posėdžio metu liudytojas D. J. parodymus pakeitė ir nurodė, jog patikrinimo metu V. J. nepažinojo ir patikrinimo metu dirbo „čiurbano“ naudai, tačiau iš tolesnių liudytojų parodymų matyti, kad jis vis tik nurodė, kad darbas jam nepatiko, todėl pas Vytautą vėliau neįsidarbino. Iš byloje esančio pirminio A. J. paaiškinimo matyti, kad jis buvo nurodęs, kad atėjo pirmą dieną pabandyti dirbti darbininku, dėl darbo tarėsi su Vytautu, pradėjo dirbti 9.00 val., dirbs kol iškraus mašiną, sutarties nepasirašė, žadėjo pasirašyti vėliau. Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad patikrinimo metu V. nepažinojo, nebuvo jo matęs ir jam nebuvo dirbęs. Patikrinimo dieną brolis R. jį su broliu D. pasikvietė važiuoti padirbti ir užsidirbti. Nuvažiavus į geležinkelio aikštelę „kazachas“ nurodė, kad reikės iškrauti „fūrą“. Jie krovė mašinų dalis. Kadangi brolis R. į darbą eidavo kiekvieną dieną ir dirbo pas V., todėl manė, kad ir tą dieną dirbs pas V., todėl patikrinimo metu susimaišęs ir pasakė, kad dėl darbo tarėsi su V.. Vėliau išaiškėjo, kad jie dirbo „kazachui“, kuris vėliau jiems už darbą sumokėjo. Iš integracijos su VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatų (b. l. 19) matyti, kad J. A. UAB „T.“ pradėjo dirbti nuo 2020 m. spalio 28 d. Tiek iš Institucijos atstovės Rūtos Butkienės, tiek iš liudytojo Andriaus Pociaus paaiškinimų matyti, kad patikrinimo metu A. ir D. J. paaiškinimus teikė niekieno neverčiami savo valia ir jokios kalbos apie kokį nors kitatautį, kuris juos būtų samdęs krovininio automobilio iškrovimo darbams atlikti, nebuvo.
Suformuotoje teismų praktikoje pirminiai nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir vienais iš pagrindinių įrodymų, kadangi jiems nebūna padaryta laiko ir kitų aplinkybių įtaka. Taigi kaip matyti iš bylos duomenų, du broliai R. ir A. J. ir bylos nagrinėjimo metu dirba UAB „T.“, t. y. yra pavaldūs administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., todėl ši aplinkybė galėjo įtakoti jų parodymų davimą teismo posėdžio metu. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad D. J. bei A. J. pirminiuose paaiškinimuose buvo nurodytos teisingos jų darbo aplinkybės, todėl jų pirminiai paaiškinimai pripažįstami V. J. patikimais kaltės įrodymais.
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog UAB „T.“ direktorius V. J., būdamas darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, UAB T.“, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti nelegaliai mašinos iškrovimo darbus A. J. ir D. J., nepasirašęs su jais darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią. Tokiais veiksmais V. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, todėl baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. J. dirbantis, baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).
Skiriant V. J. nuobaudą atsižvelgiama, jog nėra duomenų, jos jis anksčiau buvo baustas už analogiškus pažeidimus, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į tai, kad nelegaliai dirbo du asmenys, V. J. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant jos dydį, viršijantį sankcijoje minimalų.
Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
V. J. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20126527587.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.