Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1502-459/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
2A-1502-459/2014
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00055-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė (pirm.), Alona Romanovienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“
Išvadą teikia
Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1502-459/2014

Teisėjas Albinas Bazilius (Proceso Nr. 2-46-3-00055-2014-2)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 77.6; 121.20; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ administracijai dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo panaikinimo, globos (rūpybos) panaikinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1393-377/2012 neterminuotai apribojo motinos valdžią A. A. vaikų N. A., I. A., V. A. ir V. A., G. S., D. S., D. S., A. S. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu priteistas išlaikymas vaikams kiekvienam po 250 Lt per mėnesį iki jų pilnametystės, globėjos pareigos paskirtos Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ administracijai.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą vaikų N. A., I. A., V. A. ir V. A., G. S., D. S., D. S., A. S. atžvilgiu, nes tie neigiami faktoriai, kurių pagrindu buvo apribota motinos valdžia, išnyko, gyvenimo sąlygos pasikeitė į gerąją pusę. Vaikų teisių apsaugos tarnyba, ne kartą tikrinusi jos gyvenimo ir buities sąlygas, priėjo išvados, jog padėtis labai pasikeitė į gerąją pusę. Nurodo, jog gyvena daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), butas dviejų kambarių, apstatytas baldais, ieškovė turi patalynės, maisto atsargų. Teigia, jog gali prižiūrėti ir auklėti savo vaikus.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-07-08 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog iš šalių, vaikų I. A., V. A., V. A., G. S. paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė gyvena dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas apstatytas baldais, turi patalynės, maisto atsargas. Tai jau septintas ieškovės gyvenamasis būstas per paskutinius dvejus metus. Ieškovė dirba. I. A. (išleistas atostogų iš socializacijos centro) paaiškino, kad jam tas pats kur gyventi, tačiau jeigu jam reikėtų pasirinkti, norėtų gyventi pas mamą. V. A. pas mamą gyventi nenori. Tai ji paaiškino teisme ir vėliau vaikų skyriaus darbuotojoms (b.l.131). Nurodė nenoro priežastį. V. A., esanti socializacijos centre, kai bus išleista, norėtų gyventi pas mamą. G. S. norėtų gyventi pas mamą. Mažesnių vaikų D. S., D. S., A. S. teismas neapklausė. A. A. motinos valdžia pirmą kartą apribota 2004 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1469-02/4 dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros. 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-697-105/2009 motinos valdžios apribojimas panaikintas. 2012 m. spalio 17 d. motinos valdžia antrą kartą jai apribota dėl tų pačių priežasčių. Nepilnamečius vaikus reikia prižiūrėti. Ieškovė dirba nuolatinį darbą. Ji savo vaikų nuolatos prižiūrėti negali. Teismui A. A. paaiškino, kad vaikus padės prižiūrėti draugė ar pažįstama. Draugė ar pažįstama vaikus prižiūrėti gali dieną ar savaitę, tačiau ne iki vaikų pilnametystės. Teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui, patikrino ieškovei ir jos vaikams taikytas administracines nuobaudas. Dauguma nuobaudų A. A. skirtos už vaikų padarytus administracinės teisės pažeidimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad ji netinkamai prižiūrėjo, auklėjo savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė įrašyta į VĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro įskaitą, diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Bylos nagrinėjimo teisme metu apsilankius pas ieškovę, ji rasta neblaivi.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-08 sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, jog teismas, svarstydamas neterminuotos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo klausimą, privalo nustatyti, ar tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą apriboti tėvų valdžią, yra išnykusios ar pasikeitusios taip, kad nebėra jokios grėsmės perduoti vaikus globoti ir auklėti motinai. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, aplinkybių, kurios neleistų ieškovei auklėti vaikų, nenustatė. Teigia, jog siekdama susigrąžinti vaikus komunikavo su vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais, buvo parengtas planas ir nustatytos sąlygos, kurias ieškovė turėjo įgyvendinti, kad galėtų susigrąžinti vaikus. Visas plano sąlygas ieškovė įvykdė: dirbo, išsinuomojo butą, iškėlus bylą teisme, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieškovei buvo leista reguliariai pasiimti vaikus į namus. Jei dabartinis darbas pradės kliudyti vaikų priežiūrai, darbą bus galima pakeisti į tokį, kuris labiau priimtinas bendravimo su vaikais aspektu. Teigia, jog nustojo gerti, kai nutraukė santykius su vaikų tėvu K. S.. Darbdaviai charakterizuoja teigiamai, girtumo faktai nenustatyti. Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos priežiūros centro pažymoje teigiama, jog ieškovė įrašyta į įskaitą, tačiau, ieškovės teigimu, ji į centrą niekada nebuvo kviečiama, jokie tyrimai ir apžiūra nebuvo atliekama. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad aplinkybės, kurių pagrindu apribota tėvų valdžia, išnyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Šioje byloje ieškovė ieškiniu prašė panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą vaikų N. A., I. A., V. A., V. A., G. S., D. S., D. S. ir A. S. atžvilgiu. Byloje nustatyta, jog pirmą kartą motinos valdžia A. A. apribota 2004-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1469-02/04. 2009-04-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-697-105/2009 motinos valdžios apribojimas panaikintas. 2012-10-17 motinos valdžia ieškovei apribota antrą kartą. Ieškovė prašė panaikinti motinos valdžios apribojimą, motyvuodama tuo, jog tie neigiami faktoriai, kurie buvo pagrindas apriboti motinos valdžią, išnyko: ieškovė dirba, alkoholio nevartoja, darbdavio charakterizuojama teigiamai, nuomojasi butą, pastoviai bendrauja su vaikais ir vaikai išreiškė norą gyventi su mama. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Nurodė, jog nepilnamečius vaikus reikia prižiūrėti, o ieškovė turi nuolatinį darbą ir vaikų nuolat prižiūrėti negali. Teismas, patikrinęs ieškovei ir jos vaikams taikytas administracines nuobaudas, nustatė, jog dauguma nuobaudų A. A. paskirta už vaikų nepriežiūrą, tai leidžia daryti išvadą, kad ji netinkamai auklėjo ir prižiūrėjo savo vaikus. Be to, ieškovė įrašyta į VĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro įskaitą, o bylos nagrinėjimo teisme metu namuose vieną kartą rasta neblaivi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba pabrėžta ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityviosios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G., V. G. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009). Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų.

Pagal EŽTT praktiką tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, reikalaujanti itin svarių ir pakankamų argumentų, paprastai susijusių su rimtos tėvų psichinės, fizinės grėsmės vaikui kėlimu. Tokios priemonės gali būti pateisinamos tik esant pagrindiniam reikalavimui – siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus. Biologinių tėvų ir vaiko, kuris tam tikrą laiką gyveno globos įstaigoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, kurio pobūdis ir apimtis gali priklausyti nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau visada reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo. Nors nacionalinės valdžios institucijos privalo daryti visa, kas įmanoma, tokiam bendradarbiavimui užtikrinti, tačiau jų galimybės taikyti prievartos priemones yra ribotos, nes turi būti atsižvelgta į visų suinteresuotų asmenų, ypač – į vaiko, interesus, teises ir laisves pagal Konvencijos 8 straipsnį. Tais atvejais, kai bendravimas su tikraisiais tėvais galėtų pakenkti pirmiau nurodytiems interesams arba apribotų teises, nacionalinės valdžios institucijos turi nustatyti teisingą konkuruojančių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Scozzari and Giunta v. Italy, taip pat Olsson v. Sweden (no. 2) judgment of 27 November 1992, Series A no. 250, p. 35–36, § 90).

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).

Teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09,). Teismas yra pabrėžęs, kad jis vertina parengiamojo konsultavimo svarbą. Biologinių tėvų ir vaiko, kuris tam tikrą laiką gyveno globos įstaigoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, jo pobūdis ir apimtis gali priklausyti nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo. Tais atvejais, kai bendravimas su tikraisiais tėvais galėtų pakenkti vaiko interesams ar apribotų teises, turi būti ieškoma teisingos pusiausvyros (Olsson v. Sweden (no. 2) judgement of 27 November 1992, Series A. no. 250, p. 35, 36, §90).

Kaip jau minėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Civilinio kodekso 3.181 straipsnyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų.

Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus, ypač svarbu šią prerogatyvą įgyvendinti sprendžiant tokį išimtinio pobūdžio klausimą, kaip tėvų valdžios apribojimas ar jo panaikinimas. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo pašalinti visas faktinių duomenų pagrindu atsirandančias abejones.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas labai lakoniškas, pagrįstas vien pavienių faktų konstatavimu, tačiau trūksta jų interpretacijos ir įrodymų analizės vaikų teisių ir interesų kontekste. Kolegijos nuomone, byloje trūksta duomenų, kad būtų galima daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, jog motina nepakeitė savo elgesio ir negali auklėti vaikų ir tėvų valdžios apribojimo panaikinimas prieštarauja vaikų interesams. Pažymėtina, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu neišreiškė kategoriškos nuomonės dėl priimtino sprendimo. Ji nurodė, kad negali teigti, jog ieškovė nesirūpina savo vaikais: ieškovė buvo atvykusi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą konsultuotis, ką privalo padaryti, jog susigrąžintų vaikus, tarnybos atstovė sudarė jai veiksmų planą ir ieškovė ėmėsi priemonių jam įgyvendinti – susirado darbą, išsinuomojo butą, taigi pokyčiai į teigiamą pusę stebimi. Visgi iš tarnybos atstovės parodymų matyti, jog esminę kliūtį duoti teigiamą išvadą dėl ieškovės galimybės susigrąžinti vaikus ir gyventi kartu su jais sudaro tai, kad tarnybos atstovai abejoja, ar ieškovė sugebės gyventi su vaikais ir juos suvaldyti. Atstovė pažymi, jog neišvengiamai kils problemų, nes tiek vaikai turi elgesio sutrikimų, tiek ieškovė yra sunkaus charakterio ir gali nesugebėti tinkamai išspręsti problemas, kilusias santykyje su vaikais. Kolegijos nuomone, esant neapibrėžtai Vaiko teisių tarnybos atstovų nuomonei, teismas turėjo imtis visų priemonių, kad pašalintų bet kokias abejones spręsdamas klausimą dėl to, ar ieškovė gali, ar negali pasirūpinti vaikais bei užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti harmoningoje tiek socialine, tiek emocine prasme aplinkoje. Viena iš tokių priemonių galėjo būti psichologo išvada tiek dėl ieškovės galimybės tinkamai rūpintis vaikais ir juos prižiūrėti bei užmegzti pilnavertį ryšį, tiek dėl gyvenimo su motina įtakos vaikų asmenybių formavimuisi. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, jog ieškovės vaikai turi elgesio problemų ir polinkių į delinkventinį elgesį, tačiau byloje nebuvo aiškintasi, kokią įtaką vaikų elgesiui gali daryti gyvenimas su motina, kokias priemones įmanoma taikyti, siekiant padėti ieškovei užtikrinti kuo kokybiškesnį santykį su vaikais. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, ar buvo, o jei taip, tai kada, atliktas išsamus šeimos (motinos ir vaikų) vertinimas, išsiaiškinant ne tik jos problemas ir jai kylančius sunkumus, bet ir jos privalumus, nėra žinoma, ar buvo sudarytas paslaugų šeimai teikimo planas, ar į šį planavimo procesą buvo įtraukta šeima. Visos šios abejones galėjo būti pašalintos kompetentingų specialistų, pavyzdžiui, psichologų, pedagogų išvadų pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Teismas, spręsdamas įvairių susidūrusių interesų teisingos pusiausvyros nustatymo klausimą, turi atlikti gilų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. United Kingdom, no. 4547/10, 13 March 2012, § 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.).

Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių pašalinti abejones dėl ieškovės įrašymo į VĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro įskaitą. Pati ieškovė parodė, jog į centro įskaitą ji įrašyta seniai, tačiau gydyta nebuvo, jokių vaistų paskutiniu metu nevartojo, jokios konsultacijos nevyko, į centrą buvo nuvykusi pažymos. Kadangi nagrinėjamoje byloje ypatingai aktualus ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu klausimas, teismas neturėjo apsiriboti vien lakoniško turinio pažymos vertinimu. Teismas galėjo apklausti pažymą pasirašiusį gydytoją psichiatrą ir išsiaiškinti, ar ieškovei buvo taikomas gydomas nuo priklausomybės alkoholiui, kodėl ji tebėra įrašyta į įskaitą, nors pati teigia, jog joks gydymas jai nėra taikomas, ar ieškovei taikomas koks nors gydymas medikamentais, konsultacijos, kokiu tikslu ieškovė įstaigoje lankėsi 2014-01-02. Taip pat siekiant surinkti išsamią informaciją apie ieškovės elgesio pokyčius, teismas galėjo apklausti ieškovės darbdavius, kad surinktų pakankamai duomenų, kiek ieškovė atsakinga, kaip darbuotoja, ar rodo iniciatyvą dirbti, ar neturi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Teismas nurodo, jog ieškovė turi pastovų darbą, todėl negali prižiūrėti vaikų, tačiau nesiaiškino, koks ieškovės darbo grafikas, kokios galimybės vaikams pagal jų amžiaus grupę lankyti ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo įstaigas – darželius, mokyklas, kaip tai derintųsi su ieškovės darbo režimu. Vien tas faktas, kad ieškovė dirba, nesudaro pagrindo teigti, kad ji negalės pasirūpinti vaikams.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad padėtis keičiasi, nes, kaip nurodė Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, ieškovė siekia pakeisti savo elgesį ir susigrąžinti vaikus, stebimi pokyčiai į gerąją pusę. Teismas turėjo aiškintis, ne tik kiek šie pokyčiai svarūs galimybės panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą kontekste, bet taip pat svarstyti dėl galimybės, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, neterminuotą tėvų valdžios apribojimą pakeisti laikinu apribojimu ar vaiko atskyrimu nuo tėvų.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas neišsamiai įvertino vaikų poreikius ir motinos galimybes juos tenkinti. Teismo išvados, kad motina negali nuolatos prižiūrėti vaikų, netinkamai juos prižiūrėjo ir auklėjo, padarytos visapusiškai neišanalizavus teisiškai reikšmingų faktų, nekonstatuotos realios motinos galimybės užtikrinti pagrindines vaikų teises gyventi ir sveikai vystytis, neįvertinta, kokie yra vaikų ir motinos tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai, ar jie gali būti atkuriami ir kaip, ar valstybė išnaudojo visas teisines, administracines ir socialines priemones suteikiant pagalbą motinai, kad ši galėtų tinkamai įgyvendinti vaikų teises. Taigi būtina surinkti naujų įrodymų ir juos įvertinti kitų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Kadangi neatskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Raimonda AndrulienėKolegijos teisėjos Erinija KazlauskienėAlona Romanovienė