- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-666-440/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03825-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- L. R.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje e2-9003-1119/2020 pagal L. R. ieškinį R. M., jo įstatyminei atstovei D. M. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. L. R. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 11 900,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovo R. M., prašydama ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė ieškinį grindžia (duomenys neskelbtini) skolos rašteliu, Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-09-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1391-1009/2016, R. M. (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, reikalavimų papildymo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-8-674/2020 bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1900-907/2020.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020-07-28 nutartimi nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustatė ieškovei L. R. dešimties kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.871 straipsnio 4 dalį jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Nurodė, kad ieškovė ieškinį grindžia (duomenys neskelbtini) skolos rašteliu dėl 11 900,00 Eur, patvirtino, jog nebuvo sudaryta notarinė paskolos sutartis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes jų sudaryta paskolos sutartis negalioja ir negali šalims sukelti teisinių pasekmių (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas atkreipė dėmesį, kad CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė sandorio šaliai teismine tvarka reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu, jeigu antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Tačiau toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka.
Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8-674/2020, kurioje be kitų klausimų yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovo R. M. veiksnumo sudarant (duomenys neskelbtini) sandorį. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą, kylantį iš (duomenys neskelbtini) sandorio. Nurodyti sandoriai yra vienas su kitu susiję, tarp nurodytų sandorių yra nedidelis laiko tarpas, todėl teismo vertinimu tikėtina, kad byloje kils klausimas dėl atsakovo R. M. veiksnumo sudarant (duomenys neskelbtini) sandorį, o asmens veiksnumo klausimas nėra ieškinio, nagrinėjamo dokumentinio proceso tvarka, dalykas.
Teismas sprendė, kad byla negali būti nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, todėl įpareigojo per teismo nustatytą terminą patikslinti ieškinio dalyką bei pagrindą ir sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Ieškovei išaiškino, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė L. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-07-28 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai nurodydamas į CK 1.93 straipsnio 3 dalies nuostatas nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Be to teismas pasisakydamas dėl ieškinio trūkumų, iš esmės priėmė sprendimą, konstatavęs, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą, pasisakė dėl būsimos bylos baigties.
5.2. Teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, tačiau 2020-07-28 nutartyje nenurodė, kad kartu su ieškiniu pateikti įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų ir nenurodė konkrečių ieškinio trūkumų, kuriuos ieškovė turėjo pašalinti per nustatytą terminą. Be to ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
5.3. Teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovė, jau paduodama ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Ieškovei neaišku kokių konkrečių reikalavimų, įtvirtintų CPK 424 straipsnio 1 dalyje neatitiko pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Iš esmės ginčas kilo dėl byloje nustatytų trūkumų pašalinimo, apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai nusprendė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nepagrįstai nurodė dėl trūkumų, be to nenurodė, kokius konkrečiai ieškinio trūkumus ištaisyti bei ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl bylos esmės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė L. R. 2020-07-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. M., prašydama išnagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 11 900,00 Eur skolą. LITEKO duomenimis 2020-01-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu R. M. pripažintas neveiksniu, sprendimas įsiteisėjęs. 2020 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų įsiteisėjusia nutartimi jo globėja ir turto administratore paskirta D. M. J.. (civilinė byla Nr. e2YT-6555-907/2019). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8-674/2020 pagal R. M. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2019-01-25 buvo gautas L. R. priešieškinys, kuriuo ji prašė priimti priešieškinį į nagrinėjamą civilinę bylą pagal R. M. pareikštą ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kurioje ji yra atsakovė. Priešieškiniu prašė priteisti jai iš R. M. 11900 Eur paskolos. Teismas 2019-01-29 nutartimi atsisakė priimti L. R. pareikštą priešieškinį R. M.. LITEKO duomenimis civilinė byla neišnagrinėta, teismo posėdžiai paskirti 2020-10-01, 2020-10-09.
Dėl dokumentinio proceso
CPK 424 straipsnis numato, kad ieškovo prašymu ieškinys gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Dokumentinio proceso tvarka gali būti nagrinėjamas ieškinys, kurio reikalavimai yra piniginiai - atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti, kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo. CPK 424 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą. (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalis nurodo, jog padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį. CPK 425 straipsnis numato, kad prie ieškinio šio Kodekso 113, 114 straipsniuose nustatyta tvarka turi būti pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas reiškiamas reikalavimas. Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau ne mažesnis kaip dešimt eurų.
Apeliacinio teismo pažymėtina, kad CPK 427 straipsnis numato, kad ieškinys, pareikštas dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamas rašytinio proceso būdu. Preliminarų sprendimą teismas turi priimti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. Be to iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama.
Taigi, kaip minėta jeigu ieškinys neatitinka aptartų specialiųjų dokumentiniam procesui pradėti reikalavimų, teismas turi teisę įpareigoti ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 424 straipsnio 1 ir 2 dalys), o tuo atveju, jeigu ieškinys atitinka specialiuosius dokumentiniam procesui pradėti keliamus reikalavimus, tačiau pateiktų leistinų rašytinių įrodymų nepakanka padaryti išvadai dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkintas, teismas priima nutartį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 428 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylą perdavė nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismas nusprendė, kad byla negali būti nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, todėl ieškovę įpareigojo per teismo nustatytą terminą patikslinti ieškinio dalyką bei pagrindą ir sumokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 428 straipsnio 7 dalis).
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimas, ar bylą galima nagrinėti pagal pateiktus įrodymus dokumentinio proceso tvarka, ar skirti bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ginčo esmę, atsižvelgęs į tai, kad teisme nagrinėjama civilinė byla pagal R. M. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (šios nutarties 9 punktas), atsižvelgęs į minėtas CPK nuostatas ( šios nutarties 11, 12 punktai) dėl dokumentinio proceso esmės, tikslų, į teismo padarytas išvadas, iš esmės pritaria teismo išvadai, kad bylą tikslinga nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Atkreiptinas dėmesys, jog teismo nutartis bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus jos dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, atskiruoju skundu neskundžiama, kadangi neužkerta kelio proceso eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kuria ieškovė įpareigota per teismo nustatytą terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį yra pagrįsta. Ieškovė reikšdama ieškinį sumokėjo 134 Eur. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą -11900 Eur, žyminis mokestis sudaro 268 Eur. Patikslintina teismo nutartis nurodant, kad ieškovė įpareigotina sumokėti likusią 134 Eur žyminio mokesčio dalį. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas).
Dėl įpareigojimo ištaisyti trūkumus
Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog bylos nagrinėjimas dokumentinio proceso tvarka yra negalimas, tačiau sutiktina su apeliante, kad ieškinio priėmimo stadijoje jo pagrįstumas ir galimybė priimti preliminarų sprendimą tenkinti ieškinį esamų įrodymų pagrindu nėra nagrinėjami iš esmės (tai jau po ieškinio priėmimo sprendžiama kitoje proceso stadijoje (duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 7 dalies nustatyta tvarka). Teismas, spręstina, skundžiamoje nutartyje iš esmės aiškiai nenurodė konkrečių ieškinio dalyko, pagrindo, ar leistinų rašytinių įrodymų ginčo išsprendimui trūkumų. Teismas nurodė dėl sandorio formos, tai, kad sutartis nebuvo sudaryta notarine tvarka, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes paskolos sutartis negalioja ir negali šalims sukelti teisinių pasekmių, kad byloje gali kilti klausimų dėl atsakovo R. M. veiksnumo sudarant (duomenys neskelbtini) sandorį ir pan. Apeliantės vertinimu teismas pasisakydamas dėl ieškinio trūkumų pasisakė dėl būsimos bylos baigties. Iš dalies apeliacinis teismas sutinka su apeliantės argumentais.
Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Kaip teisingai nurodė apeliantė, teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
CPK 424 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, jeigu pateikti rašytiniai įrodymai neatitinka tokiems įrodymams taikomų leistinumo reikalavimų. Nustatant ieškinio trūkumus, jie turi būti suformuluoti aiškiai, nedviprasmiškai ir konkrečiai, kad asmeniui, kuris šiuos trūkumus turi pašalinti, nekiltų neaiškumų dėl nustatytų įpareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmos instancijos teismo 2020-07-28 nutarties motyvus, daro išvadą, kad teismo nutartyje ieškovei nebuvo aiškiai suformuluoti konkretūs ieškinio trūkumai, kuriuos ieškovė įpareigota pašalinti per nustatytą terminą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, todėl klausimą dėl trūkumų šalinimo iš dalies išsprendė neteisingai. Skundžiamojoje nutartyje konkrečios nurodytos aplinkybės dėl ieškinio pagrįstumo vertinimo iš esmės ( šios nutarties 3, 4 punktai) nėra dokumentinio proceso tvarka paduodamo ieškinio trūkumai CPK 424 straipsnio 2 dalies prasme (reikalavimų leistinais rašytiniais įrodymais pagrindimas). Tačiau CPK 115 straispnyje, 296 straipsnio 1 dalies 11punkte numatytų trūkumų nustatymas, jų šalinimo klausimai, CPK 225 straipsnyje numatytos teismo teisės ir kiti minėto pobūdžio procesiniai klausimai susiję su nagrinėjamu klausimu spręstini pirmosios instancijos teisme. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl ieškinio trūkumų nustatymo naikintina ir ieškinio trūkumų klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-07-28 nutartį dalyje dėl 134 Eur žyminio mokesčio primokėjimo, nustatyti ieškovei papildomą 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieškinio žyminiam mokesčiui sumokėti.
Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-07-28 nutartį dėl ieškinio trūkumų grąžintini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.