Kauno apygardos teismo nutartis

2009-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-422-383-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-08
Bylos Nr.
1A-422-383-2009
Teisminio proceso Nr.
52-1-01008-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Algimantas Smolskas
Nuteistasis
J. K.
Kategorijos
Nr.1A - 422- 383/2009
Proceso Nr.52-1-01008-08Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6. Pranešėjas V. VitunskasTeisėja V. Stangvilienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Algimanto Smolsko, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,gynėjui advokatui Deimintui Radzevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-04-24 nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2008-08-17 iki 2008-09-17, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę atgauti skolą ir savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą, o būtent :

2008-08-17 apie 20 val. prie (duomenys neskelbtini) namo tiesiogiai iš nukentėjusiojo Ž. D. reikalavo grąžinti piniginę skolą, grasino jį „laužyti“ tol, kol bus pinigai;

2008-08-27 10.02 val. ir 10.05 val. nukentėjusiajam Ž. D. siuntė SMS žinutes grasindamas fiziniu susidorojimu ir reikalaudamas grąžinti piniginę skolą;

2008-08-30 10.30 val. (duomenys neskelbtini) namo reikalaudamas grąžinti piniginę skolą nukentėjusiajai D. Ž. grasino supjaustyti veidą ir tiek ją, tiek Ž. D. sužaloti taip, kad taps jie invalidais;

2008-08-30 15.24 val., 2008-08-31 9.36 val. ir 9.48 val., 2008-09-03 20.41 val. ir 20.45 val., 2008-09-04 11.18 val., 2008-09-05 11.44 val. ir 11.51 val. nukentėjusiajam Ž. D. siuntė grasinančio pobūdžio SMS žinutes, reikalaudamas grąžinti piniginę skolą;

2008-09-07 apie 22 val. (duomenys neskelbtini) Ž. D. nuomojamame name laikydamas rankoje kirvį ir juo mosuodamas link nukentėjusiojo kojų grasino sulaužyti kojas, jeigu negrąžins piniginės skolos;

2008-09-15 21.19 val., 2008-09-17 11.07 val. ir 11.07 val. nukentėjusiajam Ž. D. siuntė grasinančio pobūdžio SMS žinutes reikalaudamas grąžinti piniginę skolą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-04-24 nuosprendį ir prašo perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš BK 294 str. 2 d. į BK 294 str. 1 d. ir skirti jam mažesnę bausmę. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas klaidingai įvertinus faktines aplinkybes, neteisingai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, dėl ko yra keistinas. Nuteistasis savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies, nepripažindamas kaltinimo dalyje dėl psichinio ir fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojimo. Nuteistojo nuomone, nuosprendis yra pagrįstas nukentėjusiųjų Ž. D. ir D. Ž. , kurie yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl savavaldžiavimo, panaudojant psichinį ir fizinį smurtą, byloje nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis su Ž. D. bendravo, buvo jam paskolinęs 6000 Lt, iš kurių 1800 Lt Ž. D. negrąžino. Siekdamas atgauti skolą, nuteistasis skambindavo Ž. D. telefonu, tačiau pastarasis neatsakinėdavo į telefono skambučius. Tuomet J. K. , primindamas apie skolą, telefonu siuntė Ž. D. SMS žinutes, primindamas apie skolą. J. K. neneigia, jog supykęs dėl Ž. D. vengimo bendrauti su juo telefonu, žinutėse, primindamas apie skolą, primygtinai reikalavo susitikti, tačiau jokių realių grasinimų, jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertintini kaip psichinis, o juo labiau fizinis smurtas, nebuvo. Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžio motyvais, kuriais tvirtinama, kad grasinimai fiziniu susidorojimu vertintini kaip realūs, jog jis esą grasino kirviu. Nurodo, kad jokių veiksmų, panaudodamas kirvį, nukentėjusiojo atžvilgiu jis neatliko. Be to, byloje nėra ir jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo parodymus dėl grasinimų, panaudojant kirvį – kirvis paimtas nebuvo, nepaimti pirštų pėdsakai ir t.t. Tokios aplinkybės yra išskirtinai nurodytos nukentėjusiųjų, siekiant sustiprinti savo pozicijas ir tokiu būdu išvengti skolos grąžinimo. Be to, nėra nuosekli teismo pozicija dėl paties psichinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu naudojimo. Nors kaltinime nurodoma, kad J. K. siųstomis SMS žinutėmis buvo padaryta moralinė žala nukentėjusiajam, tačiau kaip teismo posėdžio metu patvirtino D. Ž. , Ž. D. perskaitė tik pačią pirmąją žinutę, visų kitų atsiųstų žinučių jis netgi nematė ir apie jas nežinojo, todėl akivaizdžiai jokių moralinių išgyvenimų ir negalėjo patirti. Be to, privalu atsižvelgti ir į paties nukentėjusiojo teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, jog jis vengė nuteistojo, ne bijodamas, o tik dėl to, kad neturėjo galimybių grąžinti skolos, o be to, jokios psichinės prievartos ir spaudimo iš nuteistojo pusės nejautė. Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžio motyvu dėl psichinės prievartos naudojimo D. Ž. atžvilgiu, neva susitikęs ją, grasino sužaloti jos veidą. Šis motyvas vertintinas kritiškai, kadangi jokio tikslo grasinti D. Ž. jis neturėjo, atvirkščiai, tikėjo, kad ji galės tarpininkauti, atgaunant skolą iš jos sugyventinio. Atsižvelgtina ir į tai, kad pats procesas užsitęsė dėl pačių nukentėjusiųjų kaltės, kas patvirtina, kad jie yra suinteresuoti proceso vilkinimu, taip siekiant išvengti savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo arba bent jau užtempiant laiką skolai grąžinti. Apeliantas savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad galbūt netinkamomis priemonėmis bandė susigrąžinti skolą, tačiau tai darė dėl to, kad Ž. D. nepatirtų papildomų išlaidų dėl skolos išieškojimo teismine tvarka, kai tuo tarpu pats skolininkas proceso metu pateikdamas iškreiptas faktines aplinkybes, siekė visai išvengti skolos grąžinimo.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

J. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai J. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

Apeliantas prašo perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš BK 294 str. 2 d. į BK 294 str. 1 d. Teisėjų kolegija nustatė, kad J. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas klaidingai įvertinus faktines aplinkybes, nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnis nustato dvi nusikalstamo savavaldžiavimo sudėtis: pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas savavaldžiaudamas padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, o 2 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jam artimam asmeniui. Tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra įstatymais ar kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios fizinių ar juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, laisvė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (sandoriai, įvykiai ar veiksmai, su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes, žalos padarymas ir kt.) yra numatyti CK 1.136 straipsnyje, o teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo sąlygos nustatytos CK 1.137 straipsnyje. Be to, CK 1.138 straipsnyje pažymėta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Taigi pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285/2008).

BK 294 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos - savavaldžiavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nagrinėjamoje byloje yra nustatyti. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o teismo padarytas išvadas patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Nors nuteistasis J. K. neigia naudojęs psichinį ir fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, ir savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Tai yra: nukentėjusiojo Ž. D. , nukentėjusiosios D. Ž. , liudytojos D. K. parodymai, rašytinė ir kita bylos medžiaga, kuria nustatyta, jog tarp J. K. ir nukentėjusiojo Ž. D. buvo sudarytas pinigų paskolos sandoris, abi sandorio šalys pripažino jo buvimą, tai patvirtino ir paskolos raštelis, ir kad J. K. , nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savo teisei įgyvendinti, siekdamas susigrąžinti skolą nukentėjusiųjų atžvilgiu vartodamas psichinį smurtą, grasindamas fiziniu susidorojimu, elgėsi nusikalstamai, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d. Nuosprendžiu nustatyta, kad nusikalstami veiksmai turėjo tęstinį, ilgalaikį pobūdį ir truko beveik mėnesį laiko. Tai, kad J. K. naudojo psichinį smurtą, patvirtina byloje esantis kompiuterinės laikmenos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 24-27, 28), mobilaus ryšio telefono aparato Nokia 3100 apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 30-32, 33-51), mobilaus ryšio telefono aparato Nokia 6020 ir jame buvusios SIM kortelės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota grasinančio turinio žinutės (t. 1, b. l. 57-59, 60-66, 67-84). Kolegijos nuomone, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip reikalaujama BPK 301 straipsnio 1 dalyje. Nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadas dėl J. K. kaltės įrodytumo.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžio motyvais, kuriais tvirtinama, kad grasinimai fiziniu susidorojimu vertintini kaip realūs, jog jis esą grasino kirviu. Skunde nurodama, kad J. K. jokių veiksmų, panaudodamas kirvį, nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, ir kad grasinimai fiziniu susidorojimu yra nerealūs, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo parodymus dėl grasinimų, panaudojant kirvį. Nuosprendžiu nustatyta, kad J. K. grasino fiziniu susidorojimu, panaudodamas kirvį. Nukentėjusysis Ž. D. teisme parodė, kad atvažiavęs į namus ir paėmęs prie krosnies stovėjusį kirvį J. K. juo mosikavo prie kojų ir grasino, kad „atidaužys kelienius, tuomet gal skolą atiduos“ (t. 2, b. l. 141). Tai, kad nuteistasis grasino panaudoti kirvį, parodė ir nukentėjusioji D. Ž. , paaiškindama, jog vieną kartą atvažiavęs į jų namus ir pasiėmęs kirvį, J. K. mosikavo prie Ž. D. kojų ir grasino fiziniu susidorojimu (t. 2, b. l. 143). Teismas pagrįstai grasinimus fiziniu susidorojimu vertino kaip realius, nes J. K. jų išreiškimui naudojo priemonę, kuria būtų galima sužaloti žmogų – kirvį. Nukentėjusiems tuo buvo padaryta moralinė žala, prarastas saugumo jausmas, kilo nervinė įtampa. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nustato, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, vadovaujasi tik įstatymais. BPK 20 str. nustato, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys). Įrodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrą poziciją tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti, kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija. Tik nuosprendžiu nustatoma, kokios reikšmingos bylai aplinkybės yra įrodytos ir nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo išvados BPK 305 straipsnio išvardintais klausimais turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Įvertinus bylos medžiagą nėra pagrindo išvadai, kad pirmos instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas įrodymus, nesilaikė minėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Pirmos instancijos teismas ištyrė ir įvertino teisiamajame posėdyje pateiktus įrodymus, nustatė, jog įrodymai yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, juos patikrino ir priėmė jų pagrindu teisingą ir pagrįstą išvadą dėl J. K. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo ir pagrįstai pripažino J. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas J. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai, pagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 294 str. 2 d. Pirmos instancijos teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja.

Darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Algimantas SmolskasEgidijus Jonas Grigaravičius