Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.14.7.1; 2.1.8; 2.1.9; 2.1.10.1; 2.11.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

2015 m. lapkričio 9 d.

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant prokurorei Stasei Svetickienei, gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. Ž., jo atstovui advokato padėjėjui Sauliui Sinickiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. M. , a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 12 klasių išsilavinimo, susituokęs, dirbęs (duomenys neskelbtini) (bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nebedirba), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (dėl jam patikėto svetimo turto iššvaistymo),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., dirbdamas aikštelės vedėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje metalo supirktuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir būdamas materialiai atsakingu asmeniu pagal su juo 2008 rugpjūčio 25 d. pasirašytą individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei pažeisdamas 2008-08-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juodųjų metalų laužo bei atliekų aikštelės vedėjo pareiginių nuostatų 2.3 punkto reikalavimus nesaugoti sandėlio teritorijoje jokių metalų, laužo atliekų be įsigijimo dokumentų ir pristatytą buitinį bei gamybinį metalo laužą bei atliekas sandėliuoti atskirai ir 2.6 punkto reikalavimus tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. gegužės 18 d., iš ūkininko K. Ž. per tris kartus priėmė 11 460 kg juodojo metalo laužo, nesurašydamas jo įgijimo dokumentų pirkimo - pardavimo sutarčių ir šio priimto juodojo metalo laužo neapskaitydamas, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. birželio 10 d. nenustatytomis aplinkybėmis jį perdavė nenustatytiems asmenims ir taip iššvaistė svetimą, ūkininkui K. Ž. priklausantį, turtą: 1950 kg skardos po 0,3 Lt už 1 kg bendros 585,00 Lt vertės ir 9 510,00 Lt gabaritinio metalo laužo po 0,79 Lt už 1 kg bendros 7 512,90 Lt vertės, padarydamas jam 8 097,90 Lt (2345,31 Eur) vertės turtinę žalą.

Kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad aikštelės vedėju Kėdainiuose pradėjo dirbti nuo aikštelės įkūrimo 2008 m. Darbas buvo priimti metalą, išrašyti pirkimo-pardavimo sutartis ir atsiskaityti su žmonėmis, buvo materialiai atsakingas asmuo. 2012 m. gegužės mėn. K. Ž. traktoristai vežė metalą tris kartus. I ir III kartus metalą iš ūkininko priėmė pats, o II kartą V. K., kuris jį informavo apie priimtą metalą iš K. Ž. Visus tris kartus ir K. Ž. buvo atvažiavęs į aikštelę. Jam siūlė paimti pinigus už metalą, tačiau jis sakė, kas neims, nes jam dabar nereikia pinigų. Tada jam sakė, kad reikia jo asmens dokumento, kad pasirašytų sutartį. Asmens dokumento taip pat nesulaukė, todėl užpildė sutartį be K. Ž. asmens kodo, sąskaitos numerio ir jo parašo. Tokią sutartį nuvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, jie sakė, kad su ūkininku atsiskaitys, bet neatsiskaitė. Kiekvieno mėnesio gale visas sutartis reikia nuvežti į buhalteriją, ten jas sutraukdavo į programą, o pačias sutartis susegdavo į segtuvus. Jei už metalą atsiskaito grynais, tai jis vietoje sumoka pinigus, jei žmogus nori gauti pavedimą, tą atlikdavo įmonės buhalterija. K. Ž. metalo nepasisavino, nes iš aikštelės buvo išvežtas jam (R. M.) nesant. 2012 m. rugpjūčio mėnesį atostogavo su žmona Turkijoje. Po to buvo atleistas. Parašai ant 2012 m. rugpjūčio mėnesio krovinio važtaraščių Serija 1S Nr. 201, 195, 193, 187, 185, 179, 199, 197, 196, 192, 188, 184 ne jo. Įsakymas dėl inventorizacijos atlikimo prieš išeinant atostogų yra, bet inventorizacija nebuvo atlikta nei prieš atostogas, nei po atostogų. Lapelius apie priimtą metalo kiekį perdavė jį atvežusiems traktorininkams, o šie iš karto aikštelėje juos atidavė K. Ž., nes jis buvo aikštelėje. Pripažįsta, kad turėjo parašyti pirkimo pardavimo sutartį arba nepriimti metalo. K. Ž. pradėjo ieškoti pinigų už metalą, kai jis jau nebedirbo. Su K. Ž. nebuvo pažįstamas, nepamena, kad jis būtų anksčiau, prieš šį įvykį, pristatęs metalą į aikštelę. Metalą iš K. Ž. priėmė, nes pasitikėjo žmogumi, sutinka, kad pažeidė nuostatą nelaikyti neapskaityto metalo aikštelėje. Metalas iš aikštelės išvežamas kas 2-3 savaites.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad R. M. pažinojo iš matymo, nes ir anksčiau mažais kiekiais atveždavo metalą. 2012 m. pavasarį reikėjo pinigų įsigyti trąšų, chemikalų, atsarginių detalių, todėl nutarė išsivalyti aplinką ir pristatyti metalą. Metalą vežė 3 kartus mechanizatoriai E. V., Č. S., V. A., bet eilės tvarkos nepamena. Krovinio važtaraščių neturėjo, nes jų niekas nereikalavo. Pats į aikštelę buvo nuvažiavęs du kartus, nes vieną kartą neatsivertė priekaba, todėl reikėjo nuvežti tepalą, o kitą kartą iš aikštelės pasiėmė jam reikalingą vamzdį, o atvežto metalo kiekis buvo sumažintas apie 100 kg. Su R. M. buvo sutarę (taip siūlė R. M.), kad pristačius visą metalą pateiks jam sąskaitą-faktūrą, kad galėtų firma padaryti pavedimą. Pristatytą metalą pasverdavo ir mechanizatoriai atvažiuodavo su lapeliu, kuriame būdavo nurodytas metalo svoris. Kai suvežė metalą, ieškojo R. M., kad suvestų galus, bet jo nerasdavo. Telefono numerį darbuotojai davė, bet į skambučius R. M. neatsakydavo. R. M. nėra kvietęs ar skambinęs dėl sutarties pasirašymo. Su juo susitiko aerodrome kai jis jau nebedirbo. Sakė, kad buvo firmoje „(duomenys neskelbtini)“, kurios valdžią įspėjo, kad ūkininkas K. Ž. pristatė metalą ir su juo neatsiskaityta. Sąskaitą-faktūrą surašė ir nuvežė į Kaune esančią firmą „(duomenys neskelbtini)“ vasaros laike, bet niekas tos sąskaitos-faktūros ten neėmė. Toje firmoje buvo tik buhalterė, o vadovo nebuvo ir tos sąskaitos-faktūros iš jo nepaėmė. Negali paaiškinti, kodėl sąskaita (3 t., 84 b. l.) išrašyta po metų, po metalo pridavimo. Pripažįsta teisingais parodymus ikiteisminiame tyrime (1 t., 27 b. l.), kad „2012 m. pavasarį, vasarą ir rudenį, turėjo daug neatidėliotinų darbų, todėl pats išsireikalauti atsiskaityti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už priduotą metalą, neturėjo laiko, o jie patys tai vengė padaryti. O panašiai 2012 m. gruodžio mėn. nuvykęs sužinojo, kad R. M. yra atleistas iš darbo“. Prašo civilinį ieškinį tenkinti.

Liudytojas V. A. parodė, kad 2012 m. dirbo pas K. Ž. traktorininku-ūkio darbininku ir teko vežti metalą. 2012 m., gal balandžio mėn., traktoriumi „Belarus MTZ92“, vežė gabaritinį metalą virš 3 tonų į metalo supirktuvę. Metalą svėrė buvęs klasiokas V. K. ir ant lapuko įrašė svorį. Vėliau atvažiavo ūkininkas K. Ž. ir padėjo bortą uždaryti, nes važiavo pro šalį ir sustojo. Lapelį su užrašytu svoriu pasiėmė ūkininkas, metalas jau buvo pasvertas. Metalą išvertė į bendrą krūvą, nes taip nurodė svėrėjas V. K.. Pirmas vežė E. V., po to jis, o vėliau Č. S..

Liudytojas E. V. parodė, kad 2012 m. vežė skardą iš K. Ž. priklausančio ūkio į metalo supirkimo aikštelę, Pakėlęs priekabą, pastebėjo, kad trūksta tepalų, paskambino K. Ž. ir jis tepalus atvežė. Pasisvėrė, išpylė skardą prie bendro skardų krovinio, vėl pasisvėrė, ir nuėjęs paėmė lapelį, kurį atidavė K. Ž. Lapelį išrašė svėrėjas V. K..

Liudytoja R. J. parodė, kad dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. M. supirkinėdavo metalo laužą, tvarkydavo dokumentus, kuriuos reikėdavo pristatyti iki kito mėnesio 10 d. į buhalteriją už praeitą mėnesį. Galima buvo atsiskaityti ir už savaitę, jeigu dažniau atvažiuoja į ofisą ir atveža dokumentus. Pristatydavo ką pirko, kiek pinigų išleido, kiek metalo nupirko, iš ko nupirko, kur išvežė. Pateikdavo pirminius apskaitos dokumentus, tai pirkimo pardavimo sutartys iš fizinių, iš juridinių asmenų - sąskaitas-faktūras, pinigų išdavimo kvitus, krovinio važtaraščius, kuro nurašymo aktus, avansines apyskaitas. Ataskaitą, tai pagrinde kiek nupirko kokio metalo, kokios rūšies, o avanso apyskaita parodo kiek išleido pinigų. Tarpusavio suderinimo akte matosi kiek pinigų buvo sumokėta, kiek išleido, bet nesimatys kiek gavo. Negalėjo būti, kad pristatytas metalo laužas yra neapskaitytas. Turėjo būti surašyta pirkimo pardavimo sutartis. Nei R. M., nei ūkininkas K. Ž. jai nėra sakę, kad būtų nesumokėta už supirktą metalą. Gal 2013 m. pavasarį atėjo K. Ž. ir norėjo pateikti sąskaitą kad pridavė R. M. metalą, kurią direktorius atsisakė priimti, nes R. M. jau nedirbo ir su juo buvo atsiskaityta, likučiai perduoti. Sąskaita nebuvo priimta, nes nei metalas priimtas, nei jis apskaitytas. Per atleidimą iš darbo R. M. visus dokumentus, kaip aikštelės vedėjas, pristatė. Tiek, kiek pristatė, tiek buvo apskaityta. Tarp jų dokumentų apie K. Ž. priduotą metalą nebuvo. Atleidimo metu R. M. nesakė, kad su kažkuo tai neatsiskaitė, neteko girdėti apie tai ir iš kitų apskaitos darbuotojų. Inventorizacijos akte nebuvo parašyta apie neapskaitytą metalą, vadinasi nebuvo nieko rasta.

Liudytoja L. B. parodė, kad dirbo vyr. buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atleidimo iš darbo metu R. M. nesakė, kad kam nors neapmokėta už priimtą metalą. Po R. M. atleidimo buvo atvykęs ūkininkas su kažkokiu žmogumi ir atnešęs sąskaitą. Tai buvo gal 2013 m. pavasarį, nes R. M. jau buvo atleistas. Ūkininkas atsinešė metalo sąskaitą-faktūrą ir sakė, kad šitą metalą atvežė į Kėdainių aikštelę. To dokumento nepriėmė. Metalo priėmimas turi būti įformintas pirkimo pardavimo sutartimis, o ne lapeliais. R. M. atleidžiant atvežė pirkimo-pardavimo sutartis ir ataskaitą, kurioje matosi kokie dokumentai pateikti.

Liudytojas V. K. parodė, kad nuo 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ hidromonipuliatoriaus operatoriumi, kraudavo su ekskavatoriumi metalo laužą. Dirbo krovėju, o svėrėju - laisvu laiku, kai nekraudavo, padėdavo pasverti. R. M. buvo įspėtas, kad K. Ž. atveš metalo laužą. Iš viso vežė tris kartus. Kai pirmą kartą atvežė, tai metalą priėmė, pasvėrė, kaip R. M. buvo pasakyta, parašė raštelį, kuriame nurodė svorį, buvo ir K. Ž.. Tuo metu R. M. nebuvo darbe, jis buvo kažkur mieste. Kitais dviem atvejais jis lapelių apie priimtą metalą nerašė. Metalas buvo išverstas prie bendros krūvos, visais kartais. Po 2-3 savaičių K. Ž. metalas buvo išvežtas, nes bendrai buvo sumaišytas su likusiu metalu. Metalą jis pats (V. K.) pakrovė. Visa krūva išvežta iki dugno, kurioje ir buvo K. Ž. metalas. Metalas išvežamas ne tik 2-3 savaičių bėgyje, bet ir greičiau, nes kaina labai svyruoja, dėl kainų kritimo. Kai R. M. išėjo atostogų to metalo jau nebebuvo. Metalo priėmimo faktas buvo įforminamas lapeliais, nes neturėdavo pinigų atsiskaityti. Išrašydavo lapelį, bet ne sutartį. Vėliau atvažiuodavo, pateikdavo lapelį ir atsiskaitydavo. Su K. Ž. atsiskaityti tarėsi R. M.. Išeidamas iš darbo R. M. nesakė, kad už pristatytą metalą neatsiskaitė su K. Ž.. K. Ž. kreipėsi po 2-3 d., po R. M. atleidimo, guodėsi, kad jam už metalą neapmokėta. Jam nėra žinoma, kad buvo atvežtas juodasis metalo laužas iš Alytaus aikštelės į Kėdainių aikštelę. R. M. atostogų metu jis (V. K.) vadovavo aikštelei (kaip ir ankstesniais metais).

Liudytoja I. J., 2012 m. dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkos apsaugos specialiste, parodė, kad kaip vyko 2012-08-23 inventorizacija aikštelėje, tiksliai nepamena. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 47 objektus ir inventorizacijos daromos visoje Lietuvoje. Išskirti šios aikštelės negali. Inventorizacijos buvo atliekamos metinės, o rugpjūčio mėnesį inventorizacija galėjo vykti dėl to, kad vienas žmogus – aikštelės vedėjas – ėjo atostogų ir kitam žmogui turėjo perduoti turtą. Šiuo atveju greičiausiai R. M. turėjo eiti atostogų ir perduoti turtą kitam asmeniui. Inventorizacijos atliekamos taip – gaunami duomenis iš buhalterijos, kur nurodoma, kokie kiekiai metalo turi būti. Nuvažiuojama į vietą apžiūrima situacija ir jei aikštelės vedėjas sutinka su tais skaičiais, kurie nurodyti buhalteriniuose dokumentuose, o komisijos nariai nusprendžia, kad metalo kiekis nurodytas realus, tada yra pasirašoma ir inventorizacija baigiama. Jei nesutariama su nurodytais kiekiais, atliekamas metalo svėrimas. Svėrimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdavo retai, nes metalo kiekiai dideli ir jei pradėtų sverti, tai užtruktų savaitę ir daugiau. Jei akte pasirašė visi nariai, vadinasi visi sutiko su nurodytais metalo kiekiais. Metalo kiekis buvo nustatytas pagal įmonės pateiktus buhalterinius dokumentus, nes prieš važiuojant į vietą inventorizuoti pasiima dokumentus iš buhalterijos. Niekada nebuvo kalbų, kad R. M. neatsiskaitė su klientais. Niekas aikštelėje nerodė metalo krūvos, kuri būtų neapskaityta. Jei akte yra R. M. parašas, vadinasi jis buvo aikštelėje inventorizacijos metu arba pasirašė vėliau.

Liudytojas A. P., 2012 m. dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vedėju Alytuje, parodė, kad vykdavo bendradarbiavimas tarp aikštelių, metalas buvo gabenamas iš vienos aikštelės į kitą. Į Kėdainių aikštelę taip pat buvo vežamas metalas. Nurodymą pervežti metalą duodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ centro administracija – direktorius, vadybininkas. Neatsimena, kiek dažnai vykdavo pervežimai, tai turi būti užfiksuota dokumentuose.

Liudytojas Č. S. parodė, kad 2012 metais pavasarį traktoriumi vežė K. Ž. metalą į supirktuvę. Pasvėrė ir jis išpylė metalą į bendrą krūvą. Davė lapuką, kuriame buvo parašytas svoris, lapuką atidavė K. Ž.. Mano, kad ūkininkas buvo susitaręs su supirktuve, kad pinigus už metalą jam atiduos vėliau.

Liudytojas G. K. parodė, kad 2012 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju Alytuje, veždavo metalą į Alytaus aikštelę arba iš Alytaus į kitas aikšteles. Nebeprisimena, kur veždavo metalą, nes per dieną padarydavo ne vieną reisą. 2012-08-16/17 metalą pridavė M., jei tai matosi dokumentuose, tiksliai neprisimena. Negalėjo būti, kad iš vis į Kėdainių aikštelę nevežė metalo laužo, o važtaraštį pasirašydavo vėliau.

Specialistė E. D. paaiškino, kad 2013-09-03 buvo užduotis, pagal kurią turėjo atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir surašyti specialisto išvadą dėl metalo supirkimo aikštelės, esančios Kėdainiuose, kuriai K. Ž. pardavė metalo laužą, bet atlygio negavo. Atliekant užduotį, trūko buhalterinių dokumentų ir 2014-04-08 buvo paskirta dar viena užduotis atlikti papildomą tyrimą ir atsakyti į papildomus klausimus. Abi išvados skiriasi, nes trūko dokumentų. Buvo pateikti papildomi 11 segtuvų, krovinių važtaraščių kopijos, detalios materialiai atsakingo asmens ataskaitos 24 lapai, įgaliojimas 2 lapai, taip pat buvo prašoma papildomai pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus - materialiai atsakingo asmens R. M. ataskaitos nuo 2012-03-01 iki 2012-08-31 ir jas patvirtinantys dokumentai – važtaraščiai. Duomenys buvo pateikti detaliai – iš ko supirktas metalas, buvo paprašyta pateikti banko, kasos duomenis, patvirtinančius ataskaitoje surašytus duomenis. Tame 260 t metalo kiekyje, kuris nurodytas 2012-08-23 inventorizacijos metu, negalėjo būti K. Ž. metalas, nes nėra apie jo priėmimą aikštelėn dokumentų. Inventorizacijos metu metalas realiai nėra sveriamas, inventorizacija atliekama pagal buhalterinius dokumentus. Inventorizacijos metu pateikti duomenys sutapo. R. M. neturėjo teisės saugoti atvežtų metalų ir turėjo būti surašytas laisvos formos apskaitos dokumentas, jei tokių metalų buvo. Jei metalo supirkėjui nesuteikiami asmens ar įmonės duomenys, aikštelė neturi priimti metalo laužo.

Liudytojas V. J., dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, parodė, kad pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką, jei materialiai atsakingas asmuo eidavo atostogų, buvo sudaroma komisija, kad atliktų inventorizaciją ir kad turtas būtų perduotas kitam atsakingam asmeniui. Neprisimena, ar 2012-08-14 buvo atlikta inventorizacija. Jei įsakymai pasirašyti, tai turtas turėjo būti perduotas kitam asmeniui. Buvo sudaryta komisija, buvo paskirtas komisijos pirmininkas ir jis turėjo kontroliuoti, kaip vykdomos inventorizacijos. Negali atsakyti, kodėl R. M. buvo atleistas iš darbo grįžus iš karto po atostogų. Nepamena, ar jo atleidimas buvo susijęs su darbo drausmės ar kitokiu pažeidimu. Jei inventorizacijos akte nėra nustatyta trūkumų, vadinasi viskas buvo tvarkoje. Nepamena, ar metalas buvo vežamas iš vienos aikštelės į kitą, reikia kelti dokumentus ir žiūrėti, ar buvo koks judėjimas. Neatsimena, kokiu tikslu metalas iš Alytaus aikštelės buvo vežamas į Kėdainių aikštelę, gal buvo formuojamas krovinys į Latviją. Aikštelė atskirų pardavimų vykdyti negalėjo, viskas būdavo tvarkoma per įmonės kasą. Nepamena tokio fakto, kad iš aikštelės būtų dingęs metalas, jei taip būtų atsitikę, tai būtų fiksuota įmonės dokumentuose. R. M. jam asmeniškai nepranešė, kad jis neatsiskaitė už metalą su kažkokiu fiziniu ar juridiniu asmeniu. Jei su ūkininku nebuvo atsiskaityta, kaltas aikštelės vedėjas. K. Ž. atvejis nėra žinomas. R. M. visada galėjo papildyti pinigų atsargas, kad atsiskaitytų už metalą. Aikštelėje atsiskaitymui už supirktą metalą piniginių lėšų negalėdavo trūkti, pats vedėjas turėjo sekti ir papildyti savo sąskaitą. Su R. M. asmeniškai nebendravo nei išleisdamas atostogų, nei jam grįžus iš atostogų, nei atleisdamas iš darbo. Kai pardavėjas atveža metalą, aikštelės vedėjas turėjo užpildyti pirkimo pardavimo sutartį. Aikštelės vedėjas negalėjo be sutarties laikyti aikštelėje metalo ar jį saugoti.

Liudytojas G. N., 2012 m. dirbęs vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad neprisimena, ar atliko inventorizaciją prieš išeinant R. M. atostogauti. Jei dokumentuose matosi, vadinasi inventorizacija buvo atlikta. Komisija važiuodavo į aikštelę ir jei metalo kiekiai yra mažesni, tai metalas persveriamas ir tikrinama, ar atitinka kas parašyta buhalteriniame lape. Jei juodojo metalo laužo yra apie 600 t, tai jį persverti reiktų kokių dviejų savaičių, tai persverti neįmanoma. Komisija, kuri susideda iš aikštelės vedėjo, komisijos pirmininko, komisijos nario, sutaria, kad vizualiai yra toks kiekis, koks parašytas buhalteriniame lape, tada visi pasirašo. Dirbant toje srityje, galima apytiksliai nustatyti, koks kiekis metalo yra aikštelėje. Šiuo atveju metalo kiekis didelis – 260 t. Metalo kiekius mato iš apskaitos dokumentų, atvažiavęs matai, kad kiekis panašus ir pasirašoma. Neprisimena, kada ir kas vyko į Kėdainių aikštelę atlikti inventorizaciją. Į aikšteles dažniausiai važiuodavo su I. J. Žino, kad vykdavo metalo gabenimas iš vienos aikštelės į kitą aikštelę, tarkim, gabendavo metalą į centrinę aikštelę, iš kurios vykdavo eksportas. Galėjo būti, kad iš Alytaus metalą vežė į Kėdainių aikštelę dėl to, kad, tarkim, neveikė Alytuje geležinkelio atšaka. Nelogiškai atrodo situacija, kad metalas iš Alytaus būtų vežamas į Kėdainius. Jam niekas nesakė, kad Kėdainių aikštelėje būtų neatsiskaityta už metalą.

Iš BPK 276 str. 1 d. 2 p. (bylos duomenimis vengta atvykti į apklausą ikiteisminiame tyrime taip pat duoti parodymus teisiamajame posėdyje) pagrindu perskaitytų liudytojo L. A. parodymų, duotų 2013-08-22 tyrėjai (2t. 114 b. l.) matyti, kad liudytojas parodė, jog „Esu nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjas ir savininkas... Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) supirkimo aikštelėje dirbo R. M., kai jis buvo aikštelės vedėju, pasirašė sutartį dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės. Buhalterinės apskaitos dokumentus jis turėjo pats pristatyti į įmonės buhalterija. Jis buvo atsakingas už buhalterinių dokumentų pildymą, o buhalterija atlikdavo paskaičiavimus remiantis jo pateiktais dokumentais. Aikštelės vedėju buvo iki 2012-08-28. Darbo sutartis su R. M. buvo nutraukta pagal šalių susitarimą. Sutartį nutraukinėjo tuometinis direktorius V. J.. R. M. aš asmeniškai mačiau prieš jam išeinant atostogų 2012-08-16. Aš pas jį klausiau, ar jis nėra skolingas metalo tiekėjams, jis man sakė, kad neskolingas, lygiai tą patį patvirtino jo pateikti aikštelės apskaitos dokumentai. Maždaug prieš 2 mėnesius man paskambino vyras, kuris prisistatė ūkininku iš Kėdainių r. ir pasakė, kad prieš pusantrų metų jis darė kažkokį verslą su R. M., rišliai jis man pasakyti būtent kokį negalėjo, tačiau, kad asmeniškai R.jam yra skolingas pinigų sumą už priduotą metalą. Sumos jis neįvardino, Tada aš paklausiau jo, ar jis turi kokį nors dokumentą susijusi su mūsų įmone, vyras pasakė, kad ne. Taip pat man pasakė, kad jis viską darė asmeniškai su R., be jokių dokumentų. Tada aš jį nukreipiau pas mūsų buvusį darbuotoją R. M.. Atleidžiant R. M. iš darbo, jis su įmone pilnai atsiskaitė, pagal jo pateiktus dokumentus įmonei nuostolio nepadaryta. 2012-l0-10 „(duomenys neskelbtini)" baigė savo veiklą metalo supirkimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), o veiklą pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš mūsų įmonės jokių metalo likučių neperėmė, perdavimo metu aikštelė buvo tuščia“.

Iš daiktų, turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti (penkių lapelių, K. Ž. pareiškimo saugomų voke prie bylos) ir jų apžiūros protokolo matyti, prie K. Ž. pareiškimo pridėti 5 lapeliai su rankraštiniais tekstais: pirmame -“1950 kg skarda 04,25“, antrame- „paimta 100“ žemiau „gabaritas 5510 kg“ „Vamzdis“ ir atspaudu „Aikštelės vedėjas R. M.“, trečiame – „05.18 d., 4100 kg gabaritas“, ketvirtame -„R. M. Gedimino 29, Kėdainiai (duomenys neskelbtini)“, penktasis – “8(duomenys neskelbtini) R. Sab.910-150“ ir neįskaitomas žodis (1t., 33-37 b. l.). FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-12-20 specialisto išvados Nr.5-2/215 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ atsakyme į 3 klausimą nurodyta, kad tyrimo metu sutikrinus 2012 m. balandžio-gegužės mėn. aikštelės Nr.103, esančios (duomenys neskelbtini), vedėjo materialiai atsakingo R. M. surašytas metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis nustatyta, kad nėra įrašų, patvirtinančių , jog iš fizinio asmens K. Ž. ar iš ūkininko K. Ž. buvo priimtas metalo laužas. Taip pat nurodyta, kad nėra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pinigų sumokėjimą K. Ž. už metalo laužą patvirtinančių pinigų išmokėjimo kvitų „UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės Nr.103 vedėjo materialiai atsakingo R. M. pareiginėje instrukcijoje numatyta, kad superkant metalo laužą turi būti surašomas pirkimo-pardavimo faktą patvirtinantis apskaitos dokumentas - pirkimo pardavimo sutartis, tai griežtos apskaitos dokumentas su serija ir unikaliu numeriu. Taip pat numatyta vedėjo atsakomybė už jam pateiktas materialines, finansines vertybes, už sandėlyje vykdomo metalo laužo bei atliekų priėmimo, saugojimo ir apskaitos atlikimo pagal šią veiklą reglamentuojančių norminius aktus, todėl R. M. nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo (201-11-06 nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes priėmęs metalą, neišrašė metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių ir jų nepateikė į bendrovės buhalteriją (1t.,51-142 b. l.). FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-09-17 papildomos specialisto išvados Nr.5-2/141 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ atsakyme į 3 klausimą nurodyta, kad detaliai sutikrinus 2012-04-01 -2012-05-31 metalo laužo pirkimo pardavimo sutartis, juose fiksuoti metalo laužo kiekis ir sumos atitinka fiksuotiems „Pirktų materialinių vertybių žiniaraščiuose“ ir kad įrašuose pirkimo–pardavimo sutartyse bei pinigų išmokėjimo kvituose nerasta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ metalo laužą supirko iš fizinio asmens K. Ž. ar iš ūkininko K. Ž. balandžio-gegužės mėn. (1t., 151- 163 b. l.).

Kaltinamojo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo neigimas vertintinas siekimu išvengti įstatymų numatytos bausmės bei pareigos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina ir rašytiniai įrodymai.

R. M. dirbo aikštelės vedėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje metalo supirktuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., buvo materialiai atsakingas asmuo. Jis pasirašytinai supažindintas su Juodųjų metalų laužo bei atliekų aikštelės vedėjo pareiginiais nuostatais (1t., 75-76 b. l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-08-25 direktoriaus įsakymu Nr.1608 patvirtintų Juodųjų metalų laužo bei atliekų aikštelės vedėjo pareiginių nuostatų 2.3 punkte nurodyta, kad aikštelės vedėjas privalo nesaugoti sandėlio teritorijoje jokių metalų, laužo atliekų be įsigijimo dokumentų ir pristatytą buitinį bei gamybinį metalo laužą bei atliekas sandėliuoti atskirai, o 2.6 punkte nustatyta jo pareiga tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, rengti ir teikti ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius (1t.,75-76 b. l.).

Ginčo dėl to, kad 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 gegužės 18 d. laikotarpiu iš ūkininko K. Ž. supirkimo aikštelėje per tris kartus priimta 8 097,90 Lt vertės 11 460 kg juodojo metalo laužo, nėra. Du kartus metalo laužą priėmė R. M. ir vieną kartą jo pavedimu V. K., tą patvirtina ne tik šių asmenų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai (byloje pateikti lapeliai apie priimtą kiekį 1t., 34-36 b. l.). Iš K. Ž. priimtas metalas nebuvo reikiamai įformintas ir apskaitytas, kaip numatyta aikštelės vedėjo nuostatuose. R. M. aiškinimas, kad jis „K. Ž. siūlė paimti pinigus už metalą, tačiau pastarasis atsisakė, nes jam dabar nereikia pinigų“, neįtikinamas. Taip pat neįtikinamas jo teiginys, kad, nesulaukęs K. Ž. asmens dokumento, užpildė sutartį ir nuvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Šį faktą paneigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai apklausti liudytojais. Apie tokios sutarties pateikimą buhalterijai R. M. nesakė ir ikiteisminiame tyrime apklausos metu (1t., 91 b. l.). Minima sutartis (be būtinų rekvizitų, datos, netgi R. M. parašo) teismui pateikta tik 2015-08-31 posėdyje (3t., 109-111 b. l.), todėl neįmanoma nustatyti, kada buvo surašytas šios „sutarties“ tekstas. Tačiau iš sutartyje nurodytų skaičių matyti, kad paminėtas priimtas 11 460 kg juodojo metalo laužo kiekis. R. M. teisme negalėjo paaiškinti, kodėl apskaitose neatsispindi iš K. Ž. supirktas metalas, bet pripažino, kad turėjo surašyti metalo laužo pirkimo pardavimo sutartis arba iš vis nepriimti metalo. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-08-23 atsargų inventorizacijos apraše Nr. V-084, kuris surašytas dėl R. M. atleidimo iš darbo, nurodyta, kad „neužpajamuoto turto nėra“- jame dviejose vietose pasirašė ir materialiai atsakingas asmuo R. M. (1 t., 119 – 120 b. l.). Apie iš K. Ž. supirktą metalą R. M. nenurodė ir 2012 m. birželio-gegužės mėn. apyskaitose (2t., 4-9 b. l.). R. M. teiginius, kad jis sakė, jog su K. Ž. neatsiskaityta už supirktą metalą, paneigia liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų (R. J., V. J., L. B., I. J., G. N.) bei V. K. parodymai. Iš BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu perskaitytų liudytojo L. A. parodymų, duotų 2013-08-22 tyrėjai (2t. 114 b. l.) taip pat matyti, jog apie neatsiskaitymą už supirktą metalą R. M., jo apie tai konkrečiai paklausus, nesakė „...aš pas jį klausiau, ar jis nėra skolingas metalo tiekėjams, jis man sakė, kad neskolingas, lygiai tą patį patvirtino jo pateikti aikštelės apskaitos dokumentai“.

Liudytojų V. K., o taip pat ir K. Ž. metalą atvežusių traktorininkų aiškinimu, šis metalas buvo iškrautas į bendrą krūvą aikštelėje. Liudytojo V. K. teigimu, „po 2-3 savaičių K. Ž. metalas buvo išvežtas, nes bendrai buvo sumaišytas su likusiu metalu. Metalą jis pats (V. K.) pakrovė. Visa krūva išvežta iki dugno, kurioje ir buvo K. Ž. metalas. Metalas išvežamas ne tik 2-3 savaičių bėgyje, bet ir greičiau (šio teiginio neginčijo ir R. M.), nes kaina labai svyruoja, dėl kainų kritimo. Kai R. M. išėjo atostogų to metalo jau nebebuvo“. Kitokių duomenų apie tai, kad K. Ž. parduotas metalas buvo neišvežtas iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, byloje nėra. Esant tokiai padėčiai, byloje esantys duomenys apie metalo vežimą iš Alytaus į Kėdainių aikštelę 2012 m. rugpjūčio mėnesį (kai R. M. atostogavo) nagrinėjamai bylai reikšmės neturi. Be to, remiantis šiais įrodymais, tikslintinas kaltinime nurodytas turto iššvaistymo laikotarpis – vietoje „laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d.“, nustatytina „laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. birželio 10 d.“. R. M., nuo 2008 m. eidamas metalo supirkimo aikštelės vedėjo pareigas, būdamas materialiai atsakingu asmeniu, turėdamas nemažą tokio darbo patirtį, žinodamas apie jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu priimtą ir neapskaitytą metalą, veikė sąmoningai perleisdamas svetimą turtą nenustatytiems asmenims, jo veiksmai šiuo atveju laikytini tyčiniais.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1d., ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veika pagal BK 184 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai. Konstatuotina, jog R. M., dirbdamas aikštelės vedėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje metalo supirktuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir būdamas materialiai atsakingu asmeniu pagal su juo 2008 rugpjūčio 25 d. pasirašytą individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei pažeisdamas 2008-08-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juodųjų metalų laužo bei atliekų aikštelės vedėjo pareiginių nuostatų 2.3 punkto reikalavimus nesaugoti sandėlio teritorijoje jokių metalų, laužo atliekų be įsigijimo dokumentų ir pristatytą buitinį bei gamybinį metalo laužą bei atliekas sandėliuoti atskirai ir 2.6 punkto reikalavimus tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 gegužės 18 d., iš ūkininko K. Ž. per tris kartus priėmė 11 460 kg juodojo metalo laužo, nesurašydamas jo įgijimo dokumentų - pirkimo - pardavimo sutarčių ir šio priimto juodojo metalo laužo neapskaitydamas, bei laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. birželio 10 d. nenustatytomis aplinkybėmis jį perdavė nenustatytiems asmenims ir taip iššvaistė svetimą, ūkininkui K. Ž. priklausantį turtą: 1950 kg skardos po 0,3 Lt už 1 kg bendros 585,00 Lt vertės ir 9 510,00 Lt gabaritinio metalo laužo po 0,79 Lt už 1 kg bendros 7 512,90 Lt vertės, padarydamas jam 8 097,90 Lt vertės turtinę žalą.

R. M. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą; jis neteistas, nebaustas administracine tvarka (2t., 170-171 b. l.); VšĮ „Kėdainių PSPC“ Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neregistruotas (2 t., 173 b. l.), dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku (bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nebedirba), darbingas (duomenų, kad turi sveikatos sutrikimų, į bylą nepateikta); atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau kaltinamasis net neatsiprašė nukentėjusiojo. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo taisykles, vadovaujantis BK 41 str., 54 str., manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą baudą (skirti viešuosius darbus, byloje esant neatlygintam civiliniam ieškiniui, nebūtų tikslinga, areštas ir laisvės atėmimas laikytinos per griežtomis bausmės rūšimis), jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį.

K. Ž. civilinio ieškinio (3t., 7-10 b. l.) dalis dėl 2345,31 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįsta, įrodyta byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintina visiškai, nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo. K. Ž., pridavęs į aikštelę metalą ir negavęs už tai pinigų, be abejonės patyrė nepatogumų, tačiau ne maža dalimi prie to prisidėjęs ir jis pats, buvo nepakankamai rūpestingas, nesėmė priemonių savalaikiai įforminti metalo laužo pardavimo. Jo aiškinimas, kad „2012 m. pavasarį, vasarą ir rudenį, turėjo daug neatidėliotinų darbų, todėl išsireikalauti atsiskaityti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už priduotą metalą, neturėjo laiko“, nelaikytinas pateisinamu. Dėl apmokėjimo už priduotą metalą kreipėsi tik tuomet, kai R. M. jau buvo atleistas iš darbo, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apmokėjimo kreipėsi dar vėliau - 2012-10-08, sąskaita išrašyta 2013-05-27, o išsiųsta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-06-21 (3t., 84-87 b. l.). Dėl to nustatytinas 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, likusi reikalavimo dalis (dėl 850,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo) atmestina (BPK 115 str. 1 d.). Taip pat iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 150,00 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų (BPK 106 str. 2 d.). Reikalavimas dėl 5 proc. palūkanų priteisimo atmestinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, UAB-vės „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikti dokumentai, saugomi Kauno AVPK Kėdainių r. PK (1t., 131 b. l., 2 t., 82-83 b. l.) grąžintini BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui (Kauno apygardos teismo civ. bylos Nr.B2-2570-259/2013 duomenimis - UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, Jonavos g. 16A, Kaunas, Sąrašo Nr. B-JA006).

Pašto išlaidos – 27,56 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1d.).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., ir skirti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta (ir pateikti teismui į 101 kab. sumokėjimą patvirtinantys duomenys) ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko 40100; arba LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Įmokos kodas 6801 (laiku baudos nesumokėjus, ji išieškoma priverstinai).

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. Ž. iš R. M. 2345,31 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 31 ct) turtinės, 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 150,00 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų. Ieškinio reikalavimo dalį dėl 850,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. palūkanų priteisimo atmesti.

Išieškoti iš R. M. 27,56 Eur pašto išlaidų valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

- kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti;

- UAB-vės „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktus dokumentus, saugomus Kauno AVPK Kėdainių r. PK (1t., 131 b. l., 2 t., 82-83 b. l.) grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui (Kauno apygardos teismo civ. bylos Nr.B2-2570-259/2013 duomenimis - UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, Jonavos g. 16A, Kaunas, Sąrašo Nr. B-JA006).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.