- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- I-1055-353/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Kauno
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos pataisos įstaigų profesinei sąjungai
- Kategorijos
- 1.12Registrai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. prašymą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos pataisos įstaigų profesinei sąjungai dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 2-131 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1.2 punktą, kuriuo E. P. paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas. E. P. prašyme nurodė, jog tarnybinė nuobauda buvo skirta už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d., būdama paskirta suimtųjų ir nuteistųjų Priėmimo paskirstymo skyriuje kratų atlikimo vyresniąja, jos žinioje buvusiais raktais atrakino ir paliko atrakintas PPS poste esančias duris, skiriančias administracinę teritoriją nuo režiminės, tuo pažeisdama 2005 m. liepos 4 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos įsakymu Nr. 4/07-130 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Apsaugos ir priežiūros instrukcijos 7.6 punkto, taip pat 2004 m. balandžio 16 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1A-2 patvirtintų Kauno tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus nuostatų 6.4 punkto reikalavimus bei Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko nurodymus, duotus pamainos instruktažo metu. Dėl išankstinio sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti į Profesinę sąjungą kreiptasi nebuvo. Be to, tarnybinio patikrinimo išvada yra neišsami ir neobjektyvi, neatitinka tarnybiniams patikrinimams keliamų procedūrinių reikalavimų, kurie turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl su paskirta nuobauda nesutinka. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurie yra toje įstaigoje ar įmonėje veikiančios profesinės sąjungos nariai, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma be išankstinio tos profesinės sąjungos sutikimo. Tai nustato Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. Atsakovas, paskirdamas tarnybinę nuobaudą be kreipimosi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti, pažeidė pareiškėjos, kaip profesinės sąjungos renkamo organo narės teises. Pareiškėja mano, jog nepažeidė Instrukcijos 7.6. punkto reikalavimų, nes instrukcija yra bendro pobūdžio teisės aktas, numatantis pareigą pataisos namas, tardymo izoliatoriams ir areštinėms, tinkamai organizuoti šių įstaigų apsaugą ir priežiūrą. Instrukcijos 7.6 punkte yra nustatyta bendro pobūdžio norma, nustatanti tardymo izoliatorių, pataisos namų ir areštinių priežiūros struktūrą, kurios elementai turi būti įgyvendinami numatant konkrečias pareigas atitinkamas pareigas užimantiems pareigūnams. Kadangi šios normos adresatai yra įstaigos, turinčios užtikrinti tinkamą Instrukcijos Bendrosiose nuostatose numatytų apsaugos ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimą, atsakomybė už Instrukcijos Bendrųjų nuostatų, taip pat ir 7.6 punkto pažeidimą (netinkamą įgyvendinimą) gali kilti tik pačiai institucijai, bet ne konkrečiam pareigūnui. Nuostatai reglamentuoja Kauno tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus statusą, bet ne jame dirbančių pareigūnų teises ir pareigas. Atsakomybė už Nuostatuose įtvirtintų reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali kilti tik Apsaugos ir priežiūros skyriaus vadovui, bet ne konkrečiam pareigūnui, kadangi konkrečiam pareigūnui privalomos vykdyti elgesio taisyklės yra įtvirtintos ne Nuostatuose, bet pareigybių aprašymuose. Pareiškėjos nuomone tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, todėl nenustačius subjektyviojo tarnybinio sudėties elemento - pareiškėjos kaltės, tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai ir neteisėtai konstatuotas Kauno tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko nurodymų, duotų pamainos instruktažo metu, nevykdymas.
Pareiškėjos atstovė D. M. prašė tenkinti prašymą. Teismo posėdyje ji papildomai nurodė, jog Lietuvos pataisos įstaigų profesinė sąjunga veikia visose įstaigose. Pareiškėja turi teisę pasirinkti, kokiai profesinei sąjungai priklausyti, ji nėra Kauno profesinės sąjungos narė.
Atsiliepimas
Atsakovas su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą nurodė, jog Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 2 d. nurodoma, jog LR profesinių sąjungų taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Vadovaujantis Darbo kodekso 19 str., profesinės sąjungos gali veikti tik įgaliotos kolektyvo, o ne pačios save pasiskirti veikti vienoje ar kitoje įstaigoje. Todėl, atsakovo manymu, Lietuvos pataisos įstaigų profesinė sąjunga Kauno tardymo izoliatoriuje neveikia, ji įstaigoje turi tik vieną savo narį – E. P. ir nėra įstaigos kolektyvo įgaliota veikti Kauno tardymo izoliatoriuje. Šiuo atveju tarp darbdavio ir pareiškėjos yra individualūs darbo santykiai, o ne kolektyviniai. Darbo kodekso 18 str. nurodo, jog atstovavimą, esant individualiems darbo santykiams reglamentuoja Civilinis kodeksas. Todėl atsakovas mano, jog neprivalėjo kreiptis į Lietuvos pataisos įstaigų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti E. P. nuobaudą, kadangi ši profesinė sąjunga įstatymų numatyta tvarka įstaigoje neveikia. Pareiškėja teigia, kad ji nėra laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 7.6 punkto ir Kauno tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus nuostatų 6.4 punkte įtvirtintų teisės normų adresatas. Atsakovo nuomone, Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas organizuodamas suimtųjų ir nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą 2008 m. rugpjūčio 14 d. 8 val. pamainos instruktažo metu nurodė prižiūrėtojams, kontroliuoti, kad jiems paskirtose postuose būtų užrakintos durys, nuo kurių jie turi raktus, taip pat nurodė, kad visi postuose esantys inžineriniai techniniai įrenginiai turi būti naudojami pagal paskirtį. Duodamas šiuos nurodymus skyriaus viršininkas, užtikrindamas skyriui keliamų uždavinių vykdymą, įpareigojo prižiūrėtojus vykdyti Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 7.6 punkte numatytą inžinerinių techninių įrenginių (durys priskiriamos šiems įrenginiams) patikrinimą ir Kauno tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus nuostatų 6.4 punkte numatytą inžinerinių techninių įrenginių kontrolę. Tokie teisėti skyriaus viršininko nurodymai, prižiūrėtojams privalomi vykdyti, tai yra tampa pareiga, o jų nevykdymas užtraukia drausminę atsakomybę.
Tretysis suinteresuotas asmuo palaikė pareiškėjos reikalavimus ir prašė tenkinti prašymą. Atsiliepime į prašymą nurodė, jog atsakovas privalėjo vadovautis LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d., kadangi 2008 m. liepos 4 d. vykusiame Profesinės sąjungos ataskaitiniame suvažiavime E. P. buvo išrinkta Profesinės sąjungos renkamo organo – revizijos komisijos nare. Profesinė sąjunga turėtų būti laikoma „veikiančia“ konkrečioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje visais atvejais, kai toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje yra bent vienas tos profesinės sąjungos narys.
Liudytojas V. B. parodė, jog tarnybinio nusižengimo padarymo metu atliko viršininko pareigas. 2008 m. rugpjūčio 14 d. tikrino postus ir rado atrakintas duris priėmimo poskyryje, kurios turėjo būti užrakintos. Tuo metu pareiškėja dirbo grupės vyresniąja. Paklausus E. P. , kodėl neužrakintos durys, ši pasiteisino, kad vedžiojo suimtuosius. Bet peržiūrėjus video medžiagą, matėsi kad niekas nieko tuo metu nevedžiojo. Raktai pasirašytinai išduodami vienam žmogui, šiuo atveju, pareiškėjai, kaip atsakingai. Iš video medžiagos matyti, kaip pareiškėja atrakino duris, atsisėdo poste. Pareiškėja prižiūrėtojams galėjo pasakyti, kad šie užrakintų duris. Ji matė situaciją, nes sėdėjo. Instruktažai pravedami budinčioje dalyje tam skirtoje patalpoje. Instruktažo metu buvo pateikti nurodymai darbuotojams. Durys priklauso inžineriniams tinklams, nes jos blokuoja pabėgimą ar patekimą į neleidžiamą teritoriją.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius 2008 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 2-131 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1.2 punktu E. P. , Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai, skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b.l. 12). Tokia tarnybinė nuobauda E. P. skirta už tai, kad ji 2008 m. rugpjūčio 14 d. dirbdama suimtųjų ir nuteistųjų Priėmimo paskirstymo skyriuje neužtikrino, kad durys, skiriančios administracinę teritoriją nuo režiminės, darbo metu būtų rakinamos. Tuo pažeidė Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintų Apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau –Instrukcijos) 7.6 punkto reikalavimus bei Kauno tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nuostatų, patvirtintų 2004 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1A-2 (toliau – Nuostatų), 6.4 punkto reikalavimus, bei būdama pavaldi nevykdė Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko nurodymų, duotų pamainos instruktažo metu. Netinkamai vykdydama tarnybines pareigas, apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja E. P. padarė tarnybinį nusižengimą (b.l. 22-27).
Pareiškėja nuobaudos skyrimo nepagrįstumą siejamas su procedūriniu pažeidimu, pasireiškusiu tarnybinės nuobaudos skyrimu, negavus reikalingo išankstinio profesinės sąjungos sutikimo bei nurodo tai, jog ji tarnybines pareigas vykdė tinkamai, t.y. nepadarė tarnybinio nusižengimo.
Pareigūnų į tarnybą Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų priėmimo į tarnybą ir atleidimo iš jos tvarką, pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas). Minėto statuto 20 straipsnis nustato, kad pareigūnai turi teisę steigti ir dalyvauti profesinių sąjungų veikloje.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja E. P. yra Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos narė, o nuo 2008 m. liepos 4 d. taip pat yra Profesinės sąjungos renkamo organo revizijos komisijos narė (b.l. 85). Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius A. P. 2008 m. liepos 30 d. raštu Nr. 76-(08) (b.l. 86) buvo informuotas, jog pareiškėja įgijo renkamo organo statusą. Minėtos aplinkybės atsakovas neginčija.
Valstybės tarnautojo statusą turintis asmuo valstybės tarnybos santykiuose yra laikytinas pažeidžiama šalimi, todėl institucijos griežtas formalių reikalavimų laikymasis – ypač nuobaudos skyrimo procedūrų – užtikrina šalių lygiateisiškumo principą tiriant tarnybinius nusižengimus ir taikant tarnybines nuobaudas. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbuotojui, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariui, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas.
Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius 2008 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 11-3170 (b.l. 48) informavo Lietuvos pataisos įstaigų Profesinę sąjungą apie atliekamą tarnybinį tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau nuobauda buvo skirta negavus profesinės sąjungos sutikimo. Atsakovas savo veiksmų teisėtumą grindžia aplinkybe, jog Lietuvos Pataisos įstaigų profesinė sąjunga Kauno tardymo izoliatoriuje neveikia, nes ji įstaigoje turi tik vieną narį – pareiškėją. Minėtos profesinės sąjungos įstatų 1 punkte numatyta, jog ši sąjunga yra suvereni, savarankiška ir savaveiksmė organizacija, atstovaujanti ir ginanti Lietuvos pataisos sistemoje (Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos bei jam pavaldžiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose) tarnaujančių pareigūnų ir kitų darbuotojų teises ir teisėtus interesus, t.y. veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai neprieštarauja LR profesinių sąjungų įstatymo 8 straipsnio 4 daliai, nustatančiai, jog profesinės sąjungos veikla gali apimti daugiau kaip vienos apskrities teritoriją. Šis specialusis įstatymas nenustato profesinėms sąjungoms pareigos steigti skyrius ar kitokius struktūrinius padalinius atskirose institucijose. LR profesinių sąjungų įstatymo tam tikro taikymo ypatybės gali būti nustatytos kitų organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, tačiau ginčo atveju, Statutas tokių ypatybių nenustato.
Statuto 20 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigūnai gali steigti draugijas, klubus ir kitus susivienijimus, tenkinančius jų profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius. Jų veiklą reglamentuoja įstatymų nustatyta tvarka priimti ir įregistruoti įstatai (nuostatai). LR profesinių sąjungų įstatymo preambulė nustato, jog profesinės sąjungos yra savanoriškos organizacijos. Todėl akivaizdu, jog teisės aktuose įtvirtina Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų teisė laisva valia, niekieno nevaržomam ir be jokių apribojimų pasirinkti narystę tokios profesinės sąjungos veikloje, kuri jo nuomone geriausiai atstovautų profesinius, ekonominius ir socialinius interesus. E. P. savo valią išreiškė pasirinkdama narystę Lietuvos Pataisos įstaigų profesinės sąjungos veikloje, nors ji yra vienintelė minėtos sąjungos narė Kauno tardymo izoliatoriuje. Savo ruožtu, pataisos įstaigų profesinė sąjunga vadovaudamasi LR profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi atstovauja savo narį – pareiškėją – santykiuose su darbdaviu ir gina jos teises ir interesus.
Atsakovas nurodo, jog tarp jo ir E. P. yra individualūs darbo santykiai, o ne kolektyviniai, ir atstovavimą, esant individualiems darbo santykiams reglamentuoja Civilinis kodeksas. Įstatymuose yra numatyta galimybė sudaryti kolektyvinę sutartį, tačiau bet kokiu atveju į ją įrašytos sąlygos negali prieštarauti galiojantiems teisės aktams, o taip pat bloginti pareigūnų padėties, t.y. riboti jiems suteiktų teisių. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar kolektyvinė sutartis būtų pasirašyta, ar ne, pareiškėja turi teisę naudotis įstatymo suteiktomis garantijomis. Statutu Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams yra suteikta teisė dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, todėl jiems taikytinos profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, o atsakovo motyvas dėl individualiems darbo santykiams taikytinų Civilinio kodekso nuostatų atmestinas. Būtinybė gauti profesinės sąjungos išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, yra papildoma garantija profesinės sąjungos nariui, kad jis dėl savo darbo atstovaujamuosiuose organuose nebūtų kaip nors diskriminuojamas ar su juo nebūtų susidorota už jo veiklą šiuose organuose. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius, skirdamas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai E. P. tarnybinę nuobaudą - papeikimą - neturėdamas Lietuvos Pataisos įstaigų Profesinės sąjungos išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą padarė procedūrinį pažeidimą.
Pareiškėja nesutinka sy Kauno tardymo izoliatoriaus Tarnybinio tyrimo išvada, kuria nustatyta, jog E. P. pažeidė Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintų Apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau –Instrukcijos) 7.6 punkto reikalavimus bei Kauno tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nuostatų, patvirtintų 2004 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1A-2 (toliau – Nuostatų), 6.4 punkto reikalavimus, bei, būdama pavaldi, nevykdė Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko nurodymų duotų pamainos instruktažo metu.
E. P. , apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos, pareigybės charakteristiką, tikslus, reikalavimus bei funkcijas, nustato Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2004 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 1A-6 patvirtintas „Kauno tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymas“ ( b.l. 54-57), su kuriuo pareiškėja supažindinta pasirašytinai. Tarnybinio nusižengimo padarymo dieną, t.y. 2008 m. rugpjūčio 14 d. E. P. buvo paskirta vyresniąja prižiūrėtoja suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo paskirstymo skyriuje ( b.l. 28, 44). Minėto pareigybės aprašymo 8 punkte yra nustatytas baigtinis sąrašas funkcijų, kurias privalo vykdyti pareigūnas, atliekantis priėmimo – paskirstymo skyriaus prižiūrėtojo pareigas: tikrinti ar etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) apranga atitinka metų laiką; apie trūkumus informuoti tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintįjį padėjėją (8.1 p.); tikrinti etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) tranzistorinius radijo imtuvus, portatyvinius televizorius ir kompiuterinius žaidimų aparatus (8.2 p.); poste palaikyti švarą ir tvarką (8.3 p.); pildyti atvykusiųjų suimtųjų (nuteistųjų) asmenų anketas (8.4 p.). Tarnybinio patikrinimo metu nėra nustatyta, jog pareiškėja būtų neatlikusi nors vienos iš paminėtų privalomų funkcijų. Atlikto tarnybinio tyrimo metu konstatuota, jog ji pažeidė anksčiau minėtą Instrukciją ir Nuostatus bei nevykdė viršininko nurodymų.
Dėl Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintų Apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau –Instrukcijos) 7.6 punkto reikalavimų pažeidimų. Instrukcijos 1 punkte yra nustatyta, jog ji nustato šių vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros tvarką, o 6 punkte yra apibrėžta, kas yra laikytina tardymo izoliatorių, pataisos įstaigų, areštinių priežiūra, nustatant, jog tai organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų visuma, skirta tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Iš to matyti, kad Instrukcija yra bendro pobūdžio teisės aktas, numatantis pareigą pataisos namams, tardymo izoliatoriams ir areštinėms, tinkamai organizuoti šių įstaigų apsaugą ir priežiūrą. Tarnybinio patikrinimo metu nurodyta, jog pareiškėja pažeidė Instrukcijos 7.6 p., kuris numato, jog asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro minėtų įstaigų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai. Tačiau cituotąja Instrukcijos norma nėra nustatoma pareiga tarnybą atliekančiam pareigūnui atlikti tam tikrą privalomą funkciją. Minėtąja norma yra tik bendrai nustatyta, jog inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požemių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai yra viena iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūros sudedamųjų dalių. Kadangi Instrukcijos 7.6 punkto adresatas nėra tam tikrą funkciją privalantis atlikti pareigūnas, o ja tik bendrai nustatyta, kas sudaro asmens priežiūrą, teismas daro išvadą, jog E. P. nepažeidė Instrukcijos 7. 6 punkto reikalavimų.
Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nuostatų patvirtintų 2004 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1A-2 (toliau – Nuostatų) 6.4 punkto reikalavimų pažeidimo. Šių Nuostatų 1 punkte nurodyta, jog Apsaugos ir priežiūros skyrius yra Kauno tardymo izoliatoriaus struktūrinis padalinys, kuris organizuoja Kauno TI apsaugą ir jame laikomų asmenų priežiūrą, kontroliuoja šaunamųjų ginklų, asmens saugos, aktyvios ginties priemonių, esančių Kauno TI saugojimą, išdavimą ir apskaitą, užtikrina nuolatinę Kauno TI inžinerinių - techninių įrenginių ir ryšio priemonių nepertraukiamą veikimą. 6 punkte yra išvardintos apsaugos ir priežiūros skyriaus funkcijos, kurio 6.4 punktas numato, jog skyrius kontroliuoja ryšio, inžinerinių - techninių apsaugos priemonių būklę, laiku organizuoja ryšio ir inžinerinių - techninių apsaugos priemonių remontą ir profilaktinį aptarnavimą. Vienas iš tarnybinės nuobaudos E. P. skyrimo pagrindų buvo būtent šio Nuostatų punkto pažeidimas. Tačiau tų pačių nuostatų 9 punktas numato, jog atsakomybė už Apsaugos ir priežiūros skyriaus veiklą tenka konkrečiam subjektui – skyriaus viršininkui. Nuostatų 6.4 punkte yra nurodyta konkreti funkcija, kurią vykdyti privalo apsaugos ir priežiūros skyrius ir šis aktas konkrečiai nustato, kas yra atsakingas už skyriaus veiklą. Nuostatose nėra nurodyta jokių konkrečių funkcijų, skirtų pareigūnams ir atsakomybė jų atžvilgiu nenumatyta. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog E. P. nepažeidė Nuostatų 6.4 punkto reikalavimų.
Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko nurodymų nevykdymo.
Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas V. B. teisme paaiškino, jog pamainos instruktažo metu asmeniškai nurodė prižiūrėtojams, jog jiems paskirtose postuose būtų užrakintos durys, nuo kurių prižiūrėtojai turi raktus, taip pat akcentavo, kad visi postuose esantys inžineriniai techniniai tinklai turi būti naudojami pagal paskirtį (b.l. 28). Tarnybinio tyrimo išvada yra teikiamas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. LR Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis „Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 10 punktas imperatyviai nustato, jog tarnybinio tyrimo išvada turi būti motyvuota. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia ar dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Iš Tarnybinio tyrimo išvados (b.l. 22-25) matyti, jog E. P. vienu ir pagrindų tarnybinei nuobaudai skirti buvo Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko nurodymų, duotų pamainos instruktažo metu, nevykdymas. Tokio pobūdžio abstrakcija negali būti pagrindu nuobaudai skirti. Nuobaudos skyrimo pagrindas privalo būti formuluojamas konkrečiai ir aiškiai, bendro pobūdžio formuluotė palieka vietos interpretacijoms. Pareigūnas, kaip labiau pažeidžiama tarnybinio ginčo šalis, turi teisę žinoti dėl ko jam yra skiriama tarnybinė nuobauda, t.y. dėl kokių neatliktų ar netinkamai atliktų konkrečių veiksmų jis yra kaltinamas. Konkretumas reikalingas tam, kad drausminėn atsakomybės traukiamas asmuo galėtų tinkamai apginti savo teises, jei mano, jog nuobauda skiriama nepagrįstai, be to, svarbi perspektyva ateičiai – kad padarytų išvadas ir ateityje savo tarnybines funkcijas atliktų tinkamai. Dėl nurodytos priežasties nuobaudos skyrimo pagrindas – viršininko nurodymų nevykdymas – laikytinas nepakankamu pagrindu nuobaudai skirti, todėl jis atmestinas.
Specialusis įstatymas, reglamentuojantis tarnybos Kalėjimų departamente jam pavaldžiose įstaigose pareigūnų statusą, Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statutas nepateikia tarnybinio nusižengimo sąvokos. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta tarnybinio nusižengimo sąvoka, nustatanti, jog „tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojų kaltės“. Šios sąvokos analizė leidžia daryti išvadą, jog būtinasis tarnybinio nusižengimo sudėties elementas yra pareigūno kaltė. Atsakovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, o tokių aplinkybių Teismas nagrinėdamas bylą taip pat nenustatė, jog E. P. , vykdydama tarnybines pareigas 2008 m. rugpjūčio 14 d., jų neatliko ar netinkamai atliko ir dėl to jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Vadovaujantis visomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis įsakymo dalis, kuria E. P. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas - naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 p. teisėjas
nusprendžia:
Skundą tenkinti pilnai.
Panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 2-131 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1.2 punktą, kuriuo E. P. , apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai, skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.