Alytaus apylinkės teismo nutartis

Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovei A. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktą dėl J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), priverstinio gydymo ir stebėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose (duomenys neskelbtini) gautas Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktas dėl J. K. priverstinio gydymo ir stebėjimo (II t., b. l. 21), kuriuo prašoma nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą J. K.. Minėtas aktas grindžiamas tuo, kad pacientas reguliariai lankosi pas psichiatrą, reguliariai vartoja paskirtus vaistus, būklė paskutiniu metu išlieka stabili, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą neigia, paskutinius šešis mėnesius psichiatrinėje ligoninėje nesigydė.

Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovė A. T. teismo posėdžio metu (II t., b. l. 39 – 41) prašė nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą bei stebėjimą, nurodydama, kad priverstinio gydymo rezultatai yra geri, J. K. reguliariai vartoja vaistus, toliau gali lankytis ambulatoriškai. Kaimynai ir motina jam pretenzijų neturi. Policija taip pat neturi duomenų apie J. K. pavojingus veiksmus. Asmuo gali laisvai gydytis ambulatoriškai, nepriverstinai, nes ligoninėje negulėjo, paūmėjimo nebuvo, nevartoja alkoholio, atsirado kritika. Nurodė, jog jis ir prieš priverstinį gydymą gydėsi, reguliariai išsirašydavo vaistus.

Nuteistasis J. K., kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, į jį neatvyko, duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, prašymų negauta, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalimi, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimo klausimą nagrinėjo jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu J. K. gynėjas advokatas Vytautas Aliuškevičius nurodė (II t., b. l. 39 – 41), kad su Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktu sutinka, prašė tenkinti teikimą ir nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą J. K., atsižvelgiant į tai, kad komisija yra nusprendusi, jog J. K. gali būti netaikomos priverčiamosios medicinos priemonės, bei į tai, kad J. K. priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikotarpiu nepadarė pažeidimų, nevartoja alkoholio, pastoviai lankosi Psichikos sveikatos centre, kaimynų ir motinos atsiliepimai apie jį geri.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Gitana Kaupė nurodė, kad palaiko sveikatos įstaigos duotą išvadą ir prašo teikimą tenkinti ir panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, išnykus pagrindui ją taikyti. Nurodė, kad iš gydytojos paaiškinimų matyti, kad J. K. ir prieš tai gydėsi, reguliariai išsirašydavo vaistus, jo psichikos būklė yra stabili, nusiskundimų negauta, jis nėra socialiai pavojingas.

Į teismo posėdį neatvyko nukentėjusioji D. G., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 4 dalimi, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratesimo klausimą nagrinėjo jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad asmenys, sergantys psichikos ligomis, yra itin pažeidžiami, taigi bet koks jų teisių apribojimas turi būti griežtai tikrinamas, ir tik labai svarios priežastys (motyvai) gali pateisinti tokį apribojimą (Mifobova v. Russia). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti apribota, atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012). Dėl antrosios nurodytos sąlygos pažymėtina, kad psichiškai nesveiko asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės bei priežiūros siekiant neleisti jam, pavyzdžiui, padaryti žalos sau ar kitiems (žr. ten pat).

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Pažymėtina, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 ir 3 dalys, BK 98 straipsnio 6 dalis). Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Nagrinėjamojoje byloje Prienų rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, J. K. padarė būdamas nepakaltinamas ir jam taikė priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Prienų rajono psichikos sveikatos centre (I t., b. l. 120 – 123). Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimis priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Prienų rajono psichikos sveikatos centre J. K. pratęsė (I t., b. l. 145 – 147, 171 – 173; II t., b. l. 12 – 14). Teisme (duomenys neskelbtini) gautas Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktas dėl J. K. priverstinio gydymo ir stebėjimo, kuriuo prašoma nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą bei stebėjimą J. K., nes pacientas reguliariai lankosi pas psichiatrus, reguliariai vartoja paskirtus vaistus, būklė paskutiniu metu išlieka stabili, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą neigia, paskutinius šešis mėnesius psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (II t., b. l. 219). Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos pirmininkės A. T. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais matyti, kad J. K. psichinės sveikatos būklė pagerėjusi, liga remisijoje, alkoholio jis nevartoja, reguliariai vartoja vaistus, kuriuos vartojo ir prieš priverstinį gydymą, atsirado kritika, gyvena su mama, kuri nusiskundimų J. K. neturi (II t., b. l. 40). Iš psichologinio tyrimo išvados matyti, kad J. K. verbalinis kontaktas geras, kalba noriai, atvirai, haliucinacijas, baimes ir nerimą neigia, alkoholio vartojimą neigia, kritiškas susirgimo eigos atžvilgiu, emocijos tolygios, nekintančios, elgesys adekvatus, pilnai orientuotas, atmintis normos ribose, gyvena globojamas mamos (II t., b. l. 22). Minėtos psichologinio tyrimo išvados, Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo akto, taip pat Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovės teismo posėdžio metu nurodyti duomenys apie J. K. elgesį paskutiniu laikotarpiu leidžia pagrįstai manyti, kad pagal esamą psichikos būklę jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam negalima būtų nutraukti ambulatorinio stebėjimo, kadangi jo psichikos būklė pagerėjusi, liga remisijoje, alkoholio nevartoja, vaistus vartoja reguliariai, globojamas mamos, jo santykiai su motina geri, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis yra pavojingas sau ir aplinkiniams, kad savo veiksmais jis gali pridaryti realios žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Čia ypač svarbu ir tai, kad pats J. K. supranta būtinybę gydytis, ką patvirtina Psichikos sveikatos centro priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo akte nurodytos aplinkybės, taip pat Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovės teismo posėdžio metu nurodyti duomenys, kad J. K. reguliariai vartoja vaistus, prieš priverstinį gydymą taip pat gydėsi, yra kritiškas savo sveikatos būklei. Šie duomenys rodo, kad J. K. nors ir nepasveiko, tačiau jo sveikatos būklė pagerėjo.

Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog J. K. per praėjusį laikotarpį padarė naujų nusikalstamų veikų ar buvo pradėta ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu, ar buvo baustas administracine tvarka, nėra, priešingai, asmuo prašantis nutraukti priverstinį gydymą ir stebėjimą - Psichikos sveikatos centro komisijos pirmininkė A. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog policija jokių duomenų apie jo pavojingus veiksmus neturi, kas duoda pagrindą manyti, kad išnyko jo socialinis pavojingumas. Duomenų, kad buvo stacionariai gydomas dėl psichinės sveikatos būklės taip pat nėra pateikta, priešingai Psichikos sveikatos centro komisijos pirmininkė A. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog nors J. K. išgydyti pilnai neįmanoma, tačiau gydymo rezultatai geri, psichinė būklė stabili, jis ligoninėje negulėjo, ligos paūmėjimo nebuvo, kaimynai, motina pretenzijų jam neturi. Nenustačius papildomų aplinkybių, kurios didintų asmens pavojingumą, darytina išvada, kad J. K. atitinka ir įstatymo reikalaujamą kriterijų dėl pavojingumo visuomenei nebuvimo.

Kaip minėta, įstatymas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą sieja su asmens pasveikimu arba sveikatos būklės pagerėjimu ir pavojingumo išnykimu. Pastebėtina ir tai, kad įstatymas neįpareigoja vertinti galimo sveikatos pablogėjimo perspektyvų. Įstatymas neįtvirtina ir laiko tarpo, kurį turi gydytis asmuo tam, kad atsirastų galimybė naikinti paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju išnagrinėjus baudžiamosios bylos duomenis, gautą Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos aktą, psichologinio tyrimo išvadą, išklausius sveikatos priežiūros įstaigos atstovo paaiškinimus, nenustačius, kad komisijos akte ir psichologinio tyrimo išvadoje pateikiama informacija apie J. K. psichikos būklę yra neobjektyvi ir neatitinkanti tikrovės, taip pat išklausius kitų proceso dalyvių pasisakymus teismo posėdyje, konstatuotina, kad nors asmuo visiškai nepasveiko, tačiau J. K. sveikatos būklė pastaruoju metu yra pagerėjusi, psichinė sveikata stabilizavosi, liga remisijoje, jo pavojingumas išnyko, jis gali toliau gydytis savarankiškai, todėl tęsti priverstinį gydymą J. K. yra netikslinga, nes tai sąlygotų neproporcingą jo teisių ribojimą. Tai atitinka ir teismų praktiką (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartis byloje Nr. 1S-56-383/11, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, bylos Nr. T-7-369/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis, bylos Nr. Nr. T-261-576/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai ir esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms asmeniui taikomą stebėjimo režimą panaikinti, Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro prašymas dėl priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo nutraukimo J. K. tenkintinas (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 3 punktu, 440 straipsniu,

nutaria:

VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro prašymą tenkinti.

Panaikinti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taikytas priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Prienų rajono psichikos sveikatos centre.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.