- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-547-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42100-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- M. A. O.
- Atsakovas
- Ž. K.
- Kategorijos
- 3.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. O. ieškinį atsakovei Ž. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė Ž. K. 2015-12-01 kreipėsi į teismą su prašymu santuoką nutraukti supaprastinta tvarka, t.y. vieno sutuoktinio prašymu, nurodydama, kad sutuoktiniai gyvena skyrium (separacijoje) daugiau nei vienerius metus.
Ieškovas M. A. O. prašė nutraukti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo Nr. 1365, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl Ž. K. kaltės ir priteisti 1 995 Eur turtinę žalą, po santuokos nutraukimo prašė palikti esamas pareigas.
Ieškovas nurodė, kad 2010 metais, susituokęs su atsakove, ją mylėjo ir rūpinosi, dėl jos persikėlė gyventi iš Argentinos į Lietuvą, uždarę nuosavą verslą. Ieškovas išmoko lietuvių kalbą, išlaikė Konstitucijos pagrindų egzaminą, susirado darbą. Sutikdamas dėl separacijos, ieškovas nesuprato pasekmių, mane, jog tai susiję su žmonos noru pagyventi atskirai. Lietuvoje ieškovas gyvena turėdamas kasmet atnaujinamą laikiną leidimą gyventi, išduodamą šeimos susijungimo pagrindu. Teigė, jog ir nustačius separacijos režimą sutuoktiniai turi vykdyti CK 3.27 straipsnyje nustatytas sutuoktinių pareigas. Ieškovas iki teismo pranešimo dėl santuokos nutraukimo gavimo mane, kad su Ž. K. gyvena šeimos santykiuose, gerbė savo žmoną ir buvo pasiruošęs su ja kurti šeimos gerovę. Po separacijos nustatymo sutuoktiniai apsigyveno atskirai, ieškovas nuomojosi butą Vilniuje, atsakovė išvyko gyventi į Klaipėdą. 2015 metų pabaigoje atsakovė jam pristatė savo naują draugą T..
Turtine žala nurodė pusę išlaidų lėktuvų bilietams ieškovui lankantis Lietuvoje ir grįžtant į tėvynę.
Atsakovė prašė santuoką nutraukti tenkinant jos prašymą dėl santuokos nutraukimo, paduotą pagal CK 3.55 straipsnį. Nurodė, kad po santuokos sudarymo atsakovas iš esmės nedirbo, ieškovė jį turėjo išlaikyti. Ieškovas itin daug rūkė, norėjo rūkyti bute, nesaikingai vartojo alkoholį, naktimis žiūrėdavo televizijos programs, reikalaudavo, kad ieškovė naktimis gamintų maistą. Ieškovas jai nuolat priekaištavo, kad blogai atrodo, tyčiojosi ir jos mitybos įpročių, nesidomėjo dvasiniu pasauliu.
Šalys atskirai gyvena nuo 2014-02-01, jie neturėjo moralinių įsiparegojimų. Ieškovas santuokos nutraukimą vilkino dėl to, kad jam būtų suteikiamas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. 2014-08-13 ieškovui atsiuntė separacijos dokumentus, paaiškino pasekmes. Ieškovas buvo nepatenkintas, kas patvirtina, jog jis suprato separacijos pasekmes. Naujus santykius atsakovė pradėjo 2014 m. rugpjūčio mėn.
Laikė, kad ieškovo nesutikimas nutraukti santuoką abipusiu susitarimu yra jo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 1365) tarp M. A. O. ir Ž. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko turimas pavardes O. ir K.
Teismas nustatė, kad sutuoktiniai nuo 2014-02-01 pradėjo gyventi skyrium ir santuokinių ryšių nebepalaiko. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-26 sprendimu patvirtintas jų gyvenimas skyrium (separacija). Sutuoktiniai nuolat konfliktuodavo, nesutarė įvairiais gyvenimo klausimais. Teismas padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nepaisė vienas kito norų ir nuomonės, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų bendru sutarimu ir pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas vertino, kad M. A. O. 2014-02-01 paliko sutuoktinę ir išsikėlė iš šeimos buto. Aplinkybė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį Ž. K. susipažino, o vėliau ėmė artimai bendrauti su T. A., nuo kurio 2016-02-15 susilaukė sūnaus M., negali būti laikoma Ž. K. santuokinės neištikimybės bei jos kaltės dėl santuokos nutrūkimo įrodymu. Tuo metu sutuoktiniai jau gyveno skyrium, netvarkė bendrai ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo. Aplinkybės, dėl kurių santuoka iširo, atsirado iki Ž. K. pradedant bendrauti su T. A., todėl pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl Ž. K. santuokinės neištikimybės, nėra.
Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas atmetė, nustatęs, kad M. A. O. laisva valia pasirinko gyvenimą Lietuvoje. Jis pripažino, kad verslo reikalais skrisdavo į Argentiną. Sutuoktinių išlaidos M. A. O. kelionėms į Argentiną yra bendros ir atsiranda iš sutuoktinių bendro susitarimo ir veiksmų. Bendros lėšos buvo panaudotos M. A. O. interesais, todėl nėra pagrindo pusę šeimos patirtų išlaidų priteisti iš Ž. K..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas M. A. O. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nurodė, kad nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo teismas rėmėsi atsakovės brolio paaiškinimais. Liudytojo parodymai vertintini itin kritiškai, nes yra artimasis Ž. K. giminaitis. M. K. paliudijo, kad namuose nebuvo televizoriaus, todėl teiginiai apie sutuoktinio naktines televizijos peržiūras neturi pagrindo. Teismas nevertino pažymų iš ieškovo darbovietės, banko sąskaitų išrašų, iš kurių matyti, kad jis dirbo ir gaudavo darbo užmokestį.
Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir sprendimą pagrindė prielaidomis, o ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Separacijos sutartis buvo pateikta pasirašyti atsakovės iniciatyva, atsakovė teigė, jog ja yra išsprendžiami tik turtiniai santykiai ir tarpusavio išlaikymo klausimai. Teismas pažeidė CK 3.60 straipsnio 3 dalies prezumpciją dėl sutuoktinio kaltės, kai nustatė, jog separacijos režimu gyvenantys sutuoktiniai turi teisę būti neištikimi vienas kitam ir būdami santuokoje pagimdyti kūdikį nuo kito vyro. Net ir nustačius separacijos režimą, privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į savo galimybes, prisidėti prie šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Apeliantas 2010 metais susituokė su Ž. K., mylėjo ir rūpinosi savo žmona, dėl jos persikėlė gyventi į Lietuvą, tvirtai tikėdamas žmonos jausmų nuoširdumu ir tvirtais šeimos moraliniais pagrindais. M. A. O. paliko savo įprastinį gyvenimą Argentinoje, uždarė nuosavą verslą. M. A. O. išmoko lietuvių kalbą, išlaikė konstitucijos pagrindų egzaminą, susirado darbą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsakovė apeliaciniame skunde pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Ieškovė teigė, kad faktiškai santuoka nutrūko 2014-02-01. Tuo metu neegzistavo ieškovės kaltę galinčios patvirtinti aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Skundžiamu teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kai sutuoktiniai buvo sudarę teismo patvirtintą sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) teisinių pasekmių. Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo, nustatant kaltę dėl santuokos nutraukimo, pateiktu jo sutuoktinės neištikimybės fakto vertinimu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 2010-05-22. Pirmosios instancijos etismas nustatė apeliaciniame procese neginčijamą faktą, kad sutuoktiniai atskirai pradėjo gyventi nuo 2014-02-01. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-26 sprendimu buvo patenkintas abiejų sutuoktinių prašymas dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai nurodė, kad separacijos sutartį prašo patvirtinti dėl nesutapusių charakterių, skirtingų interesų, gyvenimo atskirai. Atsakovės pareiškimas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu paduotas 2015-12-01. 2016-02-15 Ž. K. pagimdė vaiką, kurio tėvu įregistruotas T. A. (t. 1, b. l. 94).
Nesutikdamas su teismo išvada, jog dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, ieškovas rėmėsi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcija. Pagal minimą teisės normą preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Ž. K. vaiką nuo kito vyro pagimdė būdama santuokoje, tačiau teismo sprendimu patvirtinus sutuoktinių separaciją, todėl turi būti aiškinamasi sutuoktinių, gyvenančių skyrium, patvirtinusių separacijos statusą, tarpusavio teisių ir pareigų apimtis.
CK 3.77 straipsnio, reglamentuojančio teisines separacijos pasekmes, 1 dalyje nurodoma, jog, kai teismas priima sprendimą dėl gyvenimo skyrium, baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas, tačiau kitos sutuoktinių teisės ir pareigos išlieka, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. Pareiga būti ištikimam savo sutuoktiniui yra įtvirtinta CK 3.27 straipsnio 1 dalyje. CK 3.77 straipsnyje įtvirtintas konstatavimas, jog po separacijos baigiasi bendras sutuoktinių gyvenimas, reiškia, kad sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio, neprisiima bendrų prievolių, baigiasi sutuoktinių pareigos, kurios būdingos tik jiems gyvenant kartu: lojalumo pareiga, moralinės paramos pareiga (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog aplinkybės, kad Ž. K. susilaukė vaiko nuo kito vyro, negalima laikyti jos neištikimybę patvirtinančiu faktu, kadangi ši aplinkybė įvyko jau po separacijos patvirtinimo.
Toks aiškinimas yra sistemiškai susijęs su CK 3.140 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vaiko kilmei iš tėvo nustatyti yra reikšmingas dienų, praėjusių nuo gyvenimo skyrium pradžios, skaičius.
Pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jog separacijos nustatymo metu jos kaltės prezumpciją ar kaltę apskritai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Kreipdamosi dėl sutarties dėl gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo teisinių pasekmių patvirtinimo sutuotiniai teismui nurodė ne kurio nors sutuoktinio kaltę, o savo nesutapusius charakterius bei skirtingus interesus. Dėl separacijos abu sutuoktiniai susitarė geruoju, separacija patvirtinta abipusiu sutikimu.
Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog jis manė, kad separacija nepanaikina sutuoktinių asmeninių bendram gyvenimui būdingų pareigų, o būtent pareigos būti ištikimam. Tai, kad ieškovas sau kėlė didesnius, nei numatyta pagal įstatymą, moralinius įsipareigojimus, negali pakeisti teisės aiškinimo. Teisė reguliuoja tik visuomeniškai svarbius santykius, tačiau nereguliuoja už teisės normas aukštesnių moralinių įsipareigojimų.
Ieškovas taip pat kelia klausimus dėl netinkamo įrodymų rinkimo ir vertinimo, teismo sprendimo grindimo prielaidomis, tačiau visa ši argumentacija susijusi su atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo įvertinimu. Teisiniu požiūriu nelaikant neištikimybe santykių su kitu vyru turėjimo, esant nustatytai sutuoktinių separacijai, šie argumentai neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog ieškovas visą laiką turėjo teisinę pagalbą, todėl galėjo tinkamai pasirūpinti įrodymų rinkimu ir jų pateikimu.
Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skudas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovo M. A. O. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.