Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. (toliau – R. G.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šios bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir skiriant R. G. subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant R. G. sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu R. G. paskirta 19 (devyniolikos) parų arešto bausme, jas visiškai sudedant, skiriant R. G. galutinę subendrintą 79 (septyniasdešimt devynių) parų arešto bausmę. Į šios bausmės laiką įskaityta arešto bausmė, visiškai atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. baudžiamąjį įsakymą.

R. G. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas ir O. A., tačiau apeliaciniai skundai dėl jo Kauno apygardos teisme negauti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su O. A., 2020 m. rugpjūčio 23 d., apie 00.00 val. – 03.00 val., gatvėje, šalia namo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su O. A. priekaištaudamas T. K., kad šis O. A. pavadino klounu, rankomis ir kojomis sudavė T. K. ne mažiau 6 – 8 kartus į veidą, kaklą, krūtinę, po to tęsdami nusikalstamą veiką, bute (duomenys neskelbtini), liepdami T. K. prisipažinti, ką šis įskundė policijai, rankomis keletą kartų, tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, sudavė į veidą, galvą, sprandą ir rankas, taip mušdami nukentėjusiajam T. K. padarė poodines kraujosruvas kairio žasto ir dešinio žasto srityse, kairio peties sąnario srityje, tokiais veiksmais nukentėjusiajam T. K. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

2. Be to, R. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 23 d., apie 03.00–04.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė T. K. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. 17.00 val. jam perduoti 50 eurų ir jeigu jis reikalaujamų pinigų neperduos, grasino panaudoti fizinį smurtą, o būtent, kad „gauja“ su juo susidoros; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 13 val. jis telefonu priminė savo reikalavimą T. K., kad šis jam turi perduoti 50 eurų iki tos pačios dienos 17.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o teisėjų kolegijai patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti R. G. veiksmų teisiniu vertinimu neturi pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas šia nutartimi išsamiau neanalizuotinas. Apeliaciniame skunde R. G. nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti, atsižvelgiant į jo asmeninį gyvenimą ir kitam nuteistajam O. A. toje pačioje byloje skirtą bausmę.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Iš aptarto seka, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Ir vis tik, bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste įvertinus R. G. skundžiamu nuosprendžiu tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą skirtas bausmes, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad R. G. skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

9. Bylos duomenims, R. G., veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė du baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Abu nusikaltimai pasižymėjo ypatingu ciniškumu – be jokios aiškios dingsties, išgertuvių metu nukentėjusiojo T. K. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, reikalaujama, kad šis valytų grindis, grasinant, jog jeigu ant grindų buvęs skystis pasieks vieno nuteistojo koją, T. K. atžvilgiu vėl bus smurtaujama, visa tai filmuojant ir vaizdo įrašą išplatinant tretiesiems asmenims, po ko, iš T. K. R. G. reikalavo 50 eurų, grasindamas susidoroti fiziniu smurtu. Tokie R. G. veiksmai neabejotinai prieštarauja esminiams moralės ir dorovės principams, tokiais veiksmais akivaizdžiai buvo siekiama tyčia pažeminti nukentėjusiojo T. K. garbę ir orumą, kas neabejotinai didina tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą visuomenei. Juo labiau, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika buvo įvykdyta R. G. bendrininkaujant su kitu asmeniu, jiems abiem apsvaigus nuo alkoholio.

10. Analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį matyti, kad nepaisant to, jog apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. G. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pirmosios instancijos teismas nustatė net kelias jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas R. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu ir tyčiojantis iš nukentėjusiojo (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai). Tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurias savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, reikalauja vertinti itin atidžiai.

11. Nesutinkant su apeliacinio skundo motyvais įvertintina tai, kad dar iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, R. G. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, už ką jis buvo pripažintas kaltu Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu. Nors ši aplinkybė nesudaro kliūčių spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas R. G. padarė būdamas neteistas, tačiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. Todėl šios aplinkybės ignoravimas, sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo bei proporcingumo klausimą, negalimas. Aptartas nuteistojo teistumas, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas bei ciniškos R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines R. G. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo neigiamos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika buvo įvykdyta iki skundžiamu nuosprendžiu R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo).

12. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje R. G. elgesys taip pat nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu. Jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už itin šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą – vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės (2 t., b. l. 32-34). Be to, nors nuteistasis ir yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau jokios profesijos neturi, jos įgyti, tokiu būdu užsitikrindamas sau darbo vietą, nesiekia. Tiesa, remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2019 m. lapkričio 18 d. jis mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre pagal Suvirintojo modulinę profesinio mokymo programą, tačiau dėl mokyklos nelankymo 2019 m. gruodžio 2 d. direktoriaus įsakymu buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų (1 t., b. l. 37). Visa tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis nėra suinteresuotas savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, jokio prasmingo užimtumo neturi, savo laisvalaikį linkęs leisti draugų kompanijoje, vartodamas alkoholį, kas neretai asmenį priveda prie neteisėto elgesio. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir R. G. apeliacinio skundo motyvai, kad šiuo metu jis dirba ir augina savo mažametę dukrą, kadangi jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų jis nepateikė. Tuo tarpu patikrinus SODRA duomenų bazę nustatyta, kad jokio oficialaus darbo aktualiu metu R. G. neturi.

13. Pagrindo švelninti R. G. skirtą bausmę nesudaro ir nuteistojo teiginiai dėl jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ją buvo atsižvelgta skiriant R. G. švelnesnio pobūdžio bausmes, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 181 straipsnio 1 dalyje, nustatant vos kiek didesnės trukmės nei minimalus laisvės apribojimo bausmės terminas, laisvės apribojimo bausmę (už BK 140 straipsnio 1 dalį) bei mažesnį, nei BK 49 straipsnyje numatytas vidurkis arešto bausmės laiką (už BK 181 straipsnio 1 dalį). Šias bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino nuteistajam palankesniu bausmių bendrinimo būdu, subendrintą bausmę dar ir sumažindamas vienu trečdaliu. Todėl vertinti R. G. prisipažinimą ir nuoširdų gailestį pakartotinai ir dar labiau sušvelninti jam tiek už pavienes nusikalstamas veikas skirtas bausmes, tiek ir galutinę bausmę, nėra pagrindo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. G. skirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti R. G. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta. Bausmės bendrinimo klaidų apylinkės teismas taip pat nepadarė.

14. Svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, tik R. G. skirta galutinė arešto bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Nors apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į toje pačioje byloje nuteistam O. A. paskirtą bausmę, tačiau skundžiamu nuosprendžiu O. A. paskirta bausmė jokios reikšmės sprendžiant R. G. skirtos bausmės individualizavimo klausimą neturi. Bausmės skyrimas yra individualus procesas, priklausantis ne tik nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei padarymo aplinkybių, asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, bet ir nuo asmeninių nuteisto asmens savybių, jo pasirinkto gyvenimo būdo, turimo darbo, pajamų, užimtumo ir pan. Visos šios aplinkybės, kiek jos susijusios su R. G. asmeniu buvo įvertintos tiek skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, tiek ir šia nutartimi, jos nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmę R. G. nei ji jam buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu.

16. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.