Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-05-28 · Byla Nr. 2KT-72/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-28
Bylos Nr.
2KT-72/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-72/2012Procesinio sprendimo kategorija 94.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-425-210/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-425-210/2012 su ieškovės I. U. apeliaciniu skundu. Apeliantė skundžia Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui L. Z. dėl skolos regreso tvarka priteisimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovės atstovė advokato padėjėja I. M. yra Šiaulių apygardos teismo teisėjos R. A. G. dukra, todėl teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 5 dalimi, civilinę bylą Nr. 2A-425-210/2012 perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl jos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Byla neperduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.). CPK 34 straipsnio 5 dalies norma byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais saugomų vertybių kontekste (CPK 7 str.), taikytina tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais). Tai reiškia, kad nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui kiekvienu atveju vien dėl to, kad byloje dalyvaujančio asmens atstovo (advokato ar advokato padėjėjo), neturinčio byloje materialiojo teisinio intereso, bet turinčio procesinį suinteresuotumą, sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) teisme, kuriam teisminga byla, dirba teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju. Tačiau toks šios nuostatos taikymas jokiais atvejais neturi prieštarauti teisingumo interesams ir asmens teisės į teisingą ir nešališką teismo procesą įgyvendinimui. Vadinasi, kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar byloje yra aplinkybės, dėl kurių turi būti nušalintas konkretus bylą nagrinėti paskirtas teisėjas, ar visi teisme, kuriam teisminga byla, dirbantys teisėjai.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovės atstovė advokato padėjėja I. M. yra Šiaulių apygardos teismo teisėjos R. A. G. dukra. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti byloje tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Tai reiškia, kad Advokatūros įstatymas advokatų padėjėjams įtvirtina teisės būti atstovais ribojimą. Pagal CPK 60 straipsnio 4 punktą atstovais teisme negali būti asmenys, kuriems tokią teisę riboja įstatymai. Vadinasi, Šiaulių apygardos teismo teisėjos R. A. G. dukra advokato padėjėja I. M. negali būti ieškovės I. U. atstove nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad I. M. buvo tik ieškovės procesinė atstovė pirmosios instancijos teisme, jokio materialiojo teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi ji neturi, todėl darytina išvada, kad civilinė byla gali būti nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Tačiau šiuo atveju būtų nepažeisti teisingumo interesai ir įgyvendinta visų byloje dalyvaujančių asmenų teisė į teisingą teismo procesą ir nešališką teismą tik tokiu atveju, jei bylos nenagrinėtų teisėja, kuri yra ieškovės buvusios atstovės advokato padėjėjos I. M. motina.

Esant tokios aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja ir penktąja dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti perduoti Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-425-210/2012 kitam tos pačios pakopos teismui.

Civilinių bylų skyriauspirmininkas Artūras Driukas