Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent:

V. Š., neturėdamas leidimo, nuo 2014 m. liepos mėn. 1 d, namuose (duomenys neskelbtini), Širvintų r., laikė mažos galios 6 mm kalibro revolverį (duomenys neskelbtini)4, Nr. 1640021827, iki 2014 m. lapkričio 15 d. apie 20.30 val., kai revolverį tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis prie savo namų prarado.

Šiais veiksmais V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. Š. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

V. Š. 2014 m. lapkričio 15 d. apie 20.30 val., būdamas kieme prie namų Širvintų r., (duomenys neskelbtini)., konflikto metu, revolveriu (duomenys neskelbtini)4, Nr. 1640021827, tyčia šovė A. K. į kairią šlaunį, taip padarydamas šautinę aklą žaizdą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, t.y. nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą.

Šiais veiksmais V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2014 m. lapkričio 15 d., jis buvo namie. Apie 20 val. nuėjo miegoti. Jį iš miegų pažadino beldimas į kambario, kuriame jie miegojo, langą. Kažkas iš lauko šaukė „atiduok raktus, bo būsit papjauti“. Tas buvo pasakyta ne kartą, vis buvo reikalaujama atiduoti kažkokius raktus. Jis atsikėlė iš lovos, apsirengė ir nulipo į rūsį. Ten turėjo revolverį, kurį buvo galima užtaisyti dujiniais šoviniais arba paprastais šoviniais su kulkomis. Specialiai revolverio V. Š. neužtaisinėjo, jo būgnelyje nuo seno buvo likę du paprasti šoviniai. Revolverį laikydamas rankoje išėjo pažiūrėti į kiemą kas vyksta. Tik išėjęs pro duris pamatė kieme stovintį automobilį AUDI. Automobilis stovėjo apie dešimt metrų atstumu nuo namo. Automobilyje sėdėjo trys vaikinai. Už automobilio vairo sėdėjo K., šalia priekyje sėdėjo A. K., o gale V. Š.. Eidamas link automobilio iš dėklo išsitraukė pistoletą ir sakydamas „dinkit visi iš čia“ iššovė vieną kartą į viršų. Po šio šūvio iš automobilio išlipo A. K. ir puolė prie jo. Iš automobilio taip pat išlipo ir Š., bet jis pabėgo iš kiemo. A. K. pradėjo jam spardyti į kojas. Spyrė mažiausiai penkis kartus. Spardydamas jis dar stvėrė už rankų ir norėjo atimti revolverį. Nuo A. K. šiek tiek atsitraukė ir norėdamas jį nuraminti šovė jam į kojas. Šūvis buvo ne iš didesnio kaip metras atstumo. Po šūvio V. Š. jam pasakė „žinosi, kaip spardytis“. Dar A. K. buvo nusiėmęs kelnes ir rodė šūvio vietą. Tamsoje nieko gerai nematė, bet jis sakė, kad pataikė į koją. Po šūvio jis ir pats pasimetė ir kiek pamena, revolverį padėjo ant šulinio dangčio. Šio momento tiksliai nepamena, nes buvo stresinėje situacijoje. Palikęs ant šulinio revolverį, nuėjo namo. Grįžęs namo iš nervų dar išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Ryte jį pažadino K.. Jis beldėsi į duris. Jis kalbėjo vėl apie automobilio raktus. Jo automobilis kieme dar stovėjo. Jam pasakė, kad jokių raktų neturi. Tada pastebėjo, kad ant šulinio dangčio nėra revolverio. Dar apžiūrėjo aplink šulinį, bet jo niekur nerado. Nebuvo ir odinio dėklo. Revolverį buvo pirkęs Vilniuje mažiausiai prieš penkiolika metų. Pirko ginklų parduotuvėje, kuri buvo netoli nuo autobusų stoties. Tam revolveriui nebuvo reikalingas joks leidimas. Pirko jį savigynai, nes dirbo vairuotoju. Jis žinojo, kad su revolveriu jokio rimtesnio sužalojimo padaryti negalima, nes kulka nepramušdavo net stiklinio butelio. Kad tokį revolverį šiuo metu reikia registruoti nežinojo, tuo visai nesidomėjo. Po įvykio jis su A. K. susitaikė ir jis jam jokių pretenzijų nereiškia.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. parodė, 2014 m. lapkričio 15 d. apie 20.30 val. su V. Š. ir V. K. nuėjo pas V. Š. pasiimti V. K. automobilio. Automobilis stovėjo V. Š. kieme. Automobilyje nerado raktelio, todėl jis pabeldė į V. Š. namo duris. Išėjus V. Š. jo paklausė kur yra automobilio rakteliai. V. Š. atsakė, kad nežino. Jis rankoje laikė pistoletą. Apie raktelius V. Š. klausė kelis kartus ir dėl raktelių su juo susiginčijo. Ginčo metu V. Š. vieną kartą iššovė į orą, o paskui pistoletą prikišo jam prie smilkinio ir pagrasino šauti. Po to V. Š. atsitraukė kelis žingsnius atgal ir šovė į jo pusę. Po šūvio kairėje šlaunyje pajuto skausmą. V. Š. nieko nesakęs apsisuko ir nuėjo namo. Po kelių dienų dėl kojos skausmo kreipėsi pas medikus. Gydytojas iš kojos ištraukė mažą kulką (b.l. 1, 5-6).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad 2014 m. lapkričio 15 d. apie 19 valandą paprašė Žoros, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, kad jis į V. Š. kiemą nuvarytų jo automobilį. Apie 20.30 val., kartu su A. K. ir V. Š. į V. Š. kiemą nuėjo automobilio pasiimti. Užvedimo raktelių spynelėje nebuvo. Manė, kad jie pas V. Š.. Jo namo languose degė šviesa. Prie namo nuėjo A. K. su V. Š.. Jis buvo likęs automobilyje ir klausėsi muzikos. Sėdėdamas užsnūdo ir prabudo apie 2 val. Kas buvo įvykę nieko nematė. Tik kitą dieną sužinojo, kad V. Š. šovė A. K. į koją. Jis rodė žaizdą kairėje šlaunyje. Apie V. Š. turėtą ginklą nieko nežino. (b.l. 21)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad 2014 m. lapkričio 15 d. apie 18-19 val. Viršuliškių kaime sutiko A. K. ir V. K.. Jie ėjo pas V. Š. pasiimti K. automobilio. Matėsi, kad jie išgėrę. Su jais nuėjo kartu. Atėjus į V. Š. kiemą, atsisėdo į automobilį. Spynelėje nebuvo užvedimo raktelių. Kieme užsidegė šviesa ir išėjo V. Š.. Jis klausinėjo, ką jie daro jo kieme. K. pasakė, kad nori pasiimti savo automobilį. V. Š. atsakė, kad automobilio raktelių neturi ir liepė išeiti iš jo kiemo. Matė, kad V. Š. iš kelnių kišenės išsitraukė pistoletą ir juo iššovė į orą. Tuo metu A. K. buvo priėjęs prie V. Š.. Po šūvio V. Š. pistoletą prikišo A. K. prie smilkinio ir pasakė, kad šaus. Po to V. Š. atsitraukė nuo A. K. ir šovė į jo pusę. A. K. sušuko, kad peršovė koją. Jis pats tada išsigando ir išlipęs iš automobilio nuėjo namo. Maždaug po pusvalandžio buvo nuėjęs pas A. K. ir šis rodė žaizdelę kairėje šlaunyje. Anksčiau pas V. Š. yra matęs dujinį pistoletą su būgneliu. (b.l. 22-23)

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G4163/14(01) konstatuota, kad A. K. padaryta šautinė akla žaizda kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, t.y. nežymiai sutrikdyta sveikata (b.l. 12).

2014 m. lapkričio 27 d. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas V. Uvarovas pateikė 2014 m. lapkričio 18 d. operacijos metu iš A. K. kairiosios šlaunies išimtą kulką (b.l. 13).

LTEC 2014 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2961(14) konstatuota, kad pateikta kulka yra 6 mm kalibro Floberto šovinio iššauta ir deformuota kulka. Kulka buvo iššauta iš 6 mm kalibro 620 ar 640 modelio revolverių „Alfa“, skirtų šaudyti 6 mm kalibro Floberto šoviniais, ar kito 6 mm kalibro ginklo, paliekančio tokius pat pėdsakus. 6 mm kalibro Floberto šoviniai yra skirti 6 mm kalibro revolveriams, kurie yra priskiriami prie „C“ kategorijos šaunamųjų ginklų (b.l. 16-20).

2015 m. sausio 12 d. UAB „DEVANA“ išduotoje pažymoje nurodyta, kad 2001 m. liepos 23 d. V. Š. buvo parduotas revolveris 6 mm Flob. Alfa 640.4 Nr. 1640021827 (b.l. 35).

Licencijuojamos veiklos posistemio duomenimis V. Š. leidimas laikyti ar nešiotis ginklus išduotas nebuvo (b.l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, t.y. V. Š. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra pensininkas, todėl jam už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skiriamas 6 mėnesių laisvės apribojimas.

BK 253 str. 1 d. įtvirtinta sankcija numato dvi alternatyvias bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad vienos iš minėtų bausmių paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, nes kaltinamasis charakterizuojamas labai gerai, jis susitaikė su nukentėjusiuoju ir jis kaltinamajam pretenzijų neturi, ginklą jis buvo įsigijęs legaliai, padaryta žala nėra didelė ir nesukėlė sunkesnių pasekmių, kaltinamasis turi šeimą ir išlaiko mažametį sūnų, yra pensininkas, niekada neteistas ir nebaustas administracine tvarka, todėl manytina, kad šiuo atveju BK 253 str. 1 d. numatytos bausmės nėra adekvačios nusikalstamai veikai, už kurią jos nustatytos ir šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę 8 mėnesiams su įpareigojimais.

Bausmes subendrinus sudedant jas iš dalies subendrinta bausmė skiriama 1 metai laisvės apribojimo. Atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. Š. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 251,17 eur turtinės žalos priteisimo iš V. Š., kuriuos sudaro nukentėjusiojo gydymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl peršautos kojos A. K. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir jo gydymas kainavo 251,17 eur, kuriuos apmokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Taigi ieškinys pagrįstas, su juo sutinka ir kaltinamasis, todėl jis tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

V. Š. pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti laikyti namuose šaunamąjį ginklą.

V. Š. paskirtas bausmes subendrinti BK 63 str. pagrindu taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti laisvės apribojimą vieniems metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti laikyti namuose šaunamąjį ginklą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir uždrausti laikyti namuose šaunamąjį ginklą

Civilinį ieškinį patenkinti ir iš V. Š. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 251,17 eur turtinės žalos.

Deformuotą kulką nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o revolverio dėžutę ir šepetėlį grąžinti V. Š..

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.