Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija , susidedanti iš

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis. 11 kl. išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, iki suėmimo gyvenęs, adresu (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1963 m. pagal BK 90 str. 2 d., 1 metams laisvės atėmimo; 2) 1973 m. pagal BK 146 str. 1 d., 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 3) 1976-05-12 Šakių r. apylinkės teismo pagal BK 148 str. 2 d., 5 metams laisvės atėmimo (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2p,3p., 6 p.;

R. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 9 kl. išsilavinimo, našlė, nedirbanti, iki suėmimo gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą , numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2d. 2 p , 6 p., BK 24 str. 6 d. 129 str. 2 d..3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. ir R. R. laikotarpiu nuo 2008-12-19 18 val. 30 min. iki 2008-12-23 01 val. 30 min., R. R. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrai veikdami, itin žiauriai mušė R. M. motiną J. M. , o būtent: R. M. ne mažiau penkiolikos kartų spyrė savo motinai J. M. į krūtinę, kairę šlaunį ir blauzdas, bei ne mažiau penkių smūgių ranka sudavė pastarajai į galvos sritį, tokiu būdu padarydamas J. M. dešiniųjų II-V ir kairiųjų II-IX šonkaulių fragmentinius lūžius, kraujosruvas krūtinėje bei nubrozdinimus kairėje šlaunyje ir blauzdose, nubrozdinimus kaktoje, veido kairėje, dešiniame žande, pasmakrėje, kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, taip pat jis ir R. R. ne mažiau kaip keturiasdešimt tris kartus su gumine žarna sudavė J. M. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydami pastarajai trylika juostų pavidalo kraujosruvų nugaroje ir kairiojo sėdmens srityje, dešimt juostų pavidalo kraujosruvų dešinėje šlaunyje, šešiolika juostų pavidalo kraujosruvų kairėje šlaunyje ir kelyje, dvi juostų pavidalo kraujosruvas kairėje blauzdoje, po vieną juostos pavidalo kraujosruvą pilvo dešinėje ir dešinėje blauzdoje, be to jis ne mažiau trijų kartų diržu suduodamas J. M. į nugaros sritį, o ji rankomis suduodama pastarajai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, padarė J. M. nubrozdinimus ir kraujosruvas dilbiuose ir plaštakose, kraujosruvas krūtinėje, kairės pašonės srityje, pilve, gaktos- kairės kirkšnies srityje, daugines kraujosruvas rankose, daugines kraujosruvas nugaroje, masyvias kraujosruvas sėdmenyse, daugines kraujosruvas kojose, ko pasekoje dėl daugybinių kūno sužalojimų J. M. patyrė sunkų trauminį šoką, sukėlusį pastarosios mirtį, tokiu būdu jie, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia itin žiauriai nužudė J. M. , R. M. - savo motiną . kurią R. R. žinodama, kad tai jo motina, padėjo, veikdama kaip vykdytoja, nužudyti.

Pagal pareikštą kaltinimą tiek R. M. , tiek ir R. R. kaltais prisipažino iš dalies.

Kaltinamasis R. M. paaiškino, kad su R. R. gyvena jau daug metų, yra šeima. Motina gyveno pas brolį. Būnant svečiuose, ji pasiprašė paimti gyventi pas save. Jis pasikalbėjo su R. R. ir pastaroji sutiko. Motinai gyvenant pas juos, ji mažai vaikščiojo. Turėjo auglį, tačiau pas gydytojus eiti atsisakydavo. Jis ir R. R. ja rūpinosi, nupirkdavo vaistų , Būdavo ir konfliktų. Motina tuštindavosi kur pakliūva, neidavo į tualetą. Kelias dienas iki jos mirties jis užpykęs sudavė 5-6 kartus su sulenkta gumine žarna per nugarą .Gal prieš porą savaičių buvo sudavęs motinai diržu. Šonkaulių motinai jis nesulaužė. Gal prieš 4 dienas ar prieš savaitę iki motinos mirties jis jai , parkritusiai, kelis kartus pabaksnojo koja jai į šoną, kad ji keltųsi. Sužalojimai pas motiną galėjo atsirasti pastarajai dažnai parkrentant, atsitrenkiant į įvairius daiktus.

Kaltinamoji R. R. paaiškino, kad su R. M. gyvena apie 28 metus, turi suaugusius vaikus. Parsivežus į namus R. M. motiną, ją prižiūrėti buvo labai sunku. Ji tuštinosi kur pakliuvo. Liepiant jai eiti į lauką, , pastaroji eidama griūdavo, susižalodavo. Netekusi kantrybės, prieš kokias 4 dienas iki jos mirties, ji sudavė sulenkta gumine žarna J. M. kokius 8 kartus. Galėjo kliūti per užpakalį, kojas. Taip pat yra pora kartų ranka sudavusi J. M. per užpakalį. Prieš 5 dienas, ar prieš savaitę iki J. M. mirties, jai nuvirtus nuo kibiro, R. M. , liepdamas motinai keltis, gal 6-8 kartus pabaksnojo jai su koja. Savo veiksmais ji užmušti J. M. negalėjo.

Nors kaltinamieji kaltę dėl J. M. nužudymo, pripažindami, kad naudojo smurtą, tačiau tokį, kuris negalėjo sukelti mirties, neigė, jų kaltė yra įrodyta.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti , kad (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje buvo rastas lovoje gulintis moters (J. M. ) lavonas. Be kitų sužalojimų, moters lavono nugaroje rasta daugybinės skersinių juostų pavidalo kraujosruvos ir nubrozdinimai, sėdmenyse ištisinės plačios kraujosruvos, kairėje kojoje, užpakaliniame paviršiuje skersinio pavidalo kraujosruvos ir nubrozdinimai, pilvo srityje dauginės smulkios kraujosruvos. Lavondėmės neryškios, melsvos, priekiniame kūno paviršiuje. Apžiūros metu, be kitų objektų, buvo paimta po suoliuku, esančiu virtuvėje šalia krosnies, rasta juodos spalvos guminė žarna. (b.l. 3-19)

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Ukmergės poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 209/08(14)nurodoma, kad J. M. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais nubrozdinimais ir kraujosruvomis kūne, dešiniųjų II-V ir kairiųjų II-IX šonkaulių fragmentiniais lūžiais, kas komplikavosi trauminiu šoku. J. M. mirė prieš 7-14 valandų iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2008-12-23 8.30 val.. J. M. lavono kraujyje ir stiklakūnyje etilo alkoholio nerasta. (27-37)

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Ukmergės poskyrio specialisto išvados Nr. M 209/08-P/09(14) matyti, kad J. M. mirtį sukėlė sužalojimų visuma, išskyrus prieš 3-10 parų padarytą muštinę žaizdą kairėje momeninėje srityje ir prieš 3-6 paras padarytą kraujosruvą dešinėje pėdoje. J. M. lavone nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniasdešimties trauminių poveikių rezultate. Juostų pavidalo keturiasdešimt trys kraujosruvos nugaroje ir kairiojo sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje ir kelyje, kairėje blauzdoje, pilve ir dešinėje blauzdoje galėjo būti padarytos papildomam tyrimui pateikta žarna. Juostų pavidalo keturiasdešimt trys kraujosruvos negalėjo būti padarytos griūvant. Nubrozdinimai ir kraujosruvos dilbiuose ir plaštakose galėjo būti padaryti savigynos metu prisidengiant rankomis nuo smūgių. Labai tikėtina, kad masyvios kraujosruvos sėdmenyse padarytos daugkartiniai traumuojant šią sritį. Tikėtina, kad nubrozdinimai, apjuosti kraujosruvų kairėje šlaunyje ir blauzdose, o taip pat fragmentiniai šonkaulių lūžimai padaryti spardant kojomis. (38-40).Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą. Dėl smūgių gumine žarna jis paaiškino ,kad jeigu J. M. buvo mušama sulenkta gumine žarna, esant laisviems galams, tai sužalojimų skaičius ir pobūdis nesikeičia, vienu smūgiu padaroma daugiau sužalojimų, sukeliamas didesnis skausmas

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. nurodė, kad R. M. motinos atžvilgiu naudojo žymiai intensyvesnį smurtą : spardęs motiną du kartus, per abu kartus įspyręs gal 15 kartų.( 75-78 b.l.)

Daiktų parodymo atpažinti metu, R. M. atpažino guminę žarną, kuria mušė savo motiną J. M. . (b.l. 138-139)

Daiktų parodymo atpažinti metu, R. R. taip pat atpažino guminę žarną, su kuria sudavė smūgius J. M. . (b.l. 90-91)

Liudytojas B. B. parodė , kad jis žmonėms į namus veža pensijas. Jis paskutinį kartą J. M. pensiją nuvežė 2008-12-22 apie 12 val. J. M. sėdėjo virtuvėje prie stalo. J. M. buvo kažko nusiminusi, o kai jis paklausė, kas yra gal pastaroji serga. J. M. atsakė, kad nekaip jaučiasi.

Liudytoja A.F. parodė, kad R. R. , R. M. ir J. M. gyveno kartu apie keturis metus. R. M. apie metus laiko ateidavo pirkti tepaliuko žaizdai, sakė, jog pas J. M. žaizda ir jis ją tais vaistais gydo. Ji sakydavo, kad R. M. priregistruotų J. M. pas gydytoją. J. M. pas gydytojus niekados nesikreipė, todėl nėra jos ligos istorijos. 2008-12-23 apie 5 val. atėjo R. M. ir pasakė, kad numirė jo motina.

Iš liudytojos L. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji yra mačiusi, kaip R. M. keikdavo savo motiną, varydavo pastarąją šalin, tuo tarpu R. R. gindavo J. M. . Jai kartą teko būti pastarųjų šeimoje keletą dienų, tuomet R. R. , išeidinėdama iš namų, prašė jos pabūti kambaryje, teigdama, kad R. M. gali sumušti savo motiną. R. M. daug gerdavo, išgėręs būdavo agresyvus. J. M. jai yra pasiskundusi, kad buvo mušama sūnaus. (55-56)

Liudytoja K.V. – socialinė darbuotoja charakterizavo R. R. kaip tvarkingą noterį, o R. M. apibūdino kaip nedirbantį, piktnaudžiaujantį alkoholiu, agresyvų asmenį. Ji parodė, kad su R. R. ir R. M. gyveno pastarojo motina J. M. . Visa jų šeima gyveno iš J. M. gaunamos pensijos. Lankydamasi šioje šeimoje ji matė sutvarkytus kambarius, J. M. gulinčią lovoje su švaria patalyne.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą ,laiko. kad yra įrodyta, jog abu kaltinamieji- R. M. ir-R. R. - bendrininkaudami , veikdami kaip vykdytojai, abu naudodami J. M. atžvilgiu intensyvų smurtą,, padarydami jai daugybę sužalojimų, dėl ko ji jautė didelį skausmą, nes mirtis įvyko nuo trauminio šoko , itin žiauriai ją nužudė. R. M. nužudė savo motiną. R. R. , žinodama, kad J. M. yra R. M. motina, bendrininkaudama kaip vykdytoja, padėjo R. M. nužudyti jo motiną. R. M. veika kvalifikuotina kaip nužudymas esant dviems nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms- itin žiauriai ir savo motiną, t.y., kvalifikuotina pagal LR BK 129 str. 2 d. 3p., 6 p.. R. R. veika kvalifikuotina kaip nužudymas J. M. itin žiauriai ir tuo pačiu ir kaip padėjimas nužudyti R. M. jo motiną, t.y., kvalifikuotina pagal LR BK 129 str. 2d. 6 p. , LR BK 24 str. 6 d. ir 129 str. 2 d. 3p.

Nors abu kaltinamieji neigė naudoję nukentėjusiosios atžvilgiu intensyvų smurtą ir padarę visus pas nukentėjusiąją rastus sužalojimus, neigė ją` nužudę, teismas laiko, kad toks jų aiškinimas bylos duomenimis paneigtas. J. M. gyveno su kaltinamaisiais, iš namų neišeidavo, kiti asmenys , be kaltinamųjų jos atžvilgiu smurto nenaudojo. Nukentėjusiosios kūne rastų sužalojimų pobūdis, jų skaičius, teismo medicinos specialisto išvados duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamieji , neigdami savo kaltę dėl sužalojimų ir mirties, siekia palengvinti savo padėtį ir išvengti atsakomybės. J. M. – senyvo amžiaus moteriai- kaltinamieji sudavė daug smūgių, padarė daugybę sužalojimų, mušė nevienkartinai, žiauriai. Tai rodo, kad jie bendrininkaudami veikė tiesiogine tyčia, kadangi suprato, kad savo nusikalstamais veiksmais kėsinasi į žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti ir norėjo taip veikti. Sutinkamai su Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 06 18 d. nutarimo Nr.46, 8 p. išaiškinimu, kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, - tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Sutinkamai su minėto Senato nutarimo 14 p. išaiškinimu nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kai kaltininkas nužudo savo motiną., kuri tokia yra jam pagal kilmę .Taigi, vykdytoju nužudant motiną šiuo atveju gali būti tik nukentėjusiosios J. M. sūnus-R. M. .. Kitų asmenų, šiuo atveju R. R. , kuri atliko vykdytojo veiksmus, nužudant bendrininko motiną , - veika kvalifikuojama pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamiesiems buvo inkriminuota, kad jie nužudė J. M. pasinaudodami jos dėl senatvės bejėgiška būkle , t. y., kaltinami padarę nužudymą esant nužudymą kvalifikuojančiai aplinkybei, numatytai BK 129 str. 2 d. 2 p.. Teismas laiko, kad kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino. J. M. yra gimusi 1931m. , neturėjo 80 metų, pati vaikščiojo, pas gydytojus nesilankė. Laikyti, kad dėl savo metų ji buvo bejėgiškoje būklėje teismas neturi pagrindo. Todėl minima nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė iš kaltinimo pašalintina.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Nužudymas yra priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, sukėlė neatstatomas pasekmes. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamųjų asmenybes: R. R. charakterizuojama daugiau teigiamai kaip tvarkinga, pareiginga moteris, teisiama pirmą kartą. R. M. nors ir buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, charakterizuojamas kaip grubus, girtaujantis. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, bausmes individualizuojant laiko, kad R. R. skirtina bausmė mažesnė negu sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, R. M. baustinas griežčiau, atsižvelgiant ir į tai, kad nužudymą padarė esant dviem nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms, nužudant naudojo žymiai pavojingesnį smurtą spardydamas savo motiną.

Nors kaltinamiesiems buvo inkriminuota, kad jie nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai nepasitvirtino, abu kaltinamieji tokią aplinkybę neigė, kitų duomenų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudž0amojo proceso kodekso 297, 302, 303,308 str.,

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu , padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3p., 6 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 14 ( keturiolikai ) metų , bausmę atliekant pataisos namuose.

R. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p. ,ir BK 24 str.6 d. , 129 str. 2d. 3 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams , bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią R.M ir R. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., nuo 2009-09-01. Į bausmės laiką abiems įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2008-12-23 iki 2009-09-01.

Kardomąją priemonę R. R. ir R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią- suėmimą.

Daiktinius įrodymus: lazdą, pirštines , kraujo mėginį, plaukų kuokštą , laikomus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK ,guminę žarną, diržą, esančius prie bylos, sunaikinti.

Kompaktinį diską saugoti prie bylos.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą laike 20 dienų nuo paskelbimo, suimtų nuteistųjų per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo.