Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2009-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-64-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-06-08
Bylos Nr.
1A-154-64-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Klavdija Kruminienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Vaclovas Iždonas
Nuteistasis
D. S.
Civilinis ieškovas
E. M.
Advokatai
Anatolij Šichovcov, Jonas Nekrašius
Kategorijos
Kopija

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-64/2009 m.

Teisėjas Vidmantas Gestautas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.1.1.8.7.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.3.; 2.1.7.4.; 2.1.14.; 2.1.15.1.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui,nuteistajai D. S.,nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą E. M.,nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą E. M. atstovui advokatui Jonui Nekrašiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą E. M. ir nuteistosios D. S. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 7 p., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iki 2009 m. gegužės 1 d. atlyginti nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą E. M. padarytą turtinę žalą.

Priteista iš D. S. 50 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos civilinės ieškovės E. M. naudai.

Priteista iš D. S. 84,20 Lt valstybinės ligonių kasos naudai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji 2008 m. rugsėjo 21 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, tyčia vieną kartą kumščiu smogė mažamečiui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės pusės smilkinį ir vieną kartą koja spyrė į dešinę šlaunį, po to, rankomis tampė už plaukų ir abiejų ausų bei suėmusi rankomis pargriuvusį E. M. už striukės kapišono tempė jį žeme, tuo savo veiksmais padarydama mažamečiui nukentėjusiajam E. M. galvos sumušimą, kraujosruvą veide, nubrozdinimą kakle, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeldama jam fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą E. M. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti ir D. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir ją nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, taikant LR BK 75 str. 1 d.., 2 d. 7 p., 3 d., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir taikyti apribojimą - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - nuosprendžiui įsiteisėjus atlyginti nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą E. M. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat priteisti iš D. S. 230 Lt turtinę žalą ir 5000 Lt neturtinės žalos bei priteisti 300 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuosprendžiu D. S. yra nuteista per švelnia bausme, nes teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, neatsižvelgė į tai, kad ji nusikalto prieš mažametį E. M. gim. (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė jam smūgius, padarydama mažamečiui nukentėjusiajam E. M. galvos sumušimą, kraujosruvą veide, nubrozdinimą kakle, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeldama jam fizinį skausmą, į tai, kad nuteistoji nepripažino kaltės, siekdama išvengti atsakomybės visaip išsisukinėjo ir melavo, dėl padarytų nusikalstamų veiksmų mažamečiui E. M. nesigailėjo ir nepadarė išvadų, neatsiprašė nukentėjusiojo E. M., neatlygino jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos, dėl to mano, kad nuteistoji yra nuteista per švelnia bausme, kai LR BK 140 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimą iki dviejų metų. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį iki 1000 Lt, nes neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis E. M. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, išgąstį, jam besitęsia nemiga, dirglumas, todėl nukentėjusiajam E. M. padarytą neturtinė žala vertintina 5000 Lt ir šio dydžio sumą prašo priteisti iš D. S.. Nepagrįstai teismas išjungė turtinę žalą už E. M. sugadintus drabužius: džemperį ir striukę, nes nusikaltimo padarymo metu buvo sugadinti E. M. drabužiai, todėl D. S. privalo atlyginti padarytą turtinę žalą už sugadintus E. M. drabužius. Taipogi teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad D. S. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nes tai patvirtina nukentėjusysis E. M. ir liudytojai K. B. bei D. S..

Apeliaciniu skundu nuteistoji D. S. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes ji jai inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Teigia, kad teismo posėdžio metu, duodama parodymus, nemelavo, sakė tik tiesą, yra pati apkalbėta, nes ją sumušė civilinės ieškovės E. M. motina S. G..

Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą E. M., jos atstovas adv. J.Nekrašius ir prokuroras prašė E. M. apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistosios apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji ir jos gynėjas adv. A.Šichovcovas prašė nuteistosios D. S. apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios D. S. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą E. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 2 p., 4 p.).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d.

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui ar kankinant nukentėjusįjį asmenį. Nukentėjęs E. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o nusikalstama veika padaryta 2008 m. rugsėjo 21 d., t.y. jis nusikaltimo dieną buvo 10 metų 2 mėnesių ir 26 dienų amžiaus. Jei nukentėjusiajam asmeniui nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė išsamiai, nešališkai ir visumos šių įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistosios kaltų veiksmų. Iš nuteistosios D. S. apeliacinio skundo matyti, kad ji neigia padariusi nusikalstamą veiką, tačiau teigia teisiamojo posėdžio metu sakiusi tiesą ir yra apkalbėta, nes ją sumušė civilinės ieškovės E. M. motina S. G.. Tačiau iš pačios nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, jog D. S. iš dalies pripažino savo kaltę dėl mažamečio nukentėjusiojo E. M. sužalojimo ir parodė, kad suėmusi už striukės atlapų keletą kartų E. M. supurtė, tačiau smūgių jam nesudavė. Nuteistosios D. S. kaltė sužalojus mažametį nukentėjusįjį E. M. įrodyta ne tik paties mažamečio nukentėjusiojo E. M. ir jo atstovės pagal įstatymą E. M. parodymais, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nepilnamečių liudytojų parodymais ir kita ištirta bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametis nukentėjusysis E. M. parodė, kad prie jo priėjusi D. S., sugriebė už jo striukės kapišono ir ištempė jį iš po balkono, sakydama „dar tik tu prilįsk prie mano vaikų“ bei vieną kartą kumščiu smogė jam į kairį smilkinį ir vieną kartą koja spyrė į dešinę šlaunį, po to ji pradėjo jį tampyti už plaukų ir abiejų ausų bei vėl paėmusi už striukės kapišono, ėmė jį pargriuvusį vilkti žeme iki laiptinės, sakydama „dabar eisim pas tavo mamą“, o kai D. S. jį paleido, jis nubėgo į namus pas mamą ir apie viską jai papasakojo. Šie mažamečio nukentėjusiojo parodymai esminėse detalėse dėl pavartoto fizinio smurto jo atžvilgiu sutampa su apklausto liudytoju nepilnamečio K. B. parodymais, jog D. S. puolė E. M. ranka smūgiuoti į nugarą, tampė jį už plaukų, su delnais mušė per veidą. Nepilnametis liudytojas D. S. parodė, jog D. S. išsitempė E. M. iš po balkono, kadangi jis pats su draugu nubėgo už namo, todėl logiška, kad nematė ir negirdėjo, kas vyko, tačiau vėliau pastebėjo, kad E. M. eina namo ir, kad jam bėga kraujas iš žaizdos ties pakaušiu. Liudytojais apklausti pačios nuteistosios vaikai A. K. ir B. K. parodė, kad atėjusi prie E. M., D. S. paėmė jam už striukės ir papurtė per pečius. Nors mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą E. M. paties įvykio nematė, tačiau įvykio aplinkybes sužinojo tiesiogiai iš įvykio metu nukentėjusio sūnaus, kuris iš karto po jam padarytų sužalojimų grįžęs į namus papasakojo E. M.. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad mažamečiui nukentėjusiajam buvo padaryti galvos sumušimas, kraujosruva veide, nubrozdinimas kakle, jog sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 1 smūginio kontakto į veidą, 1 - į galvą ir 1 - į kaklą poveikyje, kad E. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jog sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes ir laiką, padaryti kietais bukais daiktais, jų visuma griuviminei traumai nebūdinga. Būtent šių ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent nuteistoji padarė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus mažamečiui nukentėjusiajam E. M.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovauja nuteistosios vaikų A. K. ir B. K. parodymais, nes jų parodymai sutampa su nuteistosios D. S. parodymais, jog ji smūgių E. M. nesudavė, dėl ko liudytojams A. K. ir B. K. jų motina galėjo padaryti įtaka ir jie savo motiną gina, todėl pagrįstai teismas D. S. parodymus vertino kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Nors nuteistoji teigė, kad būtent pats nukentėjusysis E. M. skriaudė jos sūnų A. K., tačiau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. K. parodė, kad E. M. su kitais vaikais žaidė karą, su pagaliu švaistėsi panosėje, po to padavė jam ranką ir pasakė „sveikas bičiuli“, padavęs ranką ją pasuko, bet jam neskaudėjo, nors po to pašaukė savo mamą (nuteistąją D. S.), kad jį skriaudžia. Ši aplinkybė rodo, kad konfliktas įvyko tarp vaikų, todėl nuteistoji D. S., pati būdama motina, nesikreipė iš karto į nukentėjusiojo tėvus dėl jo netinkamo elgesio jos sūnaus atžvilgiu, o pati prieš mažametį vaiką, matant kitiems vaikams, panaudojo fizinį smurtą, tokiu savo elgesiu D. S. elgėsi priešingai moralės ir teisės normoms. Esant šiems įrodymams, kolegija konstatuoja, kad nuteistoji D. S. pagrįstai pripažinta kalta pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl mažamečiui nukentėjusiajam E. M. tyčia suduotų smūgių, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistosios D. S. kaltės yra pagrįstos ir teisingos. Tokiu būdu, nėra pagrindo nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis apylinkės teismo nuosprendį dėl D. S. kaltės panaikinti.

Nuteistosios skunde nurodyta aplinkybė, kad ji buvo apkalbėta, nes ją sumušė civilinės ieškovės E. M. motina S. G., yra nepagrįsta, nes nagrinėtoje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nenustatyta, kad nuteistoji D. S. buvo apkalbėta. Iš bylos matyti, kad iš karto po mažamečio nukentėjusiojo E. M. sužalojimo, tą pačią įvykio dieną E. M. kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą dėl sūnaus sužalojimo, o kitą dieną – 2008-09-22 dėl E. M. padarytų sužalojimų kreipėsi į medikus. Be to, nustatyta, kad dėl S. G. panaudoto fizinio smurto nuteistosios atžvilgiu, kuris buvo pasekmė po mažamečio nukentėjusiojo E. M. sužalojimo, Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai išjungė iš kaltinimo sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką D. S. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – kuomet yra neginčijamų duomenų, jog asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tokių duomenų byloje nėra surinkta: pati D. S. neigė, kad įvykio metu buvo neblaivi, neblaivumas jai po įvykio nustatytas nebuvo ir apie kaltinamosios neblaivumą užsiminė tik mažamečiai nukentėjusysis E. M., K. B. bei D. S., kurie nuteistosios girtumą apibūdino kaip „buvo labai paraudusi“, „svirduliavo“ (b.l. 18-19, 33-34), tačiau jie konkrečiai negalėjo pasakyti, ar nukentėjusioji D. S. buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Nesant kitų įrodymų apie kaltinamosios girtumą įvykio metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistosios D. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiai apylinkės teismo padarytai išvadai pritaria ir teisėjų kolegija, todėl nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės E. M. prašymo dėl nuteistosios D. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo.

Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino tai, kad nusikalstamą veiką D. S. padarė prieš mažametį. Pagal teismų praktiką, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę neatsižvelgiama, jei ši aplinkybė yra numatyta kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis. Kadangi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymis yra veikos padarymas mažamečiui, todėl pagrįstai nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažinta, kad veika padaryta mažamečiui ir į tai nebuvo pagrindo atsižvelgti skiriant jai bausmę. Tokiu būdu, nepagrįstas nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės E. M. skundo teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad veika padaryta prieš mažametį.

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai D. S. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nes atsižvelgė į byloje nustatytų įrodymų visumą bei į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, ir parinko bausmės rūšį, kuri numatyta įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje – laisvės atėmimą. Įvertinus byloje nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės rūšis nuteistajai parinkta tinkamai, tačiau teismas, paskirdamas bausmę labai artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmei, nesilaikė BK 61 str. reikalavimų, dėl ko kolegija daro išvadą, kad nuteistajai paskirta per švelni bausmė.

Pagal BK 61 str. 2 d. teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, o pagal BK 61 str. 3 d. nurodytą taisyklę, bausmės - vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų [{3 mėn. + 2 metai (arba 24 mėn.)} / 2 = 13,5 mėn.].

Atsižvelgiant į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kurio objektas nepilnamečio vaiko sveikata, nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistoji tik iš dalies pripažino savo kaltę, t.y. kad nukentėjusįjį tik papurtė, jo nemušė, o iš D. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji neigia iš viso savo kaltę), tai rodo, kad nuteistoji nesigaili dėl savo veiksmų, neigiamai jų nevertina, neatsiprašė nukentėjusiojo. Byloje nustatyta, kad nuteistoji teigiamai charakterizuojama, dirba, viena augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, anksčiau nėra teista, tačiau bausta administracine tvarka už LR ATPK 50 str. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir sutinkamai su BK 61 str. 2 d. nuostata, nuteistajai paskirta bausmė – laisvės atėmimas griežtintina iki dydžio artimo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, tačiau nuteistosios atžvilgiu taikytinos BK 75 str. nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė E. M. nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui priteistomis sumomis. Apeliantė E. M. teigia, kad E. M. dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė dvasinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, išgąstį, jam besitęsia nemiga, yra dirglus ir neturtinę žalą įvertina 5000 Lt.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad mažametis nukentėjusysis E. M. dėl nuteistosios D. S. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, tapo nervingas, dėl ko turėjo vartoti raminamuosius vaistus, taip pat jis patyrė pažeminimą kitų vaikų akivaizdoje, dėl jam padarytų sužalojimų turėjo kreiptis į Joniškio ligoninės konsultacinę polikliniką, dėl ko patirti išgyvenimai turi būti atlyginti. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad iš karto po įvykio E. M. išėjo toliau žaisti į kiemą su draugais (b.l. 29-30) ir tai rodo, kad nepagrįstai jo atstovė pagal įstatymą nurodo, kad jos sūnus vienas bijo išeiti į kiemą ir labai išgyvena dėl šio įvykio. Todėl, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į mažamečiui nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mąstą, nuteistosios D. S. turtinę padėtį, į tai, kad ji augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, ir įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, nustatė, kad priteistina 1000 Lt neturtinės žalos. Teisėjų kolegija pritaria šiai apylinkės teismo nuosprendyje padarytai išvadai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tačiau laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinei ieškovei priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad nuo nuteistosios D. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjo mažametis nukentėjusysis E. M., kuris prokuroro nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl padarytos fizinės žalos. Atstovė pagal įstatymą E. M., pareikšdama civilinį ieškinį, tik gynė mažamečio vaiko, neturinčio procesinio veiksnumo, teises bei įstatymo saugomus interesus. Todėl teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistosios žalos atlyginimą ne tam asmeniui, kuriam buvo padaryta žala. Esant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei keistinas.

Taip pat apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė E. M. prašo priteisti didesnę sumą už padarytą turtinę žalą, nes nuteistosios D. S. nusikalstamais veiksmais buvo sugadinti E. M. drabužiai: džemperis ir striukė. LR BPK 115 str. 1 d. numato, kad pareikštas civilinis ieškinys turi būti įrodytas. Pati nukentėjusio atstovė pagal įstatymą teisme parodė, kad neišsaugojo sugadintų drabužių, todėl jų nepateikė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei teismui, rūbai neapžiūrėti, apie rūbų sugadinimą nekalba ir byloje apklausti nepilnamečiai liudytojai bei pats nukentėjusysis E. M.. Kadangi nėra galimybės įsitikinti minėtų drabužių sugadinimu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė turtinę žalą tik už nukentėjusiajam pirktus vaistus. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti civilinės ieškovės E. M. skundo dėl didesnės turtinės žalos priteisimo.

Iš D. S. nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei E. M. priteistinos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas: atstovavimą, patarimą ir kitas teisines paslaugas (BPK 106 str. 2 d.). Pripažintina, kad šios išlaidos realios ir pagrįstos 2009-03-10 ir 2009-04-15 pinigų priėmimo kvitais LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šios išlaidos priteistinos, nes nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės apeliacinis skundas surašytas dėl D. S. atžvilgiu priimto nuosprendžio bei dėl iš dalies patenkinto civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 106 str. 2 d.,

nusprendžia:

Nuteistosios D. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžio atmesti.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti: pripažintai kalta pagal LR BK 140 str. 2 d., D. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti iki laisvės atėmimo vieneriems metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinei ieškovei E. M. priteista 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti nukentėjusiajam E. M. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. S. nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei E. M. priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Klavdija KruminienėTeisėjai Irena IvanovienėVaclovas IždonasKopija tikraTeisėjaKlavdija Kruminienė