Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei, kaltinamiesiems M. K. ir M. M., jų gynėjams advokatui Tomui Leščinskui ir E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis – registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 6 dalis), kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 178 straipsnio 3 dalyje,

M. M. , gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis – registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus, iš kurių paskutinius du kartus: 1) 2024-01-11 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2024-02-06 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, 2024-10-07 nutartimi laisvės apribojimo bausmė, paskirta 2024-01-11 baudžiamuoju įsakymu, pakeista į areštą 90 parų.

2) 2024-05-14 pagal BK 314 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – areštu 18 parų, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) , apie (duomenys neskelbtini) val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), M. K. ir M. M., veikdami bendrininkų grupe, rankomis pastūmę lango rėmą ir taip atidarę langą, įsibrovė į D. K. butą, iš kurio pagrobė D. K. dviejų butų durų raktus, bendros 40 Eur vertės, ir M. K. turtą: 1700 Eur vertės elektrinį paspirtuką „Beaster Scooter“, 1000 Eur vertės televizorių „Samsung QLED“, 200 Eur vertės bėginį „MBK“ dviratį, 20 Eur vertės išorinę bateriją „Intempo“, du 0,5 l talpos bendros 2 Eur vertės, alaus „Švyturio E. D.“ ir 280 Eur grynųjų pinigų, taip padarė nukentėjusiesiems D. K. 40 Eur, o M. K. 3202 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis M. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis su M. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, rankomis pastūmę lango rėmą ir taip atidarę langą, per kurį įsibrovė į butą, esantį pirmame aukšte, pagrobė kaltinime nurodytus nukentėjusiųjų daiktus. Visus paimtus daiktus išnešė pro duris, jas atsirakinę, išskyrus televizorių, kurį iškėlė pro langą. Dėl girtumo daug ko neprisimena, neįsivaizduoja, kodėl bute vartė spinteles, išėmė mėsą iš šaldiklio, bet prisimena, kad išeidami iš buto, langą paliko pravirą, duris atrakintas. Pagrobtu elektriniu paspirtuku jis važiavo, atsitrenkė į bortą ir griuvo. Po to minėtą paspirtuką ir dviratį paliko netoli M. M. namų, krūmuose, televizorių parsinešė pas M. M.. Iš šaldytuvo paimtą alų išgėrė. Televizorių, išvežę į Klaipėdą, bandė užstatyti lombarde, bet to padaryti nepavykus, jį sudaužė. Baterija liko pas M. M.. Minėtą paspirtuką pridavė į lombardą, gavo 200 Eur, kuriuos pasidalino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir apklaustas teisiamajame posėdyje (2 t., 93-96, 102-104 b. l.).

Kaltinamasis M. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis su M. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, rankomis pastūmę lango rėmą ir taip atidarę langą, per kurį įsibrovė į K. butą, esantį pirmame aukšte, pagrobė kaltinime nurodytus nukentėjusiųjų daiktus, išskyrus raktus ir pinigus. Teigia, kad jis raktų ir pinigų neėmė, o ar tai padarė M. K. – nežino. Visus paimtus daiktus išnešė pro duris, jas atsirakinę, išskyrus televizorių, kurį iškėlė pro langą. Elektrinį paspirtuką, dviratį ir televizorių paliko netoli jo namų, krūmuose. Baterija liko pas jį sandėliuke. Televizorių, išvežę į Klaipėdą, bandė užstatyti lombarde, bet to padaryti nepavykus, jį sudaužė. Minėtą paspirtuką pridavė į lombardą, gavo 200 Eur, kuriuos pasidalino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir apklaustas teisiamajame posėdyje (1 t., 170-173, 179-181 b. l.).

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis M. K., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Šilutės m. išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių jo mamai D. K., į Palangą pas močiutę. Butą užrakino. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. jam paskambinęs draugas pranešė, kad lombardo skelbimuose matė įdėtą parduoti jo paspirtuką, kurį buvo palikęs namie. Pamatęs nuotrauką, atpažino savo paspirtuką ir paskambinęs tėvui G. K., paprašė nuvažiuoti apžiūrėti butą. Nuvykęs tėvas rado atrakintas buto duris, bute atidarinėtas spinteles, išmėtytus daiktus. Bute nerado jo elektrinio paspirtuko. Po to tėvas, nuvykęs į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutė, įsitikino, kad ten yra priduotas jo minėtas paspirtukas. Vagystės metu iš jo buvo pagrobti šie asmeniniai daiktai: 1700 Eur vertės elektrinis paspirtukas „Beaster Scooter“, 1000 Eur vertės televizorius „Samsung QLED“, 200 Eur vertės bėginis „MBK“ dviratis, pinigai - 280 eurų banknotais, buvę svetainės spintelėje po žalia kartonine dėžute, 20 Eur vertės išorinė baterija „Intempo“ ir du, bendros 2 Eur vertės, alaus „Švyturio E. D.“. Po vagystės jam grąžintas paspirtukas yra apgadintas, realiai nebeveikiantis - sugadintas priekinis ratas, susuktas vairas, sugadinti stabdžiai, todėl dėl jo sugadinimo papildomai padaryta 1000 Eur žala. Dėl negrąžinto televizoriaus, pinigų - 280 eurų, alaus ir sugadinto paspirtuko jam padaryta 2282 Eur turtinė žala. Dėl kitos bute padarytos turtinės žalos nurodys mama D. K. (1 t., 2, 53-59 b. l.).

Nukentėjusioji D. K., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad jos vardu registruotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Šilutė, gyveno jos sūnus M. K., grįžęs iš Airijos atostogoms. Po (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) vagystės iš buto, jame neberado 20 Eur vertės dviejų butų durų raktų, buvusių ant spintelės, dėl to turės keisti durų spynas, kainuosiančias 100 Eur. O bute rado sulaužytą televizoriaus metalinį laikiklį, kurį įvertina 50 Eur, išlaužtą spintelės plaušinę nugarėlę, kurią įvertina 40 Eur, sugadintą kambario plastikinį langą, kurio remontas kainuos 310,58 Eur, taip pat iš šaldiklio išimtą ir paliktą apie 10 kg, bendros 100 Eur vertės, šviežios kiaulienos, triušienos ir šerno mėsos, kuri atšilusi pasidarė netinkama vartojimui. Dėl vagystės ji iš viso patyrė 640,58 Eur turtinę žalą, dėl ko byloje šiai sumai reiškia civilinį ieškinį kaltininkams (1 t., 73-83 b. l.).

Liudytojas G. K., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusysis M. K. (1 t., 92-94 b. l.).

Iš 2024-08-07 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Šilutė, kurio durys be laužimo žymių, atrakintos. Virtuvėje ant grindų sudėti iš šaldytuvo šaldiklio išimti stalčiai su maisto produktais, šalia stalčių atsileidusi mėsa, iš kurios išbėgę skysčiai. Koridoriuje ant grindų išmėtyti daiktai. Kambario plastikinis langas sugadintas, šalia jo ant palangės matosi purvas. Kamaryje televizoriaus laikiklis nulaužtas. Bute spintelių durys atidarytos, stalčiai ištraukyti. Po apžiūros iš įvykio vietos paimtos biologinės (DNR) nuoplovos (4 vnt.) ir du autobusų bilietai (1 t., 18-48 b. l.).

Iš UAB „Tavo Lombardas“ pateiktos sutarties Nr. 46652 matyti, kad (duomenys neskelbtini) M. M. už 200 Eur paskolą užstatė paspirtuką „Beaster BS50st“. Šioje sutartyje M. M., gavęs minėtus pinigus, pasirašė (1 t., 103 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) savanoriškų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Tavo Lombardas“ darbuotojas E. D. pateikė tyrėjui juodą elektrinį paspirtuką „Scooter“ (1 t., 99-102 b. l.), kurio individualūs požymiai užfiksuoti (duomenys neskelbtini) daikto apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje (1 t., 104-111 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) kratos, kurios teisėtumas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjos (duomenys neskelbtini) nutartimi, protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad kratos atlikimo metu M. M. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutė, priklausinyje – sandėliuke rasta išorinė baterija (1 t., 112-122, 125-127 b. l.), kurios individualūs požymiai užfiksuoti (duomenys neskelbtini) daikto apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje (1 t., 128-130, 132-134 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad M. M. tyrėjai nurodė vietą, kurioje paliko pagrobtą dviratį (1 t., 183-187 b. l.), kurio individualūs požymiai užfiksuoti (duomenys neskelbtini) daikto apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje (1 t., 128-131, 134 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad paspirtukas „Beaster Scooter“, dviratis ir išorinė baterija „Intempo“ perduoti D. K. (1 t., 135-137 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad M. K. ir M. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini) , jie, veikdami bendrininkų grupe, tyčia įsibrovė į D. K. butą, iš kurio slapta pagrobė svetimą – M. ir D. K. turtą, nurodytą jiems inkriminuotuose kaltinimuose, yra surinkta pakankamai. Kaltinamieji prisipažįsta padarę vagystę, įsibrovus į butą, jų parodymus patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai. Nors M. M. neigia pagrobęs piginus, tačiau nusikaltimo bendrininkas M. K., teigęs, kad dėl girtumo visų nusikaltimo įvykio aplinkybių neprisimena, ir pradžioje taip pat neigęs pagrobęs pinigus, po to prisipažino juos pagrobęs. Taigi, esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, pagrobė visą turtą, nurodytą jiems inkriminuotuose kaltinimuose.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas dėl nusikalstamos veikos darymo gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017). Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamųjų M. K. ir M. M. susitarimas pagrobti svetimą turtą egzistavo, todėl bendrininkavimas jiems inkriminuotas pagrįstai.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

M. K. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, jog jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

M. M. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, jog jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

M. K., būdamas be pastovios gyvenamosios vietos - įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (2 t., 30 b. l.), nedirbantis – registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., 31-34 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 75-78 b. l.), anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, bet teistumas įstatymo nustatyta tvarka išnykęs (BK 97 straipsnio 6 dalis) (2 t., 79-87 b. l.), padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veikdamas bendrininkų grupe, nusikalstamais veiksmais padarytų žalų neatlygino.

M. M. , nedirbantis – registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., 144, 151, 152 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 153-158 b. l.), teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus krašto apsaugos tarnybai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (1 t., 159-164 b. l.; 3 t., 21-30 b. l.), padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veikdamas bendrininkų grupe, neatlikęs Tauragės apylinkės teismo 2024-01-11 baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, pakeistos to paties teismo tų pačių rūmų 2024-10-07 nutartimi į arešto bausmę, ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-05-14 baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, nusikalstamais veiksmais padarytų žalų neatlygino.

Nors byloje yra duomenys, kad M. K. turi mažametę dukrą (2 t., 30 b. l.), o M. M. – mažametį sūnų (1 t., 143 b. l.), tačiau vien šie faktai neleidžia daryti išvados, jog jie yra saistomi tvirtais ir stabiliais šeiminiais santykiais.

Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad M. K. ir M. M., neturintys nuolatinio ir legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomi tvirtais ir stabiliais socialiniais santykiais, yra linkę į nusikaltimų recidyvą, tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadarę, toliau elgiasi nusikalstamai, nenori dorai ir sąžiningai gyventi.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo dalyką, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininkų asmenybes, kiekvieno iš jų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. K. ir M. M. realias laisvės atėmimo bausmes, nesiekiančias BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurio.

M. K. ir M. M. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu, nes jie prisipažino esą kalti, dėl ko baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kadangi M. M. naują nusikaltimą padarė neatlikęs laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo 2024-01-11 baudžiamuoju įsakymu, pakeistos to paties teismo tų pačių rūmų 2024-10-07 nutartimi į arešto bausmę, o tai pat arešto bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-05-14 baudžiamuoju įsakymu, todėl jam taikytinos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčio nuostatos ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos galutinės laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti neatliktų bausmių, paskirtų Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-11 ir 2024-05-14 baudžiamaisiais įsakymais paskirtų ir neatliktų galutinių bausmių dalis.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, M. K. ir M. M. į paskirtos bausmės laiką įskaitytini laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūti laikai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., 5-14, 22-24, 109-118, 126-128, 185-187 b. l.).

Bausmės pradžią M. K. ir M. M. nustatyti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. K. ir M. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai (2 t., 22-24, 126-128, 185-187 b. l.) paliktinos iki terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems M. K. ir M. M., kuriuo prašo priteisti iš šių kaltinamųjų 2282 Eur turtinės žalos atlyginimo už pagrobtus ir negrąžintus asmeninius daiktus – televizorių, pinigus ir alų, nurodytus kaltinime, taip pat už pagrobtą, bet grąžintą stipriai apgadintą paspirtuką „Beaster Scooter“ (1 t., 67-70 b. l.).

Nukentėjusioji D. K. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems M. K. ir M. M., kuriuo prašo priteisti iš šių kaltinamųjų 640,58 Eur turtinės žalos atlyginimo už pagrobtus ir negrąžintus asmeninius dviejų butų durų raktus, naujų šių raktų pagaminimą, vagystės metu sugadintą turtą (maisto produktus, išimtus iš šaldiklio ir numestus ant grindų, sulaužytą metalinį televizoriaus laikiklį, apgadintus spintelę ir plastikinį langą) (1 t., 86-89, 98 b. l.).

Kaltinamieji M. K. ir M. M. civilinius ieškinius pripažįsta.

Byloje nėra duomenų, kad M. K. ir M. M. iki bylos nagrinėjimo teisme dienos M. K. ir D. K. būtų atlyginę padarytą turtinę žalą.

Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų M. K. ir D. K. civiliniai ieškiniai kaltinamiesiems M. K. ir M. M. dėl turtinės žalos atlyginimo yra realūs, pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkintini visiškai ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų M. K. ir M. M., padariusių nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, veikusių bendrininkų grupe (CK 6.246 – 6.249, 6.263 ir 6.279 straipsniai), nukentėjusiesiems M. K. 2282 Eur ir D. K. 640,58 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, likimas

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - biologinės (DNR) nuoplovos (4 vnt.) ir du autobusų bilietai, paimti (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate, sunaikintini, nes yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Į bylą pateiktos Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos pirminės pažymos 2024-10-07 Nr. APD-2024-09841 ir 2024-10-28 Nr. APD-2024-10657, kuriomis prašoma priteisti valstybei iš kaltinamųjų: M. K. 283,33 Eur ir M. M. 600 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Tomo Leščinsko suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. K. ir už gynėjo advokato E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. M., nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme (3 t., 3-8, 32-35 b. l.).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamųjų M. K. ir M. M. teisę į gynybą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktais, teismo 2024-10-02 nutartimi (2 t., 174, 175 b. l.) skirtingų gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri minėtiems kaltinamiesiems parinko advokatus Tomą Leščinską ir E. S., kurie gynė kaltinamuosius, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie kaltinamųjų M. K. ir M. M. realią turtinę padėtį.

Taigi, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamųjų M. K. ir M. M. turtinės padėties, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjo dalyvavimo kaltinamųjų teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamųjų teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad esant tokiam teisiniam reguliavimui, M. K. ir M. M. teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jų proceso išlaidas, susijusias su jiems tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei iš M. K. 283,33 Eur ir M. M. 600 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjų dalyvavimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, M. K. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžią M. K. nustatyti nuo (duomenys neskelbtini).

M. K. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą palikti iki terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

M. M. pripažinti kaltu pagal 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės – vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Tauragės apylinkės teismo 2024-01-11 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės, pakeistos to paties teismo tų pačių rūmų 2024-10-07 nutartimi į arešto bausmę, dalį – keturiasdešimt penkių parų areštą, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bei Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-05-14 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos galutinės arešto bausmės dalį – devynių parų areštą, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams penkiems mėnesiams 24 dienoms.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, M. M. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžią M. M. nustatyti nuo 2024-10-30.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą palikti iki terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

M. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2282 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt du eurus) turtinės žalos atlyginimo.

D. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., gim. (duomenys neskelbtini), 640,58 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų 58 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - biologinės (DNR) nuoplovas (4 vnt.) ir du autobusų bilietus, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei iš M. K. 283,33 Eur ir M. M. 600 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjų dalyvavimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo jo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.