Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-01 · Administracinė byla Nr. I-5210-281/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-01
Bylos Nr.
I-5210-281/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08119-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5210-281/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08119-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 6.6.3; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 1d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. B. 2013-12-27 teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) sprendimą Nr. (10.1-02)3-137219 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) sprendimą Nr. (6.5)I-8504; 2) priteisti iš Vilniaus skyriaus neišmokėtą pareiškėjai 9 563,01 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir neišmokėtą našlės pensijos dalį – 91 Lt; 3) priteisti iš atsakovo 1340 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 1-7).

Skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, todėl 2013-12-31 nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2014-01-20 trūkumams pašalinti.

2014-01-14 pareiškėja patikslino skundą, prašydama: 1) panaikinti Fondo valdybos 2013-11-26 sprendimą Nr. (6.5)I-7996 ir 2013-12-09 sprendimą Nr. (6.5)I-8504; 2) priteisti iš Vilniaus skyriaus neišmokėtą pareiškėjai 9 563,01 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir neišmokėtą našlės pensijos dalį – 91 Lt; 3) priteisti iš atsakovo 1 340 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 56-62).

2014-01-14 patikslintas skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, todėl 2014 m. sausio 15 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2014-01-31 trūkumams pašalinti.

2014-01-30 pareiškėja patikslino skundą, prašydama: 1) panaikinti Fondo valdybos 2013-11-26 sprendimą Nr. (6.5)I-7996, 2013-12-09 sprendimą Nr. (6.5)I-8504 ir įpareigoti Fondo valdybą iš nagrinėti pareiškėjos 2013-11-18 prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos iš naujo; 2) priteisti iš Vilniaus skyriaus neišmokėtą pareiškėjai 9 563,01 Lt valstybinio socialinio draudimo pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir neišmokėtą našlės pensijos dalį – 91 Lt; 3) priteisti iš atsakovo 1340 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 65-71).

P. V. Bartkevičienė 2014-10-27 teismui paštu padavė patikslintą skundą, kuriuo prašo: 1) priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus neišmokėtą pareiškėjai senatvės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. 9 563,01 Lt ir 91 Lt neišmokėtą našlės pensijos dalį; 2) priteisti iš atsakovo 1 340, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 108-112).

Šalies argumentai

Pareiškėja 2014-10-27 patikslintame skunde nurodė siekianti, kad jai būtų priteista 2010 – 2011 metų laikotarpiu dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. nuostatų taikymo neišmokėta senatvės pensijos dalis ir nurodo, kad dėl to pareiškėjai minėtu laikotarpiu susidarė 9 563,01 Lt senatvės pensijos nepriemoka. Taip pat nurodė siekianti, kad jai būtų išmokėta našlės pensijos dalis, kuri sudaro 91 Lt. Remiasi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kuriame pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos prieštaravo Konstitucijai..

2014-10-29 teismo nutartimi 2014-10-27 patikslintas skundas priimtas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos 2014-10-27 patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 164-169).

Nurodė, kad valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, atsižvelgus į jos turėtas draudžiamąsias pajamas. Teisės aktai nesuteikia teisės atsakovui abejoti įstatymo konstitucingumu ir nevykdyti jo nuostatų, kol toks įstatymas nepripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Atsakovas Vilniaus skyrius teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepimo į pareiškėjos 2014-10-27 patikslintą skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2009-05-22 paskirta 794,51 Lt per mėnesį dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 114), tačiau ji nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatas (b. l. 142-143). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2009-05-22 paskirta 70, 00 Lt per mėnesį dydžio našlių pensija, kuri nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to minėtu laikotarpiu susidarė 84, 00 Lt šios pensijos nepriemoka (b. l. 115, 164-169).

Nustatyta, kad 2012-11-16 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus skyrių dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo ir Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2012-12-06 raštu Nr. (10.1-02) 3-137219 nurodė pareiškėjai nesant teisinio pagrindo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką (b. l. 128. 129).

2013-11-18 pareiškėja su prašymu išmokėti neišmokėtą pensijos dalį kreipėsi į Fondo valdybą, kuri 2013-11-26 sprendimu Nr. (6.5)I-7996 nurodė, jog pareiškėja, kreipdamasi į Fondo valdybą praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) numatytą 3 metų terminą, todėl skundą nagrinėti atsisakė ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja iki 2013-12-06 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo dėl senatvės pensijos dalies, negautos 2010-2011 metais, išmokėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, taip pat pažymėjo, kad Vilniaus skyrius 2012-12-06 raštu Nr. (10.1-02) 3-137219 pareiškėjai pateikė išsamią ir teisingą informaciją (b. l. 130, 131-132). Pareiškėja 2013-12-04 pateikė Fondo valdybai papildomus dokumentus, kurie, jos nuomone, sudaro pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriuos išnagrinėjusi Fondo valdyba 2013-12-09 priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-8504, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Vilniaus skyriaus sprendimo mokėti pareiškėjai vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis perskaičiuotą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją (b.l. 133-134, 137).

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjai sumažintos senatvės pensijos ir našlių pensijos dalį.

Dėl sumažintos senatvės pensijos dalies priteisimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m.. lapkričio 13 d. išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje adm. byloje Nr. AS520-789/2013 išaiškino, jog reikalavimas priteisti pensijos nepriemoką teisme negali būti nagrinėjamas, kol klausimas nėra iš esmės išnagrinėtas Fondo valdyboje.

Teismas pažymi, kad nors šiuo atveju Fondo valdyba 2013-11-26 sprendimu Nr. (6.5)I-7996 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-11-18 skundą kaip paduotą praleidus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminą, tačiau šiame administraciniame akte Fondo valdyba taip pat pažymėjo, kad Vilniaus skyrius 2012-12-06 raštu Nr. (10.1-02) 3-137219 pareiškėjai pateikė išsamią ir teisingą informaciją. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą analogiškų bylų nagrinėjimo praktiką (2014 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. A143-816/2014, 2014 m. gegužės 26 d. nutartis Nr.A502-633/2014, 2014 m. birželio 19 d. nutartis Nr.A602-686/2014, 2014 m. birželio 19 d. nutartis Nr.A756-811/2014, 2014 m. liepos 2 d. nutartis Nr.AS822-450/2014 ir kt.) laikytina, kad nagrinėjamu atveju, Fondo valdybai konstatavus, jog Vilniaus skyriaus 2012-12-06 raštas Nr. (10.1-02) 3-137219 yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. kad pareiškėjai pagrįstai neišmokėta senatvės pensijos nepriemoka, privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra buvo baigta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2013-11-26 priėmus sprendimą Nr. (6.5)I-7996, todėl šiuo atveju pareiškėjai nėra procesinės kliūties inicijuoti ginčą teisme dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo.

1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 7 str. nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., 5 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą bei asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas. P. L. įstatymo 15 str. 1 d. nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas - iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už šios stažo metus. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pensijos gavėjas yra individualios įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos narys, tačiau individualioji įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka (3 d.). Draudėjai duomenis apie dirbančių pensijų gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka (4 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Laikinojo įstatymo 8 str. buvo panaikintas ir neteko galios nuo 2012-09-01.

Konstitucinis Teismas 2012 m.. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Pažymėtina, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A-575-1831/2011).

Nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2009-05-22 paskirta 794,51 Lt per mėnesį dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, tačiau ji nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatas. Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Tuo tarpu ginčo dėl Laikinojo įstatymo 6 str. nuostatų nėra, be to, jų konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Remiantis Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis (b. l. 142-143), pareiškėjai laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo susidarė ne pareiškėjos prašoma priteisti 9 563,01 Lt, tačiau 8 861, 97 Lt senatvės pensijos nepriemoka.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų darytina išvada, kad Fondo valdyba 2013-11-26 sprendime Nr. (6.5)I-7996 nepagrįstai konstatavo, jog teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnių nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, nėra. Todėl, atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei aplinkybes, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą, pareiškėjai kilusios pasekmės dėl prieštaraujančių Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo, perskaičiuojant jos senatvės pensiją, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista visa senatvės pensijos nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo ir tuo pagrindu pareiškėjai iš Vilniaus skyriaus priteistina 8 861, 97 Lt senatvės pensijos nepriemoka.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartimi adm. byloje Nr. A143-816/2014, darytina išvada, kad yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Dėl sumažintos našlių pensijos dalies priteisimo

Kaip jau buvo minėta aukščiau, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, reikalavimas priteisti pensijos nepriemoką teisme negali būti nagrinėjamas, kol klausimas nėra iš esmės išnagrinėtas Fondo valdyboje.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja į Vilniaus skyrių ir Fondo valdybą atitinkamai kreipėsi su 2012-11-16, 2013-11-18 prašymais išmokėti sumažintą senatvės pensijos dalį, o reikalavimo sumokėti sumažintą našlių pensijos dalį šiuose prašymuose neformulavo, todėl minėtos institucijos pareiškėjos prašymus išnagrinėjo ir sprendimus dėl jų priėmė pareiškėjos prašymuose suformuluotų reikalavimų ribose. Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad šiuo atveju pareiškėja, siekdama, kad jai būtų išmokėta sumažinta našlių pensijos dalis, nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti iš Vilniaus skyriaus 91 Lt neišmokėtą našlės pensijos dalį teisme negali būti nagrinėjamas, todėl byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 8 punkto pagrindu (jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., pareiškėjai, proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 1 340, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 300, 00 Lt išlaidų, sumokėtų teisininkei I. B. už skundo parengimą teismui ir 40, 00 Lt išlaidų, kurias pareiškėja patyrė sumokėjusi AB Seb bankui už 2 metų trukmės bankinių operacijų išrašus, kuriuos kartu su skundu pateikė teismui (b. l. 108-112).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja su I. B., vykdančia individualią veiklą, pasireiškiančią teisinių paslaugų teikimu, 2013-12-05 sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. 57, kuria teisinės pagalbos teikėja (I. B.) įsipareigojo klientui (V. B.) teikti teisines konsultacijas, taip pat kliento vardu rašyti prašymus, reikalavimus, paduoti ieškinius ir kt. (b. l. 122, 139-140). Nustatyta, kad pareiškėja 2013-12-05 ir 2013-12-17 sumokėjo I. B. už suteiktas teisines paslaugas (tarp jų - ir už skundo parengimą) viso 1 300,00 Lt (b. l. 138, 141), o 2013-12-20 pareiškėja sumokėjo AB Seb bankui 40, 00 Lt (b. l. 157).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Pažymėtina, kad pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos, patirtos jai atsiskaitant su AB Seb bankui už bankinių operacijų išrašus, nėra priskirtinos ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytoms kitoms išlaidoms, susijusioms su skundo surašymo ir padavimu, kadangi pareiškėjos į bylą pateikti bankinių operacijų išrašai (b. l. 144-156) nėra susiję su nagrinėjama byla ir jokios įtakos bylos nagrinėjimui neturėjo, todėl teisinio pagrindo priteisti pareiškėjai minėtas išlaidas nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad už skundo (ieškinio) surašymą rekomenduojama priteisti maksimaliai 3 minimalios mėnesinės algos dydžius, todėl šiuo atveju bendra maksimali leidžiama pareiškėjai galima priteisti suma už skundo surašymą teismui būtų 3 000, 00 Lt (3×1000,00 Lt) (2013-12-27 skundo surašymo laikotarpiu nustatyta 1 000,00 Lt dydžio MMA). Už skundo surašymą pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 1 300, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos šių išlaidų patyrimą patvirtinančiais dokumentais, todėl, atsižvelgiant į patenkintų skundo reikalavimų dalį (1/2), pareiškėjai iš atsakovo iš viso priteistina 650,00 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 8 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. B. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 8 861, 97 Lt (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt vieno lito 97 centų (2 566,60 € (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 60 euro centų)) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.

Nustatyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui šio sprendimo įvykdymo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 91 Lt neišmokėtą našlės pensijos dalį.

Priteisti pareiškėjai V. B. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 650,00 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų (188,25 € (šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 25 euro centus)) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJolita Rasiukevičienė