- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- A18.-205-404/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00098-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. V.
- Institucija
- Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas Šilalės rajono policijos komisariato veiklos skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. V., gimęs 1981-08-14, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020-04-28, apie 21.05 valandą, Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 249-tame kilometre, kavinės „Armėnija“ automobilių stovėjimo aikštelėje, E. V. nevykdė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK Šilalės r. PK) Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių D. G. ir M. S. teisėto reikalavimo atidaryti automobilio dureles. E. V. atidarius automobilio dureles, jis toliau nevykdė reikalavimų išlipti iš automobilio, todėl buvo paimtas už rankų, tačiau E. V. naudodamas jėgą išsilaisvino. Po to E. V. išlipus iš automobilio, jis nesileido atlikti asmens apžiūros, sulaikomas priešinosi jėga, stūmė pareigūnus nuo savęs rankomis, todėl buvo sulaikytas panaudojus specialią priemonę – antrankius.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V. teisme kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, kurio padarymą sieja su tuo metu pablogėjusia savo sveikata dėl išsėtinės sklerozės, negalėjimu savęs tinkamai kontroliuoti, tam įtakos turėjo ir paskelbtas karantinas, nes reikėjo išlaikyti pakankamą atstumą tarp žmonių, dėvėti kvėpavimo takų saugos priemones, kurių iš pradžių nei jis, nei pareigūnai neturėjo užsidėję.
E. V. atstovė advokatė E. R. teismui pateikė rašytinius duomenis apie kaltininko šeimos sudėtį, jo gaunamas pajamas, medicinos dokumentų išrašą apie jam diagnozuotą išsėtinę sklerozę, prašė skirti minimalią baudą, kadangi sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Renkant pirminę medžiagą E. V. savo pasiaiškinime su padarytu pažeidimu nesutiko, nurodė pareigūnams nesipriešinęs (b. l. 4).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltės pripažinimo teismo posėdžio metu, E. V. kaltę patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nusižengimą tyrusi institucija E. V. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 4-5); Tauragės AVPK Šilalės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. G. tarnybiniu pranešimu “Dėl teisėto policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymo” (b. l. 6); liudytojo V. M. paaiškinimu “Dėl pavojingai manevruojančio automobilio” (b. l. 7).
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, tai yra jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi – panaudoti prievartą. Policijos pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Surinkti įrodymai patvirtina, jog policijos pareigūnams buvo pranešta, kad E. V. pavojingai manevruoja magistraliniame kelyje, sustojo kavinės „Armėnija“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Nuvykus į nurodytą aikštelę, E. V. buvo persėdęs į automobilio galą ir užrakinęs automobilį, į reikalavimą atrakinti automobilį nereagavo, taip nevykdė policijos reikalavimo. Parodžius, jog bus panaudotas laužtuvas, vairuotojas E. V. atrakino automobilį. Pareigūnams pareikalavus išlipti iš transporto priemonės, vengė tą daryti, pareigūnams perspėjus, jog bus panaudota jėga, E. V. nereagavo. Paėmus jį už rankos, jis jėga išsilaisvino. Pareigūnams įspėjus, kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas, E. V. išlipo iš automobilio, tačiau nesileido apžiūrimas, rankomis stūmė pareigūnus nuo savęs, nesiramino. Sulaikomas priešinosi ir stangino rankas, todėl panaudojus kovinius veiksmus buvo sulaikytas ir jam uždėti antrankiai.
Šie E. V. veiksmai nebuvo teisėti, dėl tokio savo elgesio jis nieko nepaaiškino, todėl vertintini kaip teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas, kaltininko veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taikant baudžiamosios teisės analogiją, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-269/2008).
Teismas daro išvadą, kad E. V. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padaryto nusižengimo, nėra jokio pagrindo teigti, kad šis prisipažinimas yra nenuoširdus ir nesavanoriškas, todėl, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia.
Kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą kaltininkui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad padarytas tyčinis nusižengimas, kaltininkas turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimus, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių, todėl skiria minimalią baudą už jo padarytą nusižengimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,
nutaria:
E. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą – baudą 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct).
Išaiškinti E. V., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).
Neturint galimybės sumokėti baudą, Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.