- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-13
- Bylos Nr.
- T-XX-46-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų autobusų parkas“
- Atsakovas
- Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų autobusų parkas“ skundą atsakovui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr.2B-428, kuriuo, vadovaujantis Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.478 patvirtintu Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašu, už šio Aprašo 11 punkte numatytą pažeidimą, t. y. važiavimo bilieto su nuolaida pardavimą keleiviui, neturinčiam teisės į transporto lengvatas, nuspręsta neatlyginti pareiškėjui per 2007 m. lapkričio mėnesį negautų pajamų dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų (13379,12 litų).
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo jam pritaikyta sankcija yra neadekvati padarytam pažeidimui. Šiuo atveju pareiškėjui priklausančio autobuso vairuotojas padarė tik vienkartinį pažeidimą, kai pasitikėjo keleiviu ir pardavė jam bilietą su nuolaidą, nors taip neturėjo būti daroma. Tuo tarpu dėl tokio nedidelio pažeidimo iš pareiškėjo yra atimama galimybė gauti viso mėnesio kompensaciją dėl lengvatų keleiviams taikymo, kuri šiuo atveju sudaro 13379 Lt sumą. Toks finansinis praradimas pareiškėjui, kurio finansinė būklė yra sunki, yra labai didelis. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju, remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsniu, jam neturėtų būti taikomos sankcijos.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad jo kontroliuojantys pareigūnai patikrino vieną iš pareiškėjo maršrutinių autobusų ir nustatė lengvatinio bilieto neteisėto pardavimo faktą. Dėl šio fakto autobuso vairuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis buvo nubaustas administracine nuobauda, o pareiškėjui ginčijamu įsakymu buvo nuspręsta neatlyginti per tą mėnesį, kurio metu nustatytas pažeidimas, dėl bilietų pardavimo lengvatų keleiviams taikymo negautų pajamų. Tokia poveikio priemonė yra aiškiai numatyta Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.478 patvirtintame Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos apraše ir atsakovas neturi teisės jos netaikyti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad vežėjų negautos pajamos, susijusios su bilietų pardavimo lengvatų taikymu, kompensuojamos, vadovaujantis Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.478 patvirtintu Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašu, kurio 7.1 punkte numatyta, kad vežėjams negautos pajamos dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų kompensuojamos, pateikus Valstybinei kelių transporto inspekcijai pagal sudarytas su ja sutartis ataskaitas apie parduotus su nuolaida bilietus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su Valstybine kelių transporto inspekcija taip pat yra sudaręs 2007 m. kovo 29 d. sutartį, kurioje yra numatytos Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigos, susijusios su pareiškėjo negautų pajamų, taikant keleiviams lengvatas, kompensavimu bei numatyta šios inspekcijos teisė taikyti tokio pobūdžio poveikio priemones, kokios ir buvo pritaikytos šioje byloje ginčijamu įsakymu. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių nėra susiklostę pavaldumo santykių, o ginčijamas įsakymas yra pagrįstas sutartimi. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, ar byla neturėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis (žr. pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 3 d. nutartis byloje A. M. R. v. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas; 2007 m. vasario 28 d. nutartis byloje P. N. v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija). Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme, o ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Transporto lengvatų įstatyme yra numatyti atvejai ir tvarka, kada transporto keleiviams yra taikomos lengvatos, įsigijant bilietus. Dėl tokių lengvatų taikymo vežėjų negautos pajamos yra kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Transporto lengvatų įstatymo 8 straipsnyje bei Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.478 patvirtintame Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos apraše nustatyta tvarka. Vežėjų negautų pajamų, taikant keleivių vežimo lengvatas, kompensavimas laikytinas viešojo administravimo sritimi. Vežėjų negautų pajamų kompensavimo sistema yra detaliai reglamentuojama minėtuose specialiuose teisės aktuose ir, nustatant šią sistemą, iš esmės yra reguliuojamas valstybės bei savivaldybės biudžetų lėšų panaudojimas. Valstybės biudžeto lėšų skyrimą (paskirstymą) vežėjų negautų pajamų kompensavimui įgyvendina Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, kuriai minėtais teisės aktais yra suteikti atitinkami įgaliojimai. Taip pat Valstybinei kelių transporto inspekcijai yra suteikti atitinkami vežėjų kontrolės bei poveikio priemonių vežėjams taikymo įgaliojimai, siekiant išvengti nepagrįsto lengvatų keleiviams taikymo, o kartu ir nepagrįsto valstybės biudžeto lėšų panaudojimo.
Nagrinėjamu atveju ginčijamu įsakymu Valstybinė kelių transporto inspekcija būtent ir pritaikė pareiškėjui vieną iš Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.478 patvirtintame Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos apraše numatytų poveikio priemonių. Ginčijamas įsakymas buvo priimtas, Valstybinei kelių transporto inspekcijai įgyvendinant prieš tai paminėtas jos funkcijas, ir šio įsakymo priėmimas laikytinas viešojo administravimo veikla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Taigi, ginčas nagrinėjamu atveju iš esmės kyla iš administracinių teisinių santykių, todėl turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Tai, jog Transporto lengvatų įstatymo 8 straipsnyje bei Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.478 patvirtinto Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašo 7.1 punkte yra numatyta, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija su vežėjais sudaro atitinkamas sutartis dėl negautų pajamų, taikant lengvatas keleiviams, kompensavimo, nagrinėjamu atveju bylos rūšinio teismingumo nekeičia. Pagal savo pobūdį, šios sutartis yra tik tam tikras teisinis instrumentas, kurio pagalba Valstybinė kelių transporto inspekcija realizuoja jai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, susijusius su valstybės biudžeto lėšų paskirstymu. Tai patvirtina ir tarp pareiškėjo bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos sudarytos 2007 m. kovo 29 d. sutarties turinys, kuriame iš esmės yra tik konkretizuojamos prieš tai paminėtų specialių norminių teisės aktų nuostatos, o grynai civilinio teisinio pobūdžio sąlygų nėra nustatoma. Be to, ir ginčo šalys, dėstydamos savo pozicijas šioje byloje, jų neargumentuoja sutarčių teisės ar kitomis civilinės teisės normomis. Tai taip pat patvirtina, jog aptariamame ginče dėl atsakovo įsakymo panaikinimo aiškiai dominuoja administraciniai teisiniai elementai, dėl ko šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų autobusų parkas“ skundą atsakovui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo