Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėjo 2015 m. vasario 3 d. nutarimu A. K. pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, ir jam paskirta 57 eurų bauda už tai, kad jis 2015-01-16 apie 8 val. būdamas viešoje vietoje, t. y. atsidaręs buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą, pašalinių žmonių akivaizdoje įžeidžiamai kibo prie kieme dirbusių asmenų, tame tarpe ir Z. M., juos įžeidinėjo, užgauliojo įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais, tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. K. skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos, 2015 m balandžio 14 d. nutartyje konstatavo, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl A. K. skundą atmetė.

A. K. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. K. nesutinka su jam pagrįsta nuobauda, nes mano, kad Z. M. ir kiti statybininkai pažeidė jo teises, pasistatydami vagonėlį po jo langais. A. K. nurodo tiesiog rūkęs pro savo langą ir niekas neturi teisės jam trukdyti ar kitaip drumsti jo ramybę. Skunde apeliantas prašo priteisti jam 500 Eur žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė A. K. skundą jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Pripažindamas, jog nutarimas A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo Z. M., R. G. bei V. V. parodymais teismo posėdyje bei rašytine bylos medžiaga.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs apylinkės teismas. Nors iš apelianto skundo turinio galima suprasti, kad jis iš esmės neneigia vartojęs užgaulius žodžius Z. M. ir kitų darbininkų atžvilgiu, tačiau mano, kad šie asmenys pažeidė jo teises, pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką kaip viešosios tvarkos ir žmonių rimties sutrikdymą nėra svarbu, dėl kokių priežasčių ar kokiais tikslais vedinas asmuo šio pažeidimo sudėtį atitinkančius veiksmus atliko. Šiuo atveju tai, kad A. K. manė užgauliais ir necenzūriniais žodžiais įgyvendinantis savo teises į privatumą ar nuosavybę, nepašalina jo kaltės dėl viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimo. Klausimas dėl Z. M. veiksmais padarytos žalos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi byla nagrinėjama dėl A. K. administracinio teisės pažeidimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.