Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jo atstovui advokatui Robertui Skėriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusiam, gyvenančiam su drauge, dirbančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016-06-05, 18:56 val. Klaipėdoje, Jūrininku pr., ties namo Nr. 8, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis 3,07 promilės, važiuodamas atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo (šoninio tarpo), dėl ko atsitrenkė į greta stovėjusį automobilį. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Minėtais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

V. S. į bylos nagrinėjimą atvyko. Teismo posėdžio metu su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko, savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino. Parodė, jog tą vakarą autobusu Nr. 6 iš darbo grįžo išgėręs, tai buvo darbo diena. Darbo vieta (duomenys neskelbtini). Alkoholinius gėrimus vartojo tądien nuo 14:00 val. – gėrė degtinę, alų. Šventė draugo išleistuves. Grįžus ir namie nieko neradus, įeiti pats vidun negalėjo, kadangi raktus nuo namų buvo palikęs darbe, todėl kišenėje radęs raktus nuo automobilio, atrakino jį ir nuėjo miegoti ant galinės sėdynės. Automobilis yra brolio, R. S., kuriuo naudojasi apie 4-5 mėnesius. Savo automobilio neturi. Apie 4 dienas automobilis stovėjo kieme, nebuvo liestas. Per miegus pajuto, jog jį kažkas žadina, purto. Tai buvo kaimynas R. I., kuris prašė raktų, nes norėjo padėti, patraukti automobilį į pavėsį, kadangi buvo labai karšta, o automobilio langai buvo uždaryti. Nejuto kaip automobilis judėjo, bet juto kai žadino kaimynas. Po kiek laiko, kaimynas pakartotinai pažadino ir pasakė jam, kad keltųsi, nes atsitrenkė į kitą mašiną. Pakėlęs galvą, atsakė kaimynui, kad nieko tokio, pats susitvarkys ir užmigo. Po to prižadino pareigūnai, kurie liepė pūsti. Viskas vyko labai greitai. Pareigūnams pasakė, kad automobilio pats nevairavo. Paaiškino, kad automobilis buvo pastatytas kitu būdu, negu buvo rastas policijos. Atvykus policijai, kaimyno nebebuvo. Kaimynas buvo užėjęs pas automobilio Subaru savininką į namus, bet jam niekas neatidarė durų. Nurodė, kad po įvykio kaimynas labai atsiprašė, norėjo atlyginti žalą tiek jam, tiek kitiems kaimynams.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. S. parodė, kad yra automobilio Subaru valdytojas, juo naudojasi, o savininkas yra jo tėvas. Gyvena Jūrininkų pr. 8-7, Klaipėdoje. Paaiškino, kad tą dieną, kai įvyko įvykis, buvo namuose, grįžęs po treniruotės. Kažkur po pusvalandžio į duris paskambino pareigūnai ir pasakė, kad jo mašina buvo įdaužta. Automobilis stovėjo aikštelėje. Iš treniruotės buvo grįžęs tuo automobiliu. Automobilis buvo priparkuotas priekiu, iš vienos pusės stovėjo automobilis, iš kitos buvo tarpas. Policijos pareigūnams pakvietus bei nusileidus, pamatė, jog įdaužta į automobilio priekį dešiniu šonu. Aplink vaikščiojo V. S.. Policija pasakė, kad gal jis kaltas ir kad nėra aišku, ar jis buvo už vairo. Atvažiavę kriminalistai, padarė nuotraukas. Paskui užpildė deklaraciją. Nurodė, kad V. S. gyvena kažkur netoliese, bet nežino kuriam tiksliai bute. V. S. yra matęs anksčiau porą kartų vaikščiojantį kieme, bet nėra matęs vairuojančio išgėrus. Kai buvo autoįvykis, tą savaitę matė, kad automobilis BMW stovėjo šalia jo automobilio. Automobilis BMW stovėjo kieme. Nurodo, kad pažįstą kaimyną R. I., kuris kitą dieną po įvykio pas jį buvo užėjęs. Atėjęs, atsiprašė ir pasakė, kad tai jis įtrenkė į automobilį, jei reikės galįs sumokėti. Nurodė, kad jo automobilis yra draustas ir jokių pretenzijų V. S. neturi. Draudimas atlygino jam žalą.

R. S., teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad su V. S. yra susijęs giminystės ryšiais, yra jo brolis. Paaiškino, kad automobilį broliui davė kažkur po Naujųjų metų, tiksliai neatsimena, prieš kokius 4-5 mėnesius. Davė, kad turėtų savo reikmėms važinėti. Nurodė, jog jo brolis išgėręs niekada nevažinėdavo, yra atsakingas vairuotojas, turintis didelį stažą. Kas įvyko nežino, kadangi nebuvo apklaustas, o po įvykio nebuvo niekur kviestas. Paminėjo, kad pasak brolio, su automobiliu važiavo kaimynas R. I.. Su broliu šnekėjo po įvykio, tą pačią savaitę.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. I. parodė, kad eidamas iš parduotuvės, pamatė, jog kaimynas V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikantis ant kojų, vaikščiojo prie mašinų. Vakarop, vaikščiodamas su šuniu kieme, pamatė, jog V. S. miega automobilio gale. Pasivaikščioję ir eidamas namų link pastebėjo, jog V. S. vis dar miega automobilyje ir yra visas šlapias. Nurodė, jog visaip žadino, stumdė V. S., kad duotų raktus, kadangi norėjo automobilį patraukti nuo saulės. Pažadinus, V. S. pats davė raktus ir užmigo. Paaiškina, kad prašė savo sūnėno, jog jis perstatytų mašiną, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, bet sūnėnas pagalvojo, kad jis juokauja. Tuomet, teigia, kad sėdo už vairo, kadangi šiek tiek mokinosi vairuoti, manė, galintis pats perstatyti automobilį. Tačiau gavosi taip, jog įbrėžė šalia stovintį automobilį. Buvo blaivus. Nurodė, kad dar kartą pažadino V. S. ir pasakė, kad įbrėžė mašiną į ką V. S. atsakė: „nieko tokio, su kaimynu pasišnekėsime“. V. S. užmigo. Automobilio raktus paliko ant sėdynės. Po to nuėjo pas kaimyną Daną, bet nieko nebuvo namie. Todėl, nuėjęs kitą dieną, apie 10 val., pasakė, kad prisidirbo, jog šiek tiek nubrėžė automobilį. Paaiškino, kad policijai pats apie įvykį nepranešė, nes yra draugiški kaimynai ir taip susišneka. Nemanė, kad policijai reikia pranešti. Teigia, kad V. S. visą laiką važinėja automobiliu į darbą. Įvykio dieną nematė, ar V. S. važiavo automobiliu į darbą. Automobilis naudojamas kasdien, ilgesniam laikui paliekamas nebūna. Automobilis paliekamas kieme per naktį, o ryte V. S. išvažiuoja. Nėra matęs, kad ilgiau stovėtų. Pats į darbą eina kasdieną, pro kiemą, pro stovinčius automobilius. Po įvykio atvykus pareigūnams nepasirodė, nes buvo išvažiavęs, grįžo sekančios dienos rytą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. I. parodė, kad matė patį įvykį. Tuo metu buvo atvažiavęs pas dėdę, kūminą R. I.. Paaiškina, kad R. I. jį paprašė perstatyti automobilį, kadangi jame yra neblaivus žmogus – kaimynas, kuriam spigina saulė. Pamanė, kad dėdė juokauja, nes pažiūrėjus per langą, pasirodė, kad automobilis yra tuščias, todėl nepadėjo. Nurodo, kad vėliau išėjus į balkoną parūkyti pamatė, kad automobilis BMW važiuoja atbula eiga. Per šoninį langelį matėsi dėdė R. I.. Matė, kaip buvo atvažiavusi policija ir traukė V. S.. Matė, kaip jis buvo ant galinės sėdynės, kaip policija trankė langą, bandė atidaryti dureles, bet buvo užrakinta iš visų pusių. Matė kaip automobilis buvo priparkuotas, ir pasirodė, kad priparkuotas tvarkingai. Stebėjo, nes buvo įdomu, nes mašiną parkavo Renatas. Vėliau pasitraukė nuo lango ir nesižvalgė. Parodė, kad R. I. buvo parėjęs namo, po to kažkur vėl išėjo. Su R. I. praktiškai nebendrauja. Priėjęs prie mašinos nebuvo, tik pro šalį praeidamas matė, kaip stovi susilietusios mašinos, policija vaikšto, fotografuoja. Parodė, kad pradžioje automobilis stovėjo prie bordiūro priekiu į saulę, į vaikų žaidimų aikštelę. Po to kai žiūrėjo, jau galu važiavo. Tada mašina buvo pastatyta prieš saulę galu. Kai žiūrėjo, neįsidėmėjo kokios mašinos šalia buvo. Kai parkavosi, buvo iš abiejų pusių mašinos. Dėdė vairuotojo pažymėjimo neturi. Parodė, kad pagal tai ką matė, mano, kad vairavo Renatas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. D. parodė, kad buvo su sūnumi vaikų žaidimų aikštelėje. Su V. S. aikštelėje yra žaidę krepšinį, tačiau tvirtina, kad jo nepažįsta. Iš vaikų aikštelės automobilių stovėjimo aikštelė matosi gana puikiai. Kad automobilis įbrėžė nematė, matė tik kad parkavosi ir įsirėmė. Išlipo aukštas, šviesus vairuotojas. Pasižiūrėjo, kad įsirėmęs, atidarė galines duris, ar kažką padarė, ar kažką pasakė gale sėdinčiam. Paskui pasišalino, nuėjo link penkiaaukščio. Pats jis nepriėjo prie to asmens, kadangi jis greit pasišalino. Policijai nepaskambino, tačiau matė kaip atvyko policijos pareigūnai. Pirmas ekipažas atvyko, priėjo prie įvykio vietos, apžiūrėjo, priėjo prie galinių durelių, ir bandė pakelti miegantįjį. Matė, kaip V. S. galva pakilo nuo sėdynės. Pats jis nepriėjo prie pareigūnų, nes nemanė kad reikalinga. Pamatė, kad ir antras ekipažas atvažiavo, tada jau fotografavo įvykio vietą. Asmens, parkavusio automobilį, prie pareigūnų nebuvo. Paaiškino, kad atėjo liudyti į teismą dėl to, kad po viso įvykio, sužinojęs, kad V. S. įtariamas padaręs pažeidimą, pasisiūlė, kad gali paliudyti teisme, apsikeitė kontaktais su V. S.. Paaiškino, kad įvykį matė dalinai: matė kaip parkavosi, kaip pareigūnai atvyko, kaip pasišalino ir kaip pilietis atsikėlė nuo galinės sėdynės. Atstumas nuo aikštelės iki įvykio vietos apie 30 metrų. Be 3 pareigūnų ir V. S. prie automobilio nieko nematė, įtemptai nežiūrėjo, kas vyksta.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. S. parodė, kad su V. S. 7 metus gyvena kartu. Įvykio dieną pro langą pamatė kaip atvažiavo policijos automobilis, sustojo prie BMW ir iš galo policininkai ištraukia Valentą. Išėjus į kiemą, pareigūnai pasakė, kad Valentas neva įvažiavo į kitą automobilį. Paaiškino, kad pagal jo būklę, kaip jis atrodė, jis ir negalėjo vairuoti, nes buvo labai girtas. Blaivumo tikrintis iš pradžių jis nesutiko, bet ji įkalbėjo, kad pasitikrintų. Valentas šiuo automobiliu naudojasi gal 4 mėnesiai. Parodė, kad tą dieną automobilis stovėjo kieme, niekur juo nebuvo važiuota. Stovėjo apie savaitę, nes akumuliatorius buvo išsikrovęs, gal tik prieš parą buvo padėjęs pakrauti. Stovėjo prie Jūrininkų pr. 8 namo pirmos laiptinės, toje pačioje vietoje, kaip užfiksuota schemoje, tik kita puse, galu į saulę. Stovėjo toje pačioje vietoje, tik buvo apsuktas. V. S. grįžo iš darbo, užėjo į namus, tačiau buvo jos išvarytas. Parodė, kad kaimyną R. I. žino iš matymo. Su R. I. apie įvykį truputį kalbėjo, sužinojo iš jo, kad R. I. sėdo už vairo, kad patraukti automobilį, nes švietė saulė. Kai policija atvyko, R. I. buvo išvykęs. Kaip R. I. parkavo automobilį, nematė.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas M. B. parodė, kad gavo pranešimą iš kolegų, kad Jūrininkų prospekte, kieme yra eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo eismo įvykyje dalyvaujančius du automobilius. Buvo BMV automobilis atsirėmęs į Subaru. Akivaizdžiai matėsi, kad BMV, važiuodamas atbuline eiga, kliudė Subaru automobilį. Parodė, kad prieš tai buvo gautas pranešimas apie nesaugų vairavimą, kad, galimai, BMV automobiliu važiuoja neblaivus asmuo. Dėl to pareigūnai buvo atvykę patikrinti informacijos, ir, kelių minučių bėgyje, pastebėjo tą automobilį, kieme atsitrenkusį į kitą automobilį. Faktas pasitvirtino, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, vairuotojas neigė vairavimą, buvo įformintas eismo įvykis. Apklaustas automobilio Subaru vairuotojas, kuris buvo pakviestas iš namų, apie įvykį nieko nežinojo, patvirtino, kad jo automobilis stovėjo kieme, tvarkingai pastatytas. Atvykus į įvykio vietą, BMV automobilyje nieko jau nebuvo. V. S. vaikščiojo kieme, buvo šalia policijos pareigūnų, nes jis antras atvažiavo į įvykio vietą įforminti eismo įvykio. Pirmieji atvyko pareigūnai F. R. su M. B..

Teismo posėdyje liudytoja apklausta pareigūnė F. R. parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl nesaugaus vairavimo, kad, galimai girtas vairuotojas važiuoja Jūrininkų prospektu. Kas skambino, nėra aišku. Pranešėjas pranešė, kad automobilis įsuko į kiemą, adresą pasakė, kur įsuko. Paaiškino, kad pranešimas apie įvykį ateina, kai VPK budėtojas praneša per ryšio priemonę, ir sistemoje patiems reikia prisiskirti iškvietimą, ir tada matosi visas iškvietimas. Pranešimai registruojami policijos registruojamų įvykių registre. Budėtojas pastoviai bendrauja su pranešėju, tada informuoja kur važiuoti. Asmeniškai su pranešėju nebendraujama. Atvykus tuo adresu, buvo rastas nurodytas BMV automobilis, jame miegojo V. S.. Jis buvo pažadintas, nes apžiūrėjus automobilį, buvo nustatyta, kad atbuline eiga buvo kliudytas kitas, šalia stovėjęs, automobilis. Automobilio rakteliai buvo pas V. S.. Buvo nustatytas jo neblaivumas. Į įvykio vietą atvyko su pareigūnu M. B.. Smulkiau nepamena, nes daugiau pareigūnas M. B. su juo bendravo. Tyrėjas M. B. suformino autoįvykio protokolą. V. S. buvo pristatytas į komisariatą.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas M. B. parodė, įvykio dieną buvo vakarop, buvo gautas pranešimas iš budėtojo apie tai, kad kieme važiuoja neblaivus vairuotojas. Buvo nurodyta automobilio markė ir valstybiniai numeriai. Nuvykus į įvykio vietą su vyr. patrule F. R. pastebėjo nurodytą automobilį atsitrenkusį į kitą automobilį. Automobilio viduje rado, tarp sėdynių priekiu įsispraudusį, gulintį asmenį, pabeldus į automobilį, nepavyko pribelsti. Panaudojus lazdelę, per pravirą lango plyšį, buvo pasiekti automobilio rakteliai, atrakintas automobilis ir pažadintas asmuo. Nustačius girtumą buvo iškviestas eismo įvykių tyrėjas. Asmuo buvo rastas nukreipęs kojas į vairuotojo vietą, tokioje pozicijoje lyg būtų slinkęs link galinės sėdynės iš vairuotojo vietos, užstrigęs ir užmigęs. Jis buvo dalinai pasislinkęs-mentės buvo ant galinės sėdynės atsirėmusios, o liemuo tarp priekinių sėdynių užstrigęs, kojos po vairu. Asmuo rankoje turėjo butelį alaus, tiksliau šalia jo, nuvirtęs butelis alaus buvo praviras, o dešinėje rankoje automobilio rakteliai. Kai automobilio dureles buvo atidarytos, asmuo atsibudo, išlipo. Paklaustas, ar žino kur jis yra ir kaip čia pateko, atsakė, kad yra savo mašinoje, atvažiavo. Tai yra, tuo momentu pripažino, kad vairavo, nurodė, kad atbuline eiga pasistatė automobilį. Paklaustas, ar žino, kad atsitrenkė į kitą automobilį, pasakė jis niekur neatsitrenkė, tai jis į jį atsitrenkė. Pagal padarytus apgadinimus matėsi, kad BMV automobilis yra atsirėmęs. Paprašytas nustatyti girtumą, jis nesutiko nusistatyti girtumo, nesutiko, kad jis kliudė tą kitą automobilį. Teigė, kad važiavo tvarkingai, negalėjo kliudyti kito automobilio, todėl nurodė, kad tas kitas į jį atsitrenkė. Liudytojas parodė, kad daugiausiai jis kontaktavo su V. S..

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad 2016-06-05, 18:56 val. Klaipėdoje, Jūrininku pr., ties namo Nr. 8, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, nėra, tačiau ginčas kilo dėl to, kas sukėlė eismo įvykį, t. y. kas vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. teisminio nagrinėjimo metu neigė, 2016-06-05, 18:56 val. Klaipėdoje, Jūrininku pr., ties namo Nr. 8 kieme, Klaipėdoje, vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga ir kliudęs kitą stovintį automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tokia pažeidėjo pozicija laikytina gynybine ir vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai M. B., F. R. patvirtino, kad įvykio dieną iš budėtojo gavo pranešimą apie pavojingai manevruojantį BMW markės automobilį, kuris įsuko būtent į Jūrininkų pr. Nr. 8 pažymėto namo kiemą. Minėtų liudytojų parodymai identiškai atitinka įvykio aplinkybes, užfiksuotas pirminiame pareigūnės F. R. paaiškinime (tarnybiniame pranešime), atkreiptina, pateiktame nedelsiant po įvykio, tą pačią dieną. Liudytojas policijos pareigūnas M. B. taip pat patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą ir pažadinus automobilyje buvusį V. S., tuo momentu jis pripažino, kad vairavo, nurodė, kad atbuline eiga statė automobilį. Jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų liudytojų pareigūnų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nenustatyta, juolab, kad šie liudytojai nei su V. S., nei su jo artimaisiais nebuvo pažįstami. Byloje nėra duomenų, tokių nepateikė ir pažeidėjas, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pareigūnus buvus šališkus ar suinteresuotus melagingai jį apkaltinti nebūto teisės pažeidimo padarymu. Vien aplinkybė, jog liudytojai F. R. ir M. B. yra policijos pareigūnai, jų parodymų kaip įrodymų, jų patikimumo, savaime neeliminuoja. Kreiptinas dėmesys, jog teisminio nagrinėjimo metu liudytojai apklausti būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Esant šių aplinkybių visumai, nesiremti minėtų liudytojų parodymais, nėra pagrindo. Tuo tarpu, V. S., būdamas asmeniu, traukiamu administracinėn atsakomybėn, nėra saistomas pareigos sakyti tiesą.

Taip pat byloje nustatyta ir tai, jog liudytojai R. I., D. I., A. D., I. S. nurodė priešingas aplinkybes, negu teigė pareigūnai. Tačiau jų duoti parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, kaip antai, liudytojas R. I. teigė, jog įvažiavęs į kaimyno D. S. automobilį, iš karto buvo nuėjęs pas jį, bet namie nieko nerado, tuo tarpu D. S. teisme parodė, jog, grįžęs iš treniruotės ir pastatęs automobilį kieme, buvo namie, o kaimynas R. I. buvo atėjęs pas jį tik kitos dienos ryte. Taip pat prieštaringi yra ir I. S. parodymai, kuri teigė, jog automobilis BMW beveik visą savaitę stovėjo kieme, nebuvo naudojamas, tuo tarpu R. I. parodė, jog V. S. visą laiką važinėja automobiliu į darbą, nėra matęs, kad automobilis ilgiau stovėtų kieme nenaudojamas, nes jis pats į darbą eina kasdien pro kiemą, pro stovinčius automobilius. Taip pat atkreiptina, kad visi šie liudytojai yra atvesti gynybos, I. S. yra pažeidėjo sugyventinė, liudytojai R. I., D. I. yra pažeidėjo kaimynai, o A. D. V. S. pažįstamas, todėl logiška, jog jie gali būti suinteresuoti teigiama V. S. bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, jų parodymai vertintini kritiškai.

Tuo tarpu bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog bendrajam pagalbos centrui 2016-06-05 18.53 val. nenustatytas privatus fizinis asmuo pranešė apie pavojingą BMW markės automobilio vairavimą ties Jūrininkų pr. 8, Klaipėdoje. Klaipėdos AVPK šią informaciją gavo 2016-06-05 18.56 val., ekipažą išsiuntė 2016-06-05 18.59 val., į įvykio vietą pirmasis ekipažas atvyko 2016-06-05 19.07 val. Šias aplinkybes patvirtina BPC išrašas ir išrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro. Kaip matyti iš šių duomenų pirmasis policijos pareigūnų ekipažas į įvykio vietą atvyko netrukus, t.y. po 11 min. nuo pranešimo užregistravimo Klaipėdos AVPK registre. Tokiu būdu liudytojo R. I. šia seka duoti parodymai, kad jis vakare, išsėjęs pasivaikščioti su šuniu į kiemą, pamatė kaip kaimynas V. S. miega automobilyje, grįžęs iš pasivaikščiojimo, kaimyną rado tebemiegantį automobilyje, jį žadino, kol gavo raktelius, bandė prašytis savo sūnėno pagalbos, kad patrauktų automobilį ir galiausiai, nesulaukęs pagalbos, sėdo už vairo pats, nemokėdamas vairuoti, sugebėjo automobilį perstatyti, įvažiuoti į kaimyno automobilį, pažadinti V. S., paaiškinti, kas nutiko, po to užeiti pas kaimyną D. S. jo nerasti namie, užsukti į savo namus ir po to išvažiuoti iš namų nesutikus policijos pareigūnų kieme, yra visiškai neįtikimi ir nelogiški. Atsižvelgiant į tai, R. I. duoti parodymai, laikytini kaip noras padėti, šiuo atveju kaimynui, išvengti administracinės atsakomybės ir nepagrįstai prisiimti kaltę sau.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir V. S. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), alkotesterio kvito parodymais, iš kurio matyti, jog V. S. buvo nustatytas 3,07 promilių girtumas (b.l.11), D. S. paaiškinimu (b.l. 6), eismo įvykio vietos schema, duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 10), fotolentelėmis (b.l. 7-8), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 13), liudytojų pareigūnų parodymais, duotais teisme, BPC ir Klaipėdos AVPK registrų duomenimis, kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, aplinkybes, į tai, kad pažeidimu žala padaryta, apgadinti du automobiliai, padarytas vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje – V. S. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus, 3,07 promilės girtumo laipsnis, kuris net septynis kartus viršija leistiną normą, taip jis kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui. Be to, teismas atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – darbingo amžiaus, turintis 20 metų vairavimo stažą, administracine tvarka ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors baudos sumokėtos, tačiau tai neigiamai charakterizuoja šį asmenį. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. S. paskyrus ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su garso įrašu, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems (3) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį ROIK Nr. 16058540135 ir įmokos kodą 1001.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su garso įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.