Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3211-91/2008 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui V. V. ir trečiajam asmeniui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Audra” dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, moralinės žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. V. patikslintu ieškiniu (b.l. 52-55) prašė: 1) santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo V. V. 1988 m. spalio 15 d. nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „V.“; 3) padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) ieškovei paskiriant 2/3 dalis, o atsakovui - 1/3 dalį šio buto; 4) padalinti pusiau įsiskolinimą daugiabučių namų savininkų bendrijai „Audra“; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 1217,85 Lt sumą, kurią sudaro už paslaugas sumokėti mokesčiai: 843,40 Lt už šilumos energiją ir karštą vandenį UAB „Litekso“ filialui „Marijampolės šiluma“, 130,25 Lt už sunaudotas dujas AB „Suskystintos dujos“ ir 244,20 Lt AB „Rytų skirstomieji tinklai“; priteisti ieškovei iš atsakovo 50 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: nesirūpino šeima, nuolat girtaudavo, žemindavo ir įžeidinėjo ieškovę, grasindavo jai ir vartojo smurtą. Dėl atsakovo agresyvaus elgesio ir smurtavimo ieškovė ne kartą yra kreipusis į policiją. Be to, atsakovas nesirūpina buto išlaikymu, neteikia ieškovei materialinės paramos, todėl už buto komunalinius patarnavimus susidarė dideli įsiskolinimai DNS bendrijai „Audra“, kurie 2008 m. sausio 1 d. sudarė 4376,92 Lt ir turi būti padalinti pusiau. Santuokoje šalys įsigijo 45 994 Lt vertės butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolėje. Šalių pilnametis sūnus Mantas šiuo metu neturi darbo ir negali įsigyti kito būsto, gyvena su ieškove, todėl dalinant turtą turi būti nukrypstama nuo turto lygių dalių principo, ieškovei paskiriant didesnę buto dalį – 2/3, o atsakovui – 1/3 dalį. Ieškovė viena mokėjo įsiskolinimus už šilumą AB „Litesko“, už dujas AB „Suskystintos dujos“ ir už elektros energiją AB „RST“, todėl pusė ieškovės sumokėtos sumos turi būti jai priteista iš atsakovo. Dėl atsakovo netinkamo elgesio pablogėjo ieškovės sveikata, ji susirgo depresija, vartoja raminamuosius vaistus, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 50 000 Lt moralinė žala.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Teismas nusprendė: 1) ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti tas pačias pavardes; 2) santuokoje įgytą turtą padalinti, ieškovei asmeninės nuosavybės teise paskiriant 2/3 dalis buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, 30 662,66 Lt vertės; atsakovui asmeninės nuosavybės teise paskirti 1/3 dalį šio buto su rūsiu, 15 331,33 Lt vertės; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1217,85 Lt sumokėtos sumos už buto šildymą ir karštą vandenį, sunaudotą elektros energiją ir dujas; 4) ieškovę už jai tenkančią turto dalį nuo žyminio mokesčio valstybei atleisti; 5) priteisti iš atsakovo 2539,91 Lt skolą už komunalinius patarnavimus daugiabučio namo savininkų bendrijai „Audra“, taip pat priteisti 2092,55 Lt žyminio mokesčio ir 10,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais, o atsakovas, nurodydamas ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo, jokių įrodymų nepateikė. Padalindamas santuokoje įgytą turtą, teismas nurodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nes dėl atsakovo smurtavimo ieškovės sveikatos būklė yra sunki, ji negali dirbti nuolatinio darbo, taip pat sunki ir jos turtinė padėtis, nes ji pragyvena iš atsitiktinių darbų ir gaunamos iš darbo biržos nedarbo draudimo išmokos. Teismas darė išvadą, jog ieškovė įrodė, kad jos sveikatos būklė yra sunki, ir dėl to kaltas atsakovas, kadangi atsakovas vartojo prieš ją fizinį smurtą. Dėl šių kriterijų teismas nukrypo nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo ir ieškovei paskyrė 2/3 dalis, o atsakovui – 1/3 dalį santuokoje įgyto turto. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė viena rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, su ja kartu gyvena pilnametis šalių sūnus, o atsakovas bute būna retai. Kadangi ieškovė įrodė aplinkybes, kad atsakovas gyvendamas bute nemokėjo mokesčių, todėl teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 1217,85 Lt t.y. pusę ieškovės sumokėtos sumos už suteiktas paslaugas UAB „Litesko“, AB „RST“ ir AB „Suskystintos dujos“, taip pat pusę skolos DNS bendrijai „Audra“. Teismas ieškovės reikalavimą dėl moralinės žalos atlyginimo tenkino dalinai ir prašomą priteisti iš atsakovo 50 000 Lt sumą sumažino, priteisdamas 20 000 Lt. Teismas atsižvelgė į moralinės žalos dydį ir jos pasekmes, į žalą padariusio atsakovo kaltę ir turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas nedirba pastovaus darbo, pragyvena iš atsitiktinių darbų, ieškovės atžvilgiu elgėsi agresyviai. Teismas nurodė, kad toks žalos dydis atitiks byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti, nustatant abiejų sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo, atmetant ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo, padalinant santuokoje įgytą turtą, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, pakeičiant bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl keistinas. Teismas, nustatęs atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, vienpusiškai vertino įrodymus ir tyrė bylos aplinkybes, neįsigilindamas į tikrąsias šeimos iširimo priežastis. Ieškovės ir atsakovo konfliktai prasidėjo dėl ieškovės neištikimybės. Šį faktą sunku įrodyti, tačiau byloje esantys atsakovo paaiškinimai Marijampolės policijos komisariatui nesiskiria nuo atsakovo išdėstytų aplinkybių teismui, šių įrodymų teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl padarė klaidingą išvadą dėl atsakovo kaltės. Liudytojai yra ieškovės giminės ir draugai, todėl jų parodymai negalėjo būti objektyvūs. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovas nesirūpino šeima. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas pastoviai teikė išlaikymą sūnui. Nesumokėti mokesčiai už komunalines paslaugas nėra šeimos iširimo kaltės įrodymas, nes nesumokėjimą sąlygojo atsakovo sveikatos būklė (byloje yra išrašas iš medicininių dokumentų) ir aplinkybė, jog ieškovė prieš 3 metus nustojo vesti su atsakovu bendrą ūkį. Be to, atsakovas neprieštaravo dėl mokesčių dalies priteisimo jam. Pripažinus abiejų sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo, taptų nepagrįstas neturtinės žalos priteisimas. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais dėl sveikatos pablogėjimo, patirtų fizinių ir dvasinių kančių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės sveikata pablogėjo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kad ji buvo mušama, kad sumažėjo jos bendravimo galimybės, neišėjo į darbą, patyrė pažeminimą, depresiją. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, rėmėsi atsakovo užsispyrusiai agresyviu elgesiu teisme, tačiau įstatymas nenustato tokių kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, į ekonominę situaciją Lietuvoje, priteistas neturtinės žalos dydis yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Teismas yra nenuoseklus, vertindamas atsakovo paaiškinimus dėl turto padalinimo. Teismas aprašomojoje dalyje nurodė, kad atsakovas su turtiniais reikalavimais sutinka pilnai, o sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad atsakovas prašė padalinti turtą natūra abiem lygiomis dalimis. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, rėmėsi ieškovės sveikatos būkle, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės sveikatos būklės yra labai sunki, ar ji yra netekusi darbingumo, kad negali dirbti nuolatinio darbo ir kad šios aplinkybės atsirado atsakovo fizinio smurto pasekmėje. Nesumokėti mokesčiai neturėtų įtakoti įstatymu nustatyto santuokinio turto padalinimo principo, nes ieškovės teisės šiuo atžvilgiu yra ginamos kitokiu būdu - dalis mokesčių už paslaugas priteista iš atsakovo. Nepagrįstas teismo motyvas nukrypti nuo lygių dalių principo ir tas, kad atsakovas ginčo bute būna retai, dažnai būna komandiruotėse. Teismas nenustatė jokių reikšmingų faktų, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl turtas dalintinas lygiomis dalimis.

Ieškovė D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad apelianto teiginys, jog teismas vienpusiškai nustatė bylos aplinkybes ir netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstas. Teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą įvertinęs visas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, išklausęs liudytojų parodymų bei trečiojo asmens nuomonę. Teismas suteikė atsakovui visas galimybes pateikti reikiamus įrodymus, turėti gynėją bei pakviesti liudytojus, tačiau jis tik vilkino bylos nagrinėjimą ir nepateikė jokių ieškinį paneigiančių įrodymų. Teismas įrodymus įvertino nuosekliai ir tinkamai. Atsakovas net ir po sprendimo priėmimo nesirūpina buto išlaikymu, neapmoka naujai gaunamų sąskaitų už komunalinius patarnavimus. Priteisdamas neturtinę žalą, teismas tinkamai įvertino rašytinius įrodymus ir nurodytas faktines aplinkybes, tačiau sumažindamas neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt pasielgė netgi per švelniai.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių pagrindų konstatuoja netinkamą materialinės teisės normų taikymą, dėl ko sprendimas iš dalies keistinas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 330 straipsnis).

Dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant šalių santuoką. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos ( CK 3.26, 3.27, 3.30, 3.35 ir kt. straipsniai.). Be to, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, o būtent: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, sutuoktinio neištikimybė, sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors šiais atvejais sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau įrodinėjant sutuoktinio kaltę reikia įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija ir kad sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, o būtent nustatė, kad šeima iširo dėl atsakovo žiauraus elgesio su ieškove, atsakovo nesirūpinimo šeima, jo girtavimo ir pan. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tiek prezumpcijos (žiauraus elgesio su ieškove) faktu, tiek nustatė ir kitų sutuoktinio pareigų nevykdymą (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalis). Kolegija daro išvadą, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – girtavo, įžeidinėjo ieškovę, su ja elgėsi agresyviai ir smurtavo. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės policijos komisariato pateikta medžiaga apie nevienkartinius iškvietimus į šeimos būstą dėl atsakovo agresyvaus elgesio (b.l. 13-24, 33-34). Atsakovo netinkamo elgesio aplinkybes patvirtino ir liudytojai B. D., R. K., Z. A. (b.l. 77-78). Be to, apeliacinės instancijos teisme smurto ir atsakovo netinkamo elgesio aplinkybes patvirtino ir pilnametis šalių sūnus M. V., kuris visą laiką gyveno su tėvais ir jam geriausiai žinomos sutuoktinių tarpusavio santykių aplinkybės. Atsakovas, kuriam CK 3.61 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, šios galimybės neišnaudojo ir ginčydamas savo kaltę nepateikė įrodymų, paneigiančių surinktais įrodymais nustatytus jo netinkamo elgesio faktus (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, teigdamas ieškovę buvus neištikima, šios aplinkybės taip pat neįrodė, o ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai iš esmės paneigė ieškovės neištikimybės faktą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytas nevienkartinis atsakovo tam tikro psichologinio ir fizinio smurto panaudojimas prieš ieškovę, kuris neabejotinai lėmė ieškovės emocinį ir fizinį skausmą bei pažeminimą, nuolatinę įtampą ir nesaugumą, jai yra išsivystęs depresinis sindromas (b.l. 6). Atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos. Pagrįsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas nurodė prieštaringus argumentus: kad atsakovas ieškovės atžvilgiu elgėsi užsispyrusiai agresyviai, nerodė jokio nuolankumo, kad atsakovas neturi nuolatinio darbo ir pragyvena iš atsitiktinių darbų, ir šių argumentu pagrindu laikė sąžiningu, teisingu ir protingu priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija nesutinka, nes remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais toks didelis neturtinės žalos dydis yra nepateisinamas. Atsakovo nustatyta kaltė sudaro pagrindą atsirasti teisei į neturtinės žalos atlyginimą, byloje nėra nustatyta, kad atsakovo netinkamo elgesio pasekmėje ieškovei būtų atsiradusios itin sunkios pasekmės ar būtų atsiradusi konkreti turtinė žala, be to, ir pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas paskutiniu metu neturi nuolatinio darbo ir pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Be to, atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, jog taip pat turi sveikatos problemų – stuburo susirgimų, kas gali trukdyti darbinei veiklai (b.l. 88-89). Todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, įvertinus nurodytas aplinkybes, nelaikytinas teisingu, sąžiningu ir protingu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalis). Šiuo atveju atsižvelgtina ir į LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktiką nustatant neturtinės žalos atlyginimą šio pobūdžio bylose (LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007). Todėl, kolegijos nuomone, neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 5 000 Lt.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau toks nukrypimas turėtų būti pagrįstas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklę ir jos turtinę padėtį, bei į tai, kad atsakovas nesirūpino bendro turto išlaikymu – nemokėjo mokesčių. Kolegija vertina, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovės sveikatos būklė, diagnozuotas depresinis sindromas (b.l. 6) labai riboja jos galimybes dirbti, be to, ji neturi darbo ir yra registruota darbo biržoje (b.l. 10), jos sunkią turtinę padėtį patvirtina ir tas faktas, jog byloje jai buvo skirta antrinė teisinė pagalba (b.l. 29). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo darbą (b.l. 37-38), duomenų, dėl ko buvo nutraukta darbo sutartis, nepateikė, tačiau teigia, kad šiuo metu nedirba ir pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Tačiau atsakovas pripažino, kad šiuo metu nuomojasi kitą gyvenamąjį būstą, savo interesams atstovauti apeliacinės instancijos nusisamdė advokatą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi pajamų ir jo turtinė padėtis yra kur kas geresnė, nei ieškovės. Be to, pagrįstai atsižvelgta į tai, kad atsakovas visiškai nesirūpino bendro turto išlaikymu ir neprisidėjo prie mokesčių mokėjimo, nors į jį reiškia pretenzijas ir turi tokias pačias pareigas išlaikyti bendrą turtą (CK 3.92, 3.94 straipsniai). Mokesčių naštos perkėlimas vien ieškovei neabejotinai apsunkino ir jos turtinę būklę. Todėl darytina išvada, jog šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, padalinant turtą pirmosios instancijos teismo nustatytomis proporcijomis. Toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti labiau pažeidžiamos ir silpniau apgintos šalies – ieškovės interesus. Tai iš esmės atitinka ir LR Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (pvz. LR Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007).

Dėl nurodytų priežasčių keistina sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pakeitus sprendimo dalį kartu perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis), sumažinant priteistą žyminį mokestį, atsižvelgiant į sumažintą neturtinės žalos priteisimą (20 000 Lt -5 000 Lt x 3 proc. = 450 Lt).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. V. ieškovei D. V. priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 5 000 Lt.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo V. V. valstybei ir priteisti iš V. V. valstybei 1642,55 Lt žyminio mokesčio ir 10,50 Lt pašto išlaidų.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti iš ieškovės D. V. atsakovui V. V. 150 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.