Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-27-266/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
1-27-266/2012
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00192-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Nukentėjusysis
E. K., L. K., Advokatui Stasiui Kavaliūnui, Viešame teismo
Kategorijos
b. byla Nr. 1-27-266/2012
Proceso Nr.1-53-1-00192-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1;2.3.6.4.2 (S)
Anykščių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012m. balandžio 16 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,Sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei , Jūratei Kaušylienei ,Dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui , nukentėjusiesiems E. K., L. K.,Advokatui Stasiui Kavaliūnui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, I. O., gim. (duomenys neskelbtini) Latvijoje, Daugpilyje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. O. 2011 m. gegužės 29 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, dėl chuliganiškų paskatų, akivaizdžiai agresyviai, įžūliai prikibo prie V. S., L. K. ir E. K., keikdamas necenzūriniais žodžiais, įrėmęs lygiavamzdį šautuvą E. K. į pilvą, grasino ją nušauti, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis I. O. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nurodytu laiku jis, būdamas išgėręs, dviračiu važiavo pro autobusų stotelę, (duomenys neskelbtini). Vežė paslėpti šautuvą , kuri buvo užsidėjęs ant dviračio rankenų ir pridengęs skuduru. Tą vakarą autobusų stotelėje buvo V. S. su dviem merginom E. ir L. Jam privažiavus prie jų, E. K. pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Prie jos prisidėjo ir L. Tada jis sustojo ir su šautuvu rankose priėjo prie jų . E išsigandusi pasitraukė toliau. L. taip pat stovėjo toliau, o V. S. buvo jų priekyje. Priėjęs jis paklausė ko rėkauja, kokios problemos. E. K. išsigandusi liepė S. jį primušti. Tuomet jis numetė skudurą nuo šautuvo ir parodė, jog turi šautuvą. V. S. elgėsi agresyviai, suprato, jog gali jį primušti , dėl to jis ir parodė jiems šautuvą. T. E. telefonu ėmė skambinti policijai, o L. griebė už šautuvo buožės. V. S. jam spyrė į pilvą ir atėmė šautuvą. Tuomet jis pabėgo. Neprisipažįsta, jog buvo įrėmęs šautuvą E. į pilvą. Jaunimas jį pirma užkabino ir jį įžeidinėjo, todėl jis jiems ir parodė šautuvą, nes buvo įsitikęs , jog jį primuš. Pareikšto E. K. ieškinio neprisipažįsta, mano, jog ji nori iš jo pasipelnyti. Iki to įvykio, jis su nukentėjusiais nebuvo susipykęs .

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad tą vakarą , apie 23 val., ji kartu su V. S. ir L. K. buvo prie (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės. Tuo metu pro autobusų stotelę dviračiu važiavo jos tėvų naujas kaimynas O. Jam važiuoja ji su juo pasisveikino ir paklausė, kur jis važiuoja. Kaltinamasis apsisuko, sustojo ir nulipęs nuo dviračio pradėjo eiti link jų. Ji irgi nulipo laiptukais ir ėjo link O. Kai priėjo prie jo, pajuto kažką kieto įremta jai į pilvą. O. šaukė, jog ją nušaus. Iš pradžių ji manė, jog lazda ir ją nustūmė, tačiau O. vėl jai įrėmė į pilvą ir jį pačiupusi suprato, jog , tai šautuvo vamzdys. Labai išsigando, pradėjo rėkti , jog ją nušaus. Tuomet priėjo draugai, ją nustūmė į šoną ir atėmė iš O. šautuvą. Jį paskambino į policiją. I. O. elgesys ją labai išgąsdino, ilgą laiką ji bijojo būti viena namuose , negalėjo užmigti, todėl prašė priteisti iš kaltinamojo 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad nurodytą dieną ji atvažiavo pas E. K. į svečius. Apie 23 val., jos susitarė susitikti su V. S. S. autobusų stotelėje. Jiems ten sėdint ir kalbant, dviračiu pro juos pravažiavo kaltinamasis. E. su juo pasisveikino. Gal jis kažko įsižeidė, nes sustojo ir nešinas kažką rankoje ėjo link jų. Tuomet ir E. K. ėjo link jo. L. K. stovėjo toliau , tačiau išgirdo E. žodžius, ką jis čia daro, ko mosuojasi pagaliu. Po to ji pradėjo rėkti, jog tai ne pagalys, o šautuvas.. Tada ji su S. priėjo prie kaltinamojo ir norėjo iš jo paimti šautuvą, tačiau jis nedavė, elgėsi agresyviai, išvadino juos necenzūriniais žodžiais. Tada ji ir S. jėga atėmė iš kaltinamojo šautuvą. Kaltinamasis pabėgo . Liudytoja parodė, jog jie nežinojo, jog kaltinamasis vežasi šautuvą, nežinojo, jog jis netinkamas šaudyti . Tuo metu jie tik norėjo atimti šautuvą, apie baimę negalvojo.

L. S. P. parodė , jog apklausinėjant V. S., jis patvirtino, jog kaltinamasis važiavo dviračiu. Su savimi turėjo šautuvą , matė, jog jį buvo atstatę į jį ir jo drauges. Nurodė, jog grumtynių metu atėmė iš I. O. šautuvą. Liudytojas savo parodymus perskaitė ir pasirašė be pataisymų ar papildymų.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2011m. gegužės 30d., įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, jog apžiūrint įvykio vietą- (duomenys neskelbtini) kaimo autobusų stotelę, joje rastas šaunamasis ginklas- dvivamzdis šautuvas . Jis buvo paimtas (b. l. 4-5).

Iš byloje esančio 2011m. gegužės 30d., šautuvo apžiūros protokolo, nustatyta, jog jis dvivamzdis, jo vamzdžiuose įdėta po vieną užtaisytą šovinį (b. l. 6, 7-8).

Iš byloje esančios 2011m. birželio 24d., specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-58, matyti, jog kad tyrimui pateiktas šautuvas yra šaunamasis ginklas, t.y. pramoninės gamybos 16 kalibro lygiavamzdis dvivamzdis medžioklinis šautuvas „Model B“, Nr. 2440-59, skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Tyrimui pateikti du vienos rūšies šoviniai yra šaudmenys, t.y. 16 kalibro medžiokliniai šoviniai. Tiek šautuvas, tiek šoviniai šaudymui netinkami (b. l. 10-13).

Iš byloje esančių akistatų tarp kaltinamojo I. O. ir nukentėjusiųjų E. K., L. K., V. S. protokolų matyti, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji pasiliko prie savo parodymų (b. l. 47-48, 49-50, 51-52).

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo I. O. kaltė, jog jis 2011m. gegužės 29d., vakare, būdamas girtas, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kaime , autobusų stotelėje , įžūliu elgesiu prikibo prie stotelėje buvusių nukentėjusiųjų , naudodamas šautuvą demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką , visiškai įrodyta .Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis I. O. neprisipažino ginklu grasinęs nukentėjusiajai E. K. , neprisipažino, jog tokiais veiksmais padarė viešosios tvarkos pažeidimą, teigdamas, jog nukentėjusieji jį užsipuolė pirmi. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinkta gynybos būdą ir jais netiki. Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, jis juos keitė. Jo parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų E. K., L. K. parodymams, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme yra nuoseklūs ir aiškūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Kaltinamasis I. O. iki šio įvykio nebuvo susipykęs su nukentėjusiaisiais , o L. K. iš viso nepažinojo, todėl teismas nenustatė aplinkybių, jog nukentėjusieji galėtų kaltinamąjį apkalbėti ir taip jam pakenkti. Nustatyta, jog kaltinamasis be jokios priežasties , įžūliai užsipuolė nukentėjusiuosius , o nukentėjusiajai E. K., įrėmęs šautuvą į pilvą, grasino ją nušauti. Dėl tokių veiksmų nukentėjusieji buvo išgąsdinti, buvo sutrikdyta jų rimtis. N. V. S. nebuvo apklaustas teisme , tačiau baudžiamojoje byloje yra jo apklausos protokolas. Apklausos metu nukentėjusysis V. S. patvirtina aplinkybes, jog kaltinamasis prie jų prisikabino, jog keikdamasis necenzūriniais žodžiais šautuvu grasino E. K. ir dėl to tokie kaltinamojo veiksmai juos išgąsdino, sukėlė stresą. Šis rašytinis dokumentas surašytas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, jis neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, remiasi ir šiuo rašytiniu įrodymu.

I. O. padarė nusikalstamą veiką , laikomą nesunkia, nebuvo teistas, turi sveikatos problemų, nedirba. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jam skirtini viešieji darbai (LR BK 55 str.) Teismas turi pagrindo manyti, jog jam paskyrus tokią bausmę, bausmės tikslai bus pasiekti.

E. K. byloje pareiškė ieškinį ir prašė priteisti jai kaltinamojo 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Dėl tokio kaltinamojo elgesio išgyveno, negalėjo naktimis miegoti, buvo atsiradusi baimė. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusioji E. K. buvo užpulta be jokios priežasties, panaudojant šautuvą buvo išgąsdinta . Dėl to patyrė stresą, vėliau jautė baimę, negalėjo miegoti, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamasis I. O. niekur nedirba , turi sveikatos problemų , nukentėjusioji sužalota nebuvo, turtinės žalos nepatyrė . Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamojo 500 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)., 304str.305str.,307 str.,

nusprendžia:

I. O. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam šešis mėnesius viešųjų darbų , įpareigojant I. O. per teismo paskirtą laiką neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

E. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti E. K. iš I. O. 500 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis, palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė