Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-6973-429/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02927-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2; 2.5.15; 2.5.11.6; 3.2.6.1(S)

2016 m.lapkričio 28 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. B. R. patikslintą ieškinį atsakovams T. R., A. K., tretiesiems asmenims notarei J. R., notarei B. G. dėl sandorių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. liepos 11 d. dovanojimo sutartį, sudarytą Kauno miesto 6-ajame notarų biure tarp ieškovės ir atsakovo; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 18-ajame notarų biure, tarp atsakovų; 3) taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovei nuosavybėn 2/3 buto, adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos 1 t., b. l. 172).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad padovanojo savo anūkui, atsakovui T. R. 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iki sandorio sudarymo anūkas rūpinosi ieškove, vežiodavo ją į parduotuvę, bažnyčią, o po sandorio sudarymo jo elgesys pasikeitė, nesulaukia pagalbos buityje, anūkas nebelanko. Ieškovė nurodė, kad išsikvietė anūką pasiaiškinti, kodėl pasikeitė jo elgesys, bet anūkas pareikalavo, kad ieškovė padovanotų paskutinį savo būstą, ieškovei atsisakius, anūkas pasakė, kad laikas ieškovę užmušti ir išstūmė iš mašinos.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovui, savo anūkui T. R., yra padovanojusi ir nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nesirūpino ir šiuo padovanotu turtu.

Ieškovė 2016 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo buto dalį jai padovanojo jos sesė, o ji, mainais už tai, kad anūkas pasirūpintų ja, tėvu ir B. M., padovanojo jam. Nurodė, kad ginčijamą dovanojimo sandorį sudarė savo iniciatyva. Pažymėjo, kad anūką, atsakovą T. R., užaugino jos sūnus A. R. vienas, motina paliko, nesirūpino. Ginčo bute šiuo metu gyvena B. M.. Nurodė, kad norėjo padovanoti anūkui, kadangi jis jaunas, ir gali geriau nei jos sūnus pasirūpinti B. M.. Pagal žodinį susitarimą, atsakovas turėjo apsigyventi ginčo bute. Ieškovė nurodė, kad po dovanojimo sandorio atsakovas pradėjo nesiskaityti, nebeatvažinėti. Nurodė, kad šiuo metu B. M. rūpinasi jos sūnus A. R..

Ieškovė paaiškino dėl 2015 m. įvykusio konflikto tarp jos ir anūko, nurodė, kad anūkas, supykęs, jog ieškovė nesutiko jam padovanoti namo (duomenys neskelbtini), pagrasino ir išstūmė jėga ją iš mašinos. Ieškovė atsakovui nurodė, kad turi ir kitą anūką, dukros vaiką, todėl neketinanti jam dovanoti dar vieno turto.

Ieškovės atstovė advokatė Zita Ragauskaitė prašė patikslintą ieškinį tenkinti vadovaujantis CK 6.472 straipsnio 1 dalimi. Advokatė pažymėjo, kad ginčijamas sandoris prieštarauja geros moralės principui. Akcentavo, kad ieškovė ir atsakovas yra giminaičiai, anūkas ir močiutė. Anūkas iki dovanojimo sandorio rūpinosi ieškove, ją globojo, sekmadieniais veždavo į bažnyčią, parduotuvę. Tačiau po dovanojimo sutarties pasirašymo, atsakovo elgesys pasikeitė, jis ėmė nebebendrauti. Pažymėjo, kad ieškovė žodžiu prieš dovanojimą susitarė, kad atsakovas pasirūpins B. M.. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2015 m. rudenį panaudojo smurtą prieš ieškovę ir tai buvo paskutinis lašas, kuris paskatino ieškovę kreiptis į teismą. Todėl mano, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties. Be to, ieškovės atstovė nurodė, kad yra keista, kaip atsakovė A. K., pirkdama dalį ginčo buto, nepasidomėjo, kokiais kambariais naudosis, ar yra nustatyta naudojimosi tvarka. Be to, atsakovė nekreipė dėmesio į notarės B. G. siūlymą pirmiausia susitarti su likusiais bendraturčiais dėl jų turto dalių išpirkimo. Tačiau atsakovė skubėjo sudaryti sandorį ir jau kitą dieną po sandorio sudarymo, iš ginčo buto išmetė atsakovo tėvo A. J. R. daiktus.

Atsakovas T. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti (elektroninės bylos 1 t., b. l. 50-53). Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovė yra jo senelė, tačiau šilto bendravimo niekada nebuvo, susitikdavo kelis kartus į metus, ir tai ne ieškovės namuose, o pas giminaičius. Pažymėjo, kad dovanojimo sandoriu metu neįsipareigojo rūpintis ieškove, nes priešingu atveju, dovanojimas būtų buvęs su išlaikymu iki gyvos galvos. Atsakovas nurodė, kad po sandorio sudarymo, t. y. po 2013 m., su ieškove kaip ir anksčiau beveik nebendravo. Padovanotame bute neapsigyveno, kadangi tuo metu turėjo kur gyventi. Atsakovas pažymėjo, kad su ieškove niekada nevedė jokio bendro ūkio, visuomet gyveno atskirai, ieškovė buvo ir yra finansiškai nepriklausoma, turėjo nemažai nekilnojamojo turto, kurį nuolat įsigydavo ir perleidinėdavo.

Atsakovas 2016 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo tėvas, A. J. R., turi priklausomybę lošimams, turi skolą valstybei, kai tėvas pralošė namą (duomenys neskelbtini), tuomet jis apsigyveno pas savo mamą (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad nors faktiškai buvo pas tėvą, bet padėdavo tik mama, tėvas agresyvus, kartu gyveno sesuo Kristina, kuri ruošdavo valgyti. Su mama bendravo ir dabar bendrauja kiekvieną dieną, tarėsi, kur studijuoti, mama palaikydavo, kai būdavo sunku. Pas močiutę nevažiuodavo, niekada nebuvo labai artimo bendravimo, močiutė neaugino. Atsakovas paaiškino, kad jokių susitarimų prieš dovanojimo sandorį nebuvo, B. M. nepažinojo, tik teko girdėti, kad tėvas kažką slaugo. Dovanojimo sandorio metu gyveno (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sumokėjo 1500 Eur už ginčo buto įsiskolinimą. Dabar mokinasi rengimo centre, turi du bakalaurus, mokinasi taikomąją matematiką. Atsakovas nurodė, kad ginčo buto dalį pardavė dėl to, kad mamai reikėjo pinigų dėl širdies operacijos. Nurodė, kad po ranktpinigių sutarties, kurią pasirašė sausio mėnesį, sužinojo iš notarės J. R., kad yra paduotas ieškinys.

Atsakovas nurodė, kad pirkėjai matė, jog bute nėra remontas padarytas, laidai kabo, turtas atvežtas iš (duomenys neskelbtini), jokių naujų baldų tikrai nebuvo. Atsakovas pažymėjo, kad jeigu būtų tokia sąlyga prižiūrėti B., tikrai būtų atsisakęs, kadangi nesugebėtų prižiūrėti B.. Nurodė, kad ginčo bute tėvuko daiktų buvo, tačiau nežino, ar tėvas gyveno pastoviai ar tik užeidavo. Pirkėjams leido bendrus daiktus išmesti. Tėvo neinformavo apie buto pardavimą.

Atsakovas dėl 2015 m. rugsėjo mėn. įvykusio konflikto paaiškino, kad buvo susitikęs su močiute, pati močiutė paskambino ir pakvietė susitikti. Atsakovas nurodė, kad močiutės nestūmė, tik ilgai kalbėjosi ir pykosi dėl to, kad jis leido draugui D. apsigyventi ginčo bute. Atsakovas buvo supykęs dėl dažno ginčo bute spynų keitimo, ginčo bute leido apsigyventi draugui D., ir pagal draugo pasakojimus suprato, kad bute nėra, kad tėvas užrakina B. ir neduoda jam rakto.

Atsakovo atstovė advokatė Skaistė Jautakienė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas žemino orumą, ar naudojo fizinį smurtą. Ieškovė ir atsakovas pripažino, kad visada gyveno atskirai, santykiai nei pagerėjo, nei pablogėjo po dovanojimo sandorio sudarymo. Atsakovas neturėjo savo mašinos, kuria galėtų vežioti ieškovę į bažnyčią ar parduotuvę. Notarė J. R. patvirtino, kad pažįsta ir ieškovę, ir atsakovą, atsimena dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybės, notarei paklausus, ar anūkas geras, ieškovė atsakė, kad geras. Advokatė pažymėjo, kad tai nebuvo pirmas sandoris, kurį atliko ieškovė. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui dovanojimo sandorio metu buvo tik 21-22 metai, todėl sutikimo pasirūpinti B. M. tikrai negalėjo išreikšti. Pažymėjo, kad ieškovė dėl 2015 m. rudenį įvykusio konflikto nepranešė policijai, nei kreipėsi į medikus.

Atsakovo atstovė advokatė Skaistė Jautakienė prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi, ieškovė pati nurodo, jog, iš karto, po dovanojimo sandorio, suprato, kad Tadas elgėsi netinkamai, todėl ieškovė turėjo per 1 metus laiko kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tačiau, ieškovė kreipėsi tik tuo metu, kuomet suprato, kad Tadas laikysis savo pozicijos ir parduos ginčo buto dalį.

Atsakovo atstovė advokatė Skaistė Jautakienė atkreipė dėmesį, kad atsakovė A. K. yra sąžininga įgijėja, visos procedūros buvo atliktos tinkamai, o vien ta aplinkybė, jog atsakovas paėmė ranktpinigius anksčiau nei praėjo terminas bendraturčiams išreikšti valią, negali būti pagrindu naikinti pirkimo pardavimo sandorį.

Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti (elektroninės bylos 1 t., b. l. 194-196). Atsakovė nurodė, kad yra sąžininga ginčo buto dalies įgijėja, kadangi sumokėjo visą sutartą kainą. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ji neturinti teisinio išsilavinimo, pasitikėjo notare, kuri informavo, kad teisinių kliūčių sudaryti sandorį nėra. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi nuo dovanojimo sandorio sudarymo praėjo beveik trys metai, o kaip pati ieškovė nurodo, kad atsakovo T. R. elgesys pasikeitė iš karto po dovanojimo sandorio.

Atsakovė A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pirmą kartą susitiko su atsakovu T. R., kai davė rankpinigius. Ginčo buto dalį pirko už 8 000 Eur, papildomų pinigų nemokėjo, preliminarią sutartį sudarė 2016 m. sausio mėn., grynais kaip užstatą davė 500 Eur. Atsakovė nurodė, kad jos išsilavinimas profesinis vidurinis, dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ginčo buto dalį surado jos sūnus K. A.. Išsilavinimas profesinis vidurinis. Paties buto nebuvo nuvykusi pasižiūrėti, nes buvo planuota kažkada ateityje padovanoti sūnui K. A.. Ginčo bute lankėsi tik vieną kartą, kada buvo paduoti ranktpinigiai, daugiau nebuvo nei prieš sandorio sudarymą, nei po sandorio sudarymo. Pažymėjo, kad butas buvo baisios būklės, baldai seni, balkono durys neužsidaro, prirūkyta, langai neužsidaro, nevalyti. Matė gyventoją, kuris tikriausiai buvo neblaivus, bet jis nuėjo į savo kambarį. Atsakovė paaiškino, kad pirko buto dalį dėl to, kad tikėjosi, jog pavyks nusipirkti ir likusią buto dalį.

Advokatės padėjėja Skaidrė Varapnickaitė atkreipė dėmesį, kad 2012 m. lapkričio 15 d. dovanojimo sutartimi ieškovei sesuo A. M. padovanojo ginčo buto dalį, kaip paaiškino pati ieškovė su žodine sąlyga, prižiūrėti B. M.. Nepraėjus nei metams nuo dovanojimo sutarties sudarymo, ieškovė, dar esant gyvai A. M., 2013 m. liepos 11 d. tą patį turtą padovanojo savo anūkui, todėl akivaizdu, jog pati ieškovė suprato, jog priimdamas dovaną T. R. nekilnojamuoju turtu gali disponuoti laisva valia. Advokato padėjėja pažymi, kad ieškovė, būdama nesąžininga savo sesers ir jos sūnaus atžvilgiu, šiuo ginču mėgina primesti anūkui atsakomybę, kurios pati atsikratė dovanojimo sutartimi.

Advokatė padėjėja Skaidrė Varapnickaitė nurodo, kad atsakovė A. K. yra sąžininga buto dalies įgijėja, sumokėjusi visą sutartą su pardavėju kainą už 2/3 dalių butą. Pažymėjo, kad ieškovei ir liudininkui A. J. R. nuo 2016 m. sausio mėn. buvo žinoma, už kokią kainą T. R. ketina parduoti savo buto dalį, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Atsakovė A. K. apie kažkokius nesutarimus tarp giminaičių sužinojo tik po sandorio sudarymo, jei ji būtų žinojusi apie nesutarimus, juolab, apie tai, kad ginčas yra teisme, atsakovė nebūtų pirkusi ginčo buto.

Atsakovės atstovė advokato padėjėja prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovė tiek ieškinyje tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad po dovanojimo sutarties atsakovo T. R. elgesys pasikeitė.

Trečiasis asmuo notarė J. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo T. R. tėvus seniai pažįsta, kadangi turėjo sandorių ne vieną, todėl nebuvo abejonių dėl dovanojimo sandorio sudarymo. Notarė nurodė, kad paklausė ieškovės, ar geras anūkas, ar nesigailėsit? Ieškovė atsakė, kad geras, tegu gyvena. Sandoryje sudarant buvo atsakovo tėvas, ieškovė ir atsakovas. Atrodė normalūs santykiai, ieškovė sandorio esmę suprato, notarė dar pasitikslino, ar tikrai dovanojat, gal testamentu nori palikti. Notarė paaiškino, kad įtarimų ar abejonių jokių nekilo, kadangi ieškovė ne pirmą kartą atlieka sandorius, atvykdavo kartu su sūnumi, ją atveždavo sūnus. Notarė aplinkybių, dėl B. M. negalėjo patvirtinti. Pažymėjo, kad atsakovas ketino ir pardavimo sandorį sudaryti pas ją, tačiau atlikus pirmines procedūras ir paaiškėjus, kad yra ieškinys teisme, notarė atsisakė tvirtinti pardavimo sandorį. Nurodė, kad atsakovas dar nuėjo paklausti pas kitą jos kolegą, kuris pasakė tą patį, t. y., kad sandorio netvirtins.

Trečiasis asmuo notarė B. G. paaiškino, kad sandoriui atlikti buvo pateikti visi dokumentai, t. y. mirusiojo bendraturčio palikimą priėmusiems įpėdiniams B. ir J. pasiūlymai dėl ginčo dalies buto pirkimo buvo įteikti, o A. buvo neįteikta, todėl jam pranešimą bandė įteikti antstolis, nepavykus, pasiūlymas buvo išspausdintas dienraštyje (duomenys neskelbtini). Notarė pažymėjo, kad procedūra buvo išlaikyta, visi dokumentai peržiūrėti, todėl 2016 m. kovo 14 d. 9.00 val.10 min. pardavimo – pirkimo projektas buvo skaitomas ir pasirašomas, dalyvavo pardavėjas T. R. ir pirkėja A. K.. Sąlygos išdiskutuotos, aptartos, pirkėjai, žinant, kad yra kitas bendraturtis, ir gali išsiplėsti į galimai tris dar asmenis, buvo pasiūlyta susitarti su visais bendraturčiais, nes gyventi kartu su bendraturčiais gali būti sudėtinga, tačiau pirkėja pasisakė, kad neturi pretenzijų, ir pareiškė, kad pradžioje susitvarkys su 2/3 dalimis buto, o paskui tarsis su bendraturčiais dėl 1/3 dalies išsipirkimo. Notarė pažymėjo, kad taip daryti kaip ir buvo logiška, kadangi kiti bendraturčiais, t. y. J., A. ir B. nuosavybės savo vardu nebuvo įregistravę. Notarė pažymėjo, kad atsakovas T. R. nebuvo sąžiningas pardavėjas, kadangi sutartyje patvirtino, kad jokie teisminiai ginčai nevyksta. Notarė mano, kad sandorį patvirtino teisėtai, kadangi tuo metu nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėjo, kad skubėjimo jokio nebuvo, pažymos buvo užsakytos per savaitę, nors galima ir per 1 darbo dieną. Nurodė, kad atsimena sandorį, kadangi po kokių dviejų savaičių buvo atvykęs piktas vyras, kuris išsakė, kad daug negražių pastabų. Tačiau, pasikėlus sandorio sudarymo medžiagą, nėra jokių aplinkybių, dėl kurių sandoris gali būti pripažintas neteisėtas.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena su ieškove P. B. R. adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno nuo 2015 m. vasario 7 d., po savo motinos mirties. Nurodė, kad laikotarpiu 2007 m - 2013 m. gyveno (duomenys neskelbtini), kartu gyveno ir atsakovas T. R.. Paaiškino, kad T. mamą, N., pažinojo dar T. negimus. Dovanojimo sudarymo aplinkybes pasakojo A. J. R.. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai pasikeitė, kai atsakovas išstūmė ieškovę iš mašinos, o santykiai atsakovo su tėvu A. J. R. santykiai pasikeitė, kai buvo parduotas namas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas T. R. atsiveždavo valgyti iš motinos.

Liudytojas K. K. nurodė, kad apie dovanojimo sandorį žino iš ieškovės pasakojimų. Trumpą laiko tarpą, kokį pusmetį, gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyveno ir atsakovas T. R.. Pažymėjo, kad santykiai buvo normalūs, vaikas buvo prižiūrėtas, aprengtas, močiutė atvažiuodavo, ne kiekvieną dieną, bet atvažiuodavo ir jie pas močiutę su tėvu kartu nuvažiuodavo. Paliudijo, kad močiutė pasakydavo, jog T. atvežė iš bažnyčios ar parduotuvės. Liudytojas nepatvirtino, kad A. J. R. yra piktnaudžiaujantis alkoholiu. Dėl 2015 m. rudenį įvykusio įvykio paaiškino, kad rugsėjo mėn. buvo atvažiavęs atsakovas T. R., ieškovė su atsakovu kalbėjosi mašinoje, kai mašina nuvažiavo, žiūri, kad močiutė suklupusi, jos kelias buvo nubrozdintas. Tuomet ieškovė papasakojo, kad susipyko su atsakovu dėl to, jog prašė ji paprašė padėti savo sūnui, A. J. R., o atsakovas nesutiko. Nurodė, kad A. R. pažįsta apie dešimt metų. Paliudijo, kad T. mama atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), ne kiekvieną dieną, bet atvažiuodavo.

Liudytojas A. J. R. nurodė, kad šiuo metu gyvena ginčo bute. Paaiškino, kad po skyrybų su buvusia žmona N., jis vienas augino sūnų nuo 12 metų, su juo sūnus ir gyveno, dar kartu gyveno podukra. Liudytojas paaiškino, kad buvo nerašytas susitarimas, jog po ginčijamo dovanojimo sandorio, atsakovas turės padėti pusbroliui B. M.. Šiuo metu B. prižiūri jis pats, turi įgaliojimus. Nurodė, kad bendravimas su sūnumi nutrūko nuo 2013 metų. Paaiškino, kad naudojimosi tvarka ginčo bute nenustatyta, o pirkėja nusipirko buto jo net neapžiūrėjusi. Dėl 2015 m. rudenį įvykusio įvykio, pasakojo mama, ieškovė P. B. R., kad išmesta buvo iš mašinos. Dėl paties pokalbio mašinoje negalėjo nieko pasakyti, nes nedalyvavo.

Liudytoja N. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos buvęs vyras A. J. R. prisiskolino daug pinigų, ir jo elgesys pasikeitė, kai prarado (duomenys neskelbtini) namą, po pinigų praradimų pasidarė neadekvatus. Liudytoja nurodė, kad išvyko į (duomenys neskelbtini), kai sūnui T. buvo 12 metų, kadangi neturėjo iš ko gyventi. Sūnus liko gyventi kartu su tėvu ir jos dukterimi K. iš pirmos santuokos. Pažymėjo, kad T. R. niekada ieškovės močiute nevadino, ji jų į namus neįsileisdavo. Nurodė, kad ginčo dalies butą padovanojo, todėl kad ji pati buvusio vyro prašė, kad padovanotų.

Liudytojas K. A. teismo posėdyje nurodė, kad jo motina, atsakovė A. K., lankėsi ginčo bute, kai pasirašė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį ir davė ranktpinigius. Nurodė, kad su atsakovu susipažino per internetą, kai rado skelbimą dėl parduodamo buto dalies. Atsakovas aprodė butą, bute buvo B. M., su juo nebendravo, tik pasisveikino. T., kai pirmą kartą liudytojas atvažiavo apžiūrėti buto, pasitiko prie laiptinės, tuomet atsakovas išėjo kažkokiu vyru ir moterimi, tarėsi, kad rytoj paliks pinigus. Tada liudytojas grįžo tą pačią dieną su mama, ir padavė rankpinigius. Tokia kaina kokia nurodė pirkimo pardavimo sutartyje tiek ir mokėjo – 8000 Eur ir 500 ranktpinigių. Skelbime ginčo buto dalies kaina buvo nurodyta 8000 arba 9000 Eur. Prieš tai atsakovo T. R. nepažinojo. Liudytojas paaiškino, kad skambino J. Š., bendraturtei dėl likusios dalies pardavimo. Notarą rinkosi pardavėjas. Žinojo, kad pirkimas gali užtrukti, nes reikėjo siųsti pasiūlymus kitiems bendrasavininkams. Liudytojas nurodė, kad 2016 m. kovo 16 ar 17 d. tvarkėsi ginčo bute. T. buvo parodęs, kurie kambariai priklauso, daiktai buvo sudėti, po pietų grįžo dar kartą į ginčo butą, tačiau nebegalėjo atrakinti, atvažiavus T., kartu išlaužė duris, B. buvo girtas. Liudytojas nurodė, kad nežino, jog dar gyvena T. tėvas. Be to, T. nenurodė aplinkybių dėl bylos, esančios teisme.

Liudytojas B. M. 2016 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta ieškovę, P. B. R., ji yra teta, mamos sesuo, santykiai su ja kol kas geri santykiai. Nurodė, kad nepažįsta atsakovo T. R., gal ir buvo bute, iš matymo matęs, atsakovės A. K. teigė, kad nepažįsta. Gyvena ginčo bute jis ir žmona M.. Nurodė, kad 2016 m. kovo 16 d. atėjo du vyrai, vienas iš jų spyrė į krūtinę. Padėjo atsikelti pusbrolis, A. J. R.. Šiuo metu rūpinasi A. R.. Liudytojas paaiškino, kad išeiti iš buto gali, tačiau vienas neina į miestą, kadangi sunkiai vaikšto. Išmesti daiktai buvo jo, A., žmonos. Nežinojo nei apie dovanojimo, nei apie pirkimo pardavimo sandorį. Aplinkybių dėl buto spynos pakeitimo negalėjo nurodyti.

Liudytojas Č. Š. 2016 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu dirba kiemsargiu, prižiūri adresu (duomenys neskelbtini) namus. Šių metų kovo 16 ar 17 d. keli jauni vyrukai prinešė daug gerų daiktų prie konteinerio. Atkreipė dėmesį į tai, kad visi geri daiktai buvo išmesti, be to, girdėjo gandus, kad buvo rasta ir pinigų.

Liudytoja R. S. 2016 m. spalio 25 d. teismo posėdžiu metu nurodė, kad vadovauja įmonei (duomenys neskelbtini), kuri verčiasi nekilnojamojo turtu, vienas šių vadybininkų informavo, kad (duomenys neskelbtini) parduodamas keturių kambarių butas už 8 000 Eur. Susitiko su atsakovu T. R. apžiūrėti butą, buvo B., tačiau kadangi buvo parduodama tik dalis buto, nusprendė nepirkti. Liudytoja nurodė, kad skelbimą rado internete rado aruodas.lt, kaina buvo nurodyta 8000 Eur.

Liudytoja B. A. M. 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) kambarių bute kartu su anyta. Vyras B. M. pradėjo gerti, tada liudytoja, sulaukusi pensijinio amžiaus, vyrą paliko. Paaiškino, kad šiais metais, nuo gegužės 22 d. iki spalio 4 d. globojo savo vyrą, kol jo globėjas A. J. R. operavosi, iki tol rūpinosi pats R. Kartu buvo jai buvo paduota ir B. M. banko kortelė, bet pinigų nenaudojo. Nurodė, kad B. M. su pinigais nemoka elgtis, viską gerai atsimena, kas buvo jaunystėje, o dabarties nepažįsta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

2013 m. liepos 11 d. ieškovė P. B. R. dovanojimo sutartimi padovanojo savo anūkui, atsakovui T. R. 2/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), dovanojimo Turto vertė – 97 333 Lt (elektroninės bylos 1 t., b. l. 9-12). Dovanojimo sandorį tvirtino trečiasis asmuo notarė J. R. (elektroninės bylos, 1 t., b. l. 13).

Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. liepos 11 d. dovanojimo sandorio sudarymo, nuosavybės teise priklausė: 1/3 buto A. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)) (nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 1992 m. sausio 22 d. Gyvenamųjų namų statybos koperatyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 buto ieškovei P. B. R. (nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2012 m. lapkričio 15 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) (elektroninės bylos 1 t., b. l. 14-15). Po A. M. mirties palikimą priėmė jos vaikai A., B. ir J. Š..

Ieškovei P. B. R. Turtą padovanojo jos sesuo, A. M..

Butas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. buvo draustas A. M. vardu, pinigus sumokėjo J. A. R. (elektroninės bylos 1 t., b. l. 17-19, 22-23).

Susidariusių įsiskolinimą 211-ajai butų savininkų bendrijai padengė J. A. R. sumokėdamas 2013 m. gruodžio 19 d. 300,00 Lt 2014 m. kovo 17 d. 100,00 Lt, 2014 m. gruodžio 11 d. 70,00 Lt, 2015 m. spalio 19 d. 100,00 Eur, 2015 m. gegužės 12 d. 50,00 Eur (elektroninės bylos 1 t., b. l. 26, 29-30). Už elektrą mokėjo ieškovė P. B. R., laikotarpis, už kurį būtų mokėta neaiškus (elektroninės bylos 1 t., b. l. 27).

Ieškovė P. B. R. yra pensininkė, gaunanti senatvės pensiją (elektroninės bylos 1 t., b. l. 32, 34).

Ieškovei nuosavybės teise priklausė dvylika nekilnojamojo turto objektų (elektroninės bylos 1 t., b. l. 60).

Po dovanojimo sandorio sudarymo, atsakovas T. R. už padovanoto buto dalį mokesčius pirmą kartą sumokėjo 2015 m. gruodžio 14 d. (1 t., b. l. 55). Vėliau atliko 2016 m. sausio, vasario mėn. mokėjimus (elektroninės bylos 1 t., b. l. 56-59).

Atsakovas T. R. 2015 m. spalio 15 d. skelbimų portale aruodas.lt įdėjo skelbimą dėl Turto pardavimo už 9200 Eur (elektroninės bylos 2 t., b. l. 87-88).

Atsakovo T. R. motina N. R. operuota 2016 m. sausio 21 d. (elektroninės bylos 2 t., b. l. 90-91).

2016 m. sausio 8 d. raštu informavo ir pasiūlė B. M. pirkti už 8000 Eur atsakovui T. R. nuosavybės teise priklausantį turtą.

2016 m. kovo 14 d. atsakovas T. R. pardavė Turtą atsakovei A. K. (elektroninės bylos 1 t., b. l. 68-73). Sandorį patvirtino trečiasis asmuo, notarė B. G..

B. M. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (elektroninės bylos 2 t., b. l. 37-38).

B. M. prižiūri liudytojas A. J. R. (elektroninės bylos 2 t., b l. 84).

Patikslintas ieškinys atmestinas, nes neįrodytas.

Dėl dovanojimo su sąlyga prižiūrėti B. M.

Teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra; tie duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, įvertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės ginčijamas sandoris nebuvo jai pirmas sudaromas sandoris, ieškovė ir prieš tai buvo dovanojusi nekilnojamąjį turtą atsakovui T. R.. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, kodėl ieškovė ginčija tik vieną dovanojimo sutartį, jei anūko, atsakovo T. R. elgesys, po paskutinio dovanojimo sandorio staigiai pasikeitė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė turėjo daug nekilnojamojo turto, su kuriuo yra atlikusi įvairius sandorius. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė, nors ir būdama garbaus amžiaus, yra sąmoninga ir suprantanti savo veiksmus. Ieškovė teismo posėdžio metu, patvirtino, kad jos valia buvo padovanoti Turtą anūkui, jog anūkas turėtų, kur gyventi. Pažymėtina, kad dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybes nurodė ir trečiasis asmuo notarė J. R., kuri paaiškino, kad pažįsta R. šeimą, jų sandorius tvirtino ne pirmą kartą. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė suprato, jog dovanoja Turtą atsakovui ir norėjo šį Turtą padovanoti anūkui. Vien ta aplinkybė, kad po dovanojimo sandorio atsakovas T. R. neapsigyvento ginčo bute, nesudaro pagrindo naikinti dovanojimo sandorį.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovui prieš dovanojimo sandorį buvo keliama sąlyga, jog Turtas bus dovanojamas tik su sąlyga, kad atsakovas T. R. prižiūrės B. M.. Minėta, kad dovanojimo sandoris ieškovei nebuvo pirmas, todėl tesimo nuomone, ieškovė, siekdama dovanoti Turtą su sąlyga, turėjo tokią sąlygą aiškiai nurodyti sutartyje ar bent pasakyti sandorį tvirtinančiai notarei. Tačiau, kaip nurodė trečiasis asmuo, notarė J. R., prieš ginčijamą dovanojimo sandorio sudarymą nebuvo kalbėta apie apdovanotojo, atsakovo T. R., pareigą prižiūrėti B. M.. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, bei atsižvelgęs į atsakovo T. R. jauną amžių (21-22 m) sandorio sudarymo metu, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog tokia sąlyga, t. y. prižiūrėti B. M., nebuvo iškelta. Be to, jei ieškovė būtų iškėlusi tokią sąlygą, tai būtų galėjusi numatyti dovanojimą su išlaikymu iki gyvos galvos. Tačiau to padaryta nebuvo. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės argumentus, jog dovanojimo sandoris turi būti naikinamas, kadangi atsakovui dovanotas Turtas buvo su sąlyga prižiūrėti B. M., kurios atsakovas T. R. neįvykdė.

Dėl atsakovo T. R. veiksmų laikymo griežtai smerktinais geros moralės požiūriu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką tam, kad būtų panaikintas dovanojimo sandoris remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės.

Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotojo, atsakovo T. R., geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais, t. y. kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini. Tokių veiksmų atlikimo faktas gali būti nustatomas visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais.

Teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sandorio naikinimo pagrindo sprendžia kiekvienoje konkrečioje byloje, remdamasis ištirtais bylos duomenimis, pažymi, jog vertinant apdovanotojo veiksmus prieš dovanotoją reikšmingas ne tik apdovanotojo veiksmų vertinimas, bet taip pat svarbus ir geros moralės apibrėžties aiškinimas. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010). Išvertus iš lotynų kalbos (lot. moralis – dorovinis; moralitaser – būdas, charakteris, tinkamas elgesys) moralė – tai žmonių elgesį reguliuojančios normos, principai. Moralės sąvoka turi keletą reikšmių. Pirmoji reikšmė apibūdina autoritetingas gero ir blogo žmonių elgesio normas, kurias nustato bendruomenė, visuomenė, papročiai, religija, filosofija ar asmeninė sąmonė, t. y. doro, moralaus elgesio normos, grindžiamos atitinkama pasaulėžiūra, kurių atitinkamoje aplinkoje turėtų laikytis konkretūs žmonės. Pagal antrąją reikšmę moralė apibrėžiama kaip dorovingo elgesio idealas, kurį esant tam tikroms sąlygoms labiausiai pageidautinu laiko visi racionalūs žmonės. Moralės normų suvokimas ir elgimasis pagal bendruomenėje nustatytas elgesio normas priklauso ir nuo santykių, kuriems esant aiškinama moralės normų esmė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad siekiant užtikrinti viešąjį interesą atitinkantį civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumą, bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį. Dėl to įstatymų leidėjas CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimą įtvirtino kaip išimtinę priemonę, susiedamas jos taikymą su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Aiškinant, kokio pobūdžio veiksmai gali būti taip vertinami, atsižvelgtina į alternatyvų pagrindą dovanojimui panaikinti, nustatytą CK 6.472 straipsnio 1 dalyje. Tai – pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinio sunkaus jų sužalojimo faktas. Kadangi tokius pačius padarinius, t. y. dovanojimo panaikinimą, lemia ir kitas šioje teisės normoje įtvirtintas pagrindas – neabejotinai griežtai smerkiami apdovanotojo veiksmai, kolegija sprendžia, kad sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Taigi, neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt.

Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, įvertinęs šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojus duotus parodymus, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas T. R. atliko ieškovės atžvilgiu griežtai smerktinus veiksmus, dėl kurių turėtų būti naikinimas ginčijamas dovanojimo sandoris. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta kad atsakovas šiltai bendravo su močiute, ieškove P. B. R., iki dovanojimo sandorio. Priešingai, iš byloje ištirtų įrodymų spręstina, kad atsakovas T. R. niekada negyveno su močiute, nesilankydavo jos namuose. Teismas sutinka su atsakovo atstovės advokatės Skaistės Jautakienės argumentais, kad susitikimas per šventes kelis kartus per metus nėra laikytinas šiltu, nuolatiniu bendravimu.

Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį, prie ieškovės namų, esančių (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės P. B. R. ir atsakovo T. R. įvyko konfliktas. Tačiau teismas, įvertinęs visų įrodymų visumą, negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės išstūmimo iš automobilio fakto, nes pati ieškovė dėl pavojingos sveikatai situacijos net nesikreipė į policiją. Ieškovės kaimynai, liudytojai nei patvirtino, nei paneigė, kad būtent atsakovas T. R. išstūmė ieškovę iš automobilio. Ieškovės kaimynai, liudytojai tik patvirtino, kad matė ieškovę suklupusią. Minėta, kad pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt. Teismas, įvertinęs konflikto aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad konfliktas tarp ieškovės ir atsakovo kilo ne vien atsakovo iniciatyva, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamo dovanojimo sandorio dėl atsakovo veiksmų.

Ieškovė taip pat mano, kad ginčijama dovanojimo sutartis turėtų būti panaikinta dėl, kad atsakovas T. R. po Turto pardavimo atsakovei A. K., leido išmesti savo tėvo, A. J. R. daiktus. Byloje nėra ginčo, kad daiktai buvo išmesti, tą patvirtino ir liudytojas K. A., ir liudytojas Č. Š., to neneigia ir pats atsakovas T. R.. Be to, esant išmestiems iš buto daiktams, neužkertama teisė A. J. R. reikšti atskirą ieškinį, ginant pažeistas teises, jei jos buvo pažeistos. Tačiau teismas, vertindamas, ar toks atsakovo T. R. elgesys yra vertintinas kaip griežtai smerktinas moralės požiūriu, atsižvelgia į aplinkybes, kad atsakovas T. R. su tėvu A. J. R. artimai bendrauja, dėl įvykusio fakto dėl ginčo buto dalies dovanojimo kitam asmeniui, t. y. atsakovei A. K..

Dėl ieškinio senaties dovanojimo sandoriui ginčyti

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe - asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.).

Teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo T. R. santykiai niekada nebuvo labai artimi iš šilti, todėl teismas sprendžia, kad senaties terminas ginčijamam dovanojimo sandoriui turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio įvykusio konflikto tarp ieškovės ir atsakovo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties pateikti ieškinį, kadangi į teismą su pirminiu ieškiniu kreipėsi 2016 m. vasario 19 d., todėl laikyta, kad vienerių metų ieškinio senaties termino ginčyti dovanojimo sandorį ieškovė nepraleido.

Dėl pirkimo pardavimo sutarties

Ieškovė Turto pirkimo – pardavimo sutartį ginčija remdamasi civilinėje teisėje galiojančiu bendruoju sąžiningumo principu. Ieškovės nuomone, atsakovei A. K. turėjo sukelti abejones notarų biuro pasikeitimas, atsakovė turėjo atkreipti dėmesį į notarės B. G. siūlymą išsispręsti su likusiais bendraturčiais dėl likusios buto dalies išpirkimo ir tik tada pirkti butą. Teismas pažymi, kad įstatymas reikalauja asmenis elgtis sąžiningai. Atsakovas T. R., nepasakydamas pirkėjai, atsakovei A. K. apie teisme vykstantį ginčą, pasielgė nesąžiningai. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu laikinosios apsaugos priemonės ginčo turtui nebuvo taikytos. Teismas laikinąsias apsaugos priemonės pritaikė 2016 m. kovo 16 d. nutartimi, o Turtas buvo parduotas 2016 m. kovo 14 d. (elektroninės bylos 1 t., b. l. 68-73, 75-76). Teismas, sutinka su trečiojo asmens notarės B. G. argumentais, kad nėra teisinio pagrindo naikinti sandorį, kadangi procedūra dėl kitų ginčo turto bendraturčių buvo išlaikyta, t. y. jiems įstatymo nustatyta tvarka buvo pasiūlyta ginčo turto dalį pirkti už tą pačią kainą, t.y. už 8 000 Eur, už kurią nusipirko atsakovė A. K.. Kadangi kiti bendraturčiai nepareiškė noro įsigyti ginčo Turtą, o laikinosios apsaugos priemonės sandorio sudarymo metu dar nebuvo taikytos, notarė teisėtai ir pagrįstai pardavė Turtą atsakovei A. K.. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato pareigos pirkėjui iš pradžių susitarti su kitais bendraturčiais dėl likusios turto dalies išsipirkimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad vien tik atsakovo T. R. nuslėpimas apie teisminį ginčą dėl Turto, negali būti teisėtas pagrindas naikinti ginčijamą pirkimo pardavimo sutartį.

Teismas pažymi, kad pateikti rašytiniai įrodymai - ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl liudytojo K. A. galimai nusikalstamų veiksmų (elektroninės bylos 1 t., b. l. 177-182, 2 t., b. l. 73), duomenys apie liudytoją K. A. (elektroninės bylos 2 t., b. l. 121-125), nepatvirtina, kad atsakovė A. K. būtų nesąžininga ginčo Turto įgijėja.

Atmestini ieškovės argumentai kad atsakovė A. K. skubėjo sudaryti ginčijamą pirkimo pardavimo sandorį, kadangi, kaip pažymėjo trečiasis asmuo, notarė B. G., pažyma apie ginčo nekilnojamąjį turtą iš VĮ „Registrų centras“ buvo išreikalauti per 1 savaitės laikotarpį, kaip ir yra įprasta, nors pažymą galima išsiimti ir per vieną darbo dieną. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė A. K. yra sąžininga Turto įgijėja ir nėra pagrindo naikinti ginčijamą pirkimo – pardavimo sandorį, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atmetus ieškovės prašymus dėl sandorių naikinimo, restitucijos klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi iš dalies atleido ieškovę nuo 400,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (elektroninės bylos 1 t., b. l. 38), todėl ieškinį atmetus, žyminis mokestis kompensuojamas valstybės lėšomis.

Atsakovas T. R. pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatės pagalbą, t. y. 490,00 Eur ir pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (elektroninės bylos 2 t., b. l. 93-97). Paskaičiuotos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nurodytų dydžių, todėl patikslintą ieškinį atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ir 2 d.).

Atsakovė A. K. pateikė prašymą dėl 510,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjos pagalba, priteisimo ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (elektroninės b. 2 t., b. l.131-132). Paskaičiuotos išlaidos neviršija Rekomendacijose, todėl patikslintą ieškinį atmetus, jos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ir 2 d.).

Teismas patyrė 5,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, patikslintą ieškinį atmetus, jos priteistinos iš ieškovės (92 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Atmesti ieškovės P. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovams T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims notarei J. R., notarei B. G. dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo.

2. Priteisti iš ieškovės P. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 490,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

3. Priteisti iš ieškovės P. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 510,00 Eur (penkis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

4. Priteisti iš ieškovės P. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,60 Eur (penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.