Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-12-04 · Civilinė byla Nr. e2-571-995/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-04
Bylos Nr.
e2-571-995/2015
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00481-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Pareiškėjas
I. M.
Suinteresuotas asmuo
J. J., Valstybinei įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-571-995/2015Teisminio proceso Nr.2-38-3-00481-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.1.; 2.4.1.5.; 3.4.4.2. (S)
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 4 d.Skuodas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Loretai Liaučienei, dalyvaujant pareiškėjai I. M., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, suinteresuotam asmeniui J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., Valstybinei įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio miniserijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos A. J., mirusios 2002-08-09, palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama A. J., gyvenusi Latvijos Respublikoje. Jos palikimą mirties dieną sudarė 534/3232 dalys 32.3200 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjos mama palikimui testamento nebuvo sudariusi. Jos turto paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą paveldint mirusios mamos A. J. palikimą. Jos, pareiškėjos tėvas J. J., mamos A. J. sutuoktinis mirė 2010-12-17. Ji turi brolį J. J., kuris taip pat yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą,todėl jį į bylą įtraukė suinteresuotu asmeniu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji po savo mamos mirties nesikreipė per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą, bet jos palikimą priėmė pradėjusi jį valdyti. Kadangi ji gyvena Liepojoje, susitarė žodžiu su B. B., kad šis rūpinsis jos valdomo žemės sklypo nuoma. Pareiškėjos įsitikinimu ji, kaip įstatyminė įpėdinė savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teise po mamos mirties atsiradusį palikimą, pradėjusį jį faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jai buvo atsisakyta jį išduoti, motyvuojant tuo, kad yra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, teismo įtrauktas suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktuose atsiliepimuose sutinka su pareiškimu, prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo J. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. M., atstovaujama atstovės advokatės Virginijos Pargaliauskienės, palaikė savo prašymą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ji po mamos A. J. mirties gyveno Latvijos Respublikoje, todėl ji neturėjo galimybės žemės sklypo prižiūrėti, todėl ir susitarė su B. B., kad šis prižiūrės valdomą žemės sklypą, pasirūpins jo nuoma. Tačiau ji periodiškai važiuodavo į Lietuvą, pas B. B., tardavosi dėl žemės sklypo nuomos ir kitų dalykų, susijusių su šiuo žemės sklypu. Žemės sklypas, kuriame yra jos valdoma dalis, priklauso devyniems savininkams. B. B. buvo išnuomavęs žemės sklypą ūkininkui, todėl žemės sklypas nėra apleistas, jis yra dirbamas, už jį yra mokami žemės mokesčiai. Pareiškėjos brolis J. J. taip pat yra pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą mirusios motinos palikimą, tačiau jis žemės sklypu nesidomėjo, jam jis nerūpėjo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. J. teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo pareiškėjos pareiškimo tenkinimui. Paaiškino, kad pareiškėja yra jo sesuo. Jis taip pat gyvena Liepojoje. Jis žinojo, kad mama A. J. turi žemės sklypo dalį. Kartą su ja buvo nuvažiavęs apžiūrėti žemės sklypo. Kas prižiūrėjo žemės sklypą po mamos mirties, jis nežino. Nurodo, kad pareiškėja jam skambino, sakė, kad ji norinti parduoti mamai priklausiusį žemės sklypą. Kai dar buvo gyvas jo tėtis, jis jam sakęs, kad žemė, priklausanti jo mamai, yra išnuomota kažkokiam ūkininkui.

Liudytoja R. R. paaiškino, kad pareiškėja yra jos pusseserė. Pareiškėjos mama A. J. yra jos teta. Patvirtino, kad pareiškėja periodiškai atvažiuodavo į Lietuvą, prižiūrėjo jos tetai priklausiusį žemės sklypą. Pareiškėja pati žemės sklypo nenaudojo, tačiau klausimus, susijusius su žemės sklypo naudojimu, sprendė būtent ji. Jai yra žinoma, kad žemės sklyas buvo išnuomotas ūkininkui, kuris ir prižiūrėjo jį, mokėjo būtinus mokesčius.

Liudytojas B. B. paaiškino, kad pareiškėja yra jo sutuoktinės giminaitė. Su pareiškėja bendrauja tik žemės sklypo nuomos klausimais. Žemės sklypas yra didelis, priklauso devyniems savininkams, jis nėra atidalintas, todėl tikslios ribos nėra žinomos. Visus žemės sklypo nuomos reikalais rūpinosi jis, sudarinėdavo žemės sklypo nuomos sutartis. Žemės sklypas buvo išnuomotas ūkininkui A. G., kuris žemę prižiūrėjo, mokėjo žemės mokesčius, o savininkams – nuomos mokesčius. Patvirtino, kad pareiškėja gyvena Latvijoje, tačiau periodiškai atažiuodavo į Lietuvą, žemė buvo sutvarkyta, naudojama. Beveik visi žemės sklypo savininkai buvo išnuomavę žemės sklypą ūkininkui, kad šis ją tinkamai prižiūrėtų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama A. J., kuri iki mirties ir mirties dieną gyveno (duomenys neskelbtini) . Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad A. J. vardu nuosavybės teise yra įregistruotas 534/3232 žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini) . 2015-09-28 Latvijos Respublikos Kuržemės apygardos teismo pažyma nustatyta, kad nuo 2003-01-01 iki šiol Latvijos Respublikos notarų nebuvo įregistruota A. J., mirusios (duomenys neskelbtini) , kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Liepojoje, paveldėjimo byla. Liepojos miesto savivaldybės policijos pažyma nustatyta, kad A. J. iki mirties dienos buvo registruota adresu – (duomenys neskelbtini) e. Gimimo liudijimu nustatyta, kad I. J. (dabar – (duomenys neskelbtini) ) yra A. J. ir J. J. dukra. 1999-07-26 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu nustatyta, kad A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį, t. y. į 4,10 ha žemės ir 1,24 ha miško, grąžinant jai natūra. 2015-10-15 Skuodo rajono notarų biuro notarės V. G. nutarimu nuspręsta atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, nes pareiškėja praleido įstatymo numatyto trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių (toliau – Sutartis) 37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra šis turtas, įstatymai. Šios Sutarties 41 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kartu su savo mama iki jos mirties ir po mirties gyveno Latvijoje, ji nėra įgijusi nei Latvijos Respublikos, nei Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau atsižvelgiant į tarptautinį teisinį reglamentavimą, į tai, kad pareiškėjos norimo paveldėti nekilnojamojo turto buvimo vieta yra Lietuvoje, šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių, perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Palikimui įgyti įpėdiniai turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, prižiūri, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuoto asmens ir liudytojų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad I. M. po savo motinos A. J. mirties įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja po palikėjos mirties priėmė atsiradusį palikimą - pradėjo valdyti žemės sklypą. Nors pareiškėja, gyvendama Latvijos Respublikoje, neturėjo galimybės žemės sklypo naudoti, tačiau ji juo rūpinosi kaip savu - pavedė B. B. sudaryti valdomo žemės sklypo nuomos sutartį, po ko žemės sklypas buvo išnuomotas ūkininkui, kuris tą žemę prižiūrėjo, ją naudojo, mokėjo mokesčius. Byloje nustatyta, kad pareiškėja periodiškai atvažiuodavo į Lietuvą, domėdavosi žemės sklypo nuomos klausimais, bendraudavo su B. B., kuriam buvo pavesta tvarkyti reikalaus, susijusius su žemės sklypu. Pareiškėjos, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad šiuos veiksmus pareiškėja atliko, nepraleisdama Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, kadangi pradėjo valdyti turtą - žemės sklypą, iškart po palikėjos mirties. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja I. M. po palikėjos A. J. mirties likusį turtą – žemės sklypo dalį, valdė kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja po savo motinos A. J. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Kitas įstatyminis įpėdinis, mirusios A. J. sūnus J. J. bei suinteresuoti asmenys Valstybinė įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio miniserijos neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo tenkinimui.

Kadangi pareiškėja I. M. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po mamos A. J. mirties likusį turtą.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai, pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad I. M. priėmė palikimą, atsiradusį po jos mamos A. J. mirties, konkrečiai to turto (buto) neįvardinus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos I. M. prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini) , mirties, faktiškai pradėjusi šį paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Railienė