Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjo Bogdan Chranovskij apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-13 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš A. M. M. R. naudai priteista 2500 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2009-10-25 d., apie 4 val. 30 min., parduotuvės – baro „Naktida“, esančio Gedvydžių g. 17 A, Vilniuje, kieme pastūmęs ir sudavęs tris smūgius M. R., nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Teismas, pašalino iš privataus kaltinimo tai, kad A. M., pargriovęs M. R. prie tvoros, sudavė jam į įvairias kūno vietas apie 15 smūgių, savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. M. sudavė šiuos smūgius nukentėjusiajam.

Vilniaus apygardos teisme 2011-07-08 gautas nuteistojo A. M. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-13 nuosprendį, A. M. išteisinti, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai A. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteisė laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę nėra. Pirmosios instancijos teismas, apkaltindamas A. M. dėl jo neva M. R. į veidą suduotų trijų smūgių, motyvuojamojoje dalyje padarė nepagrįstą išvadą, jog, nepaisant to, kad A. M. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, jo kaltė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymu įrodyta nukentėjusiojo M. R. paaiškinimais, liudytojų V. S., R. V., K. R., I. P. parodymais, byloje surinktais medicininiais duomenimis (specialisto išvadomis, išrašais iš ligos istorijos) bei kita bylos medžiaga.

Teismas nemotyvavo, kodėl savo nuosprendį grindžia tik nukentėjusiojo M. R. paaiškinimais, bei jo pusės liudytojų R. V., K. R. ir I. P. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, ir nesivadovauja A. M. parodymais, bei jo parodymus patvirtinančių liudytojų – V. O., R. K. parodymais, kurie paneigia, nukentėjusiojo ir jo pusės liudytojų pateiktą versiją. Taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, V. S. parodymai patvirtina ne nukentėjusiojo, o būtent nuteistojo A. M. parodymus (b.l. 74-75). Pažymėtina ir tai, kad teismas visiškai nevertino kad nukentėjusysis ir jo pusės liudytojai įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, tai patvirtina tiek jų pačių parodymai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, be to, jie visi buvo jų pačių iš anksto suplanuoto konflikto dalyviai.

Kad šis konfliktas buvo iš anksto suplanuotas paties nukentėjusiojo, patvirtina faktinės bylos aplinkybės, kurias savo ruožtu patvirtina byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusysis M. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad Antakalnyje šventė draugo gimtadienį. Jam pasibaigus, išsikvietė taksi ir nuvyko į „Naktidą“, esančią Gedvydžių 17A. Ten buvo susitaręs susitikti su kitais pažįstamais. Bevažiuodami į „Naktidą“ susitiko ir ten pasikvietė dvi paneles. „Naktidoje“ susitiko G. B., nusipirko išgerti. „Naktidoje“ dėl vieno išpilto gėrimo apsistumdė su R. V. ir parklupę išvertė sieną. Susitarė su barmene, jog tokiais veiksmais „Naktidai“ padarytą žalą atlygins, tačiau jau buvo paspaustas apsaugos mygtukas ir iškviesta apsauga, todėl išėjo į lauką, rūkė ir laukė atvykstančių apsaugos darbuotojų. Jam bestovint lauke su D. D., pastebėjo, kaip atvyko vienas UAB „Apsaugos komandos“ ekipažas. Pajuto, kaip jam buvo suduotas smūgis į veidą ir papurkšta dujų. Dėl šio įvykio M. R. buvo pristatytas į V. G. pagalbos universitetinę ligoninę, kurioje jį apžiūrėję gydytojai patvirtino aplinkybę, jog į akis buvo papurkšta dujų balionėliu.

M. R. taip pat parodė, jog tą vakarą buvo padauginęs alkoholio – buvo išgėręs 03-04 l degtinės, o prieš vykstant į ligoninę buvo geriamas alus. Medikams apžiūrėjus M. R., jis pasiūlė draugams grįžti atgal į „Naktidą“, išsikviesti apsaugos darbuotojus ir išsiaiškinti, kodėl jie taip pasielgė, be to, nori iškviesti policijos pareigūnus. Kartu su M. R. padėti jam išsiaiškinti važiavo D. D., G. B. ir R. V., o bare jų jau laukė, I. P. ir K. R..

Atvažiavęs į barą M. R. paprašė barmenės, kad ji iškviestų apsaugą, bet atvažiavęs ekipažas jam nieko negalėjo paaiškinti, tuomet atvažiavo A. M., kuris, M. R. teigimu, išvadino jį kvailiu bei nesubrendėliu, jam išėjus į lauką išsiaiškinti A. M., jį pastūmė, jis jam trinktelėjo atgal, tuomet A. M. jį pargriovė ir pradėjo mušti, jis koja sudavė A. M. į veidą, tuomet apsaugos darbuotojai jį pakėlė, uždėjo antrankius ir išvežė į 6-ąjį policijos komisariatą. Nukentėjusiojo teigimu, po to, kai jis pastūmė A. M., jį puolė visi apsaugininkai ir visi jį trankė (b.l. 69)

Taigi iš M. R. parodymų matyti, kad jis, kartu su savo draugais tą vakarą buvo padauginę alkoholio ir nusiteikę konfliktiškai. Tai patvirtina tarp R. V. bei M. R. kilusios muštynės, kurių iniciatorius taip pat buvo M. R.. Be to, M. R. negalėdamas pasakyti, kas jam papurškė į akis dujų, manydamas, kad draugai negalėjo taip pasielgti, nors faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad prieš tai R. susimušė su vienu iš savo draugų – R. V., pasakė medikams, jog tai padarė apsaugos darbuotojai (b.l. 70).

Teismo posėdyje M. R. negalėjo pasakyti, ar A. M. buvo atvykęs po pirmo iškvietimo, negalėjo patvirtinti, ar tas pats ekipažas buvo atvažiavęs po antro iškvietimo, tik nurodė, kad du ekipažai (keturi darbuotojai) buvo atvykę pirmą kartą ir 4 ekipažai (8 darbuotojai) buvo atvykę antrą kartą (b.l. 70). Be to, priešingai nei teigė kiti jo pusės liudytojai, parodė, kad A. M. jam ranka sudavė į veidą tik po to, kai jį pargriovė, kiti apsaugos darbuotojai tuo metu jam smūgiavo kojomis.

Pažymėtina, kad ne tik nuteistojo, bet ir jo pusės liudytojų parodymai taip pat yra neinformatyvūs ir prieštaringi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. R. parodė, kad tą vakarą buvo nemažai pavartojęs alkoholio, taip pat ir M. R. buvo išgėręs. Teigė, jog matė, kaip pirmas M. R. trenkė apsauginis, Marius buvo pastumtas, kas jį pastūmė, nematė, po to matė, kaip M. R. apsaugos darbuotojas sudavė į veidą, spyrė koja, tempė. Nurodė, jog M. R. partrenkė trys asmenys, teigė, kad jį partrenkė, jam spyrė ir tempė tas pats apsaugos darbuotojas (liudytojas K. R. teismo salėje nurodė į V. S.) Taip pat parodė, kad tuo metu prie M. R. buvo dar vienas apsaugos darbuotojas, kuris nieko jam nedarė (b.l. 77-78).

Apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje R. V. parodė, kad apsauginis pirmas pastūmė M. R., po to iš dešinės rankos į kairę pusę sudavė vieną smūgį, kur tiksliai nematė. Kaip Marius atsidūrė ant žemės, nežino, ar jam buvo suduoti smūgiai, kai jis gulėjo, nematė. Marių mušė tas, kuris buvo su barzdele, kuris pastūmė Marių pasakyti tiksliai negali (b.l. 76-77).

Apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje liudytojas I. P., parodė, kad M. R. yra jo draugas, jie kartu mokėsi. Tą vakarą jis (I. P.) buvo išgėręs, tačiau aplinkoje orientavosi, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – apie 2 promiles. M. R. taip pat buvo išgėręs, bet aplinkoje taip pat orientavosi. Teigė, jog iš pradžių M. R. buvo stumiamas, o po to ranka iš dešinės ir iš kairės buvo suduoti du smūgiai į veidą, smūgiavo būtent A. M., teigė tuo metu buvo 5 metrų atstumu, o jie buvo jam iš šono – Marius buvo kairėje, o apsauginis dešinėje. Nuo smūgių krušos Marius parkrito, ar buvo M. R. suduoti smūgiai jam parkritus, nematė (b.l. 88).

Apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje liudytojas D. D. parodė, kad M. R. yra jo draugas. Tą vakarą visi buvo išgėrę, šventė draugo gimtadienį. Jis buvo apsvaigęs, nes išgėrė 05 l brendžio. Apsaugos automobilį matė, bet kad prie M. R. būtų apsaugos darbuotojas, nematė. Teigė, jog M. R. pirmasis pastūmė ir jam sudavė tamsių plaukų, apie 25 m amžiaus, žemo ūgio – apie 172 cm apsaugos darbuotojas su barzdele.

Taip pat teigė, kad konflikto tarp M. R. ir R. V. metu buvos dar toks Donatas, kuris konflikte nedalyvavo, tačiau jo pavardės nepasakys. Kas papurškė M. R. dujų, taip pat pasakyti negali.

Taigi, tiek nukentėjusiojo, tiek ir kartu su juo dalyvavusių jo pusės liudytojų parodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. M., visiškai prieštaringi ir neinformatyvūs, kiekvienas iš jų skirtingai nurodo 2009-10-25 įvykio aplinkybes: nukentėjusysis nurodo, kad jam tris smūgius į veidą po to, kai jį pargriovė ant žemės, sudavė A. M.; liudytojas I. P. parodė, kad matė, kaip A. M. du smūgius abiem rankomis sudavė stovinčiam M. R.; liudytojas K. R. parodė, kad M. R. mušė V. S.; liudytojas R. V. parodė, kad matė tik vieną smūgį, kurį sudavė M. R. asmuo su barzdele; D. D. parodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir matė tik apsaugos automobilį, apsaugos darbuotojų prie M. R. nematė, tačiau tvirtino, kad M. R. mušęs asmuo buvo nedidelio ūgio su barzdele.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog dėl M. R. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino tos aplinkybės, kad specialisto išvadoje Nr. G. 414 /09(01) (b.l. 6-8) nukentėjusiajam M. R. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti 2009-10-25 parduotuvėje-bare „Naktida“, esančioje Gedvydžių 17A, Vilniuje, M. R. ir R. V. tarpusavio muštynių pasėkoje.

Taip pat pažymėtina, kad R. V. ir M. R. parodymai dėl jų tarpusavio muštynių yra taip pat prieštaringi – M. R. teisiamajame posėdyje teigė, kad jie tik susistumdė, smūgių vienas kitam nesudavė (b.l. 69).

Tuo tarpu R. V. nurodė, kad tarp jo ir M. R. kilusio konflikto metu buvo suduoti abipusiai smūgiai į korpusą (b.l 76). Taigi, esant jų prieštaringiems parodymams, įvertinus tas aplinkybes, kad jiedu buvo apsvaigę nuo alkoholio ir skirtingai prisimena bei vertina šio įvykio aplinkybes, taip pat įvertinus, kad muštynių metu buvo išgriauta siena, sulaužyti baldai bei atsižvelgus į M. R. padarytų sužalojimų pobūdį, nėra pagrindo teigti, kad šių muštynių metu buvo apsiribota tik smūgiais į korpusą.

Be to, pažymėtina, kad specialisto išvadoje nėra duomenų, kad M. R. būtų sulaužyta nosis. Teismas, patikėjo M. R. parodymais, vadovaudamasis išrašu iš medicininių dokumentų (b.l. 9). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad išrašas padarytas 2009-11-19, tai yra praėjus beveik mėnesiui nuo įvykio, todėl negalima neginčijamai teigti, kad išraše nurodytas nežymus nosies defektas yra būtent nagrinėjamo 2009-10-25 konflikto pasekmė.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas motyvų, atmetė tiek A. M., tiek jo pusės liudytojų – V. O., R. K., V. S. parodymus, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina apklaustų teisiamajame posėdyje kitų liudytojų S. S., V. R., V. V. parodymai, visi jie kartu visiškai paneigia nukentėjusiojo ir jo pusės liudytojų pateiktą versiją.

A. M. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-10-25 gavo pranešimą iš centro, kad parduotuvėje-bare „Naktida“ paspaustas pavojaus mygtukas. Jiems atvykus, barmenė pranešė, kad įvyko konfliktas tarp dviejų kompanijų ir sulaužyta siena, taip pat barmenė pasakojo, kad vienam iš muštynių dalyvių iškrito dujinis ginklas, o jiems atvykus, jautėsi dujų kvapas.

Konfliktavusių jau nebuvo. Po kiek laiko vėl buvo paspaustas pavojaus mygtukas, nes, sugrįžę pirmiau konfliktavę asmenys, atsisakė atlyginti žalą, todėl buvo iškviesta ir policija. Jie su policija atvyko vienu metu. Juos pasitiko girta kompanija, iš jų tarpo nukentėjusysis buvo pats girčiausias ir agresyviausiai nusiteikęs. Dėl jo agresyvaus elgesio jis buvo įspėtas, jo buvo paprašyta sulaukti policijos, tačiau jis smogė jam į nosį, po ko buvo pargriautas, jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pristatytas į 6-ąjį policijos komisariatą. M. R. jis sulaikė vienas. Nei policijoje, nei administracinės bylos nagrinėjimo metu M. R. jokių pretenzijų dėl sumušimo jam nereiškė. Be to, jo ūgis yra 182 cm ir jis niekada neaugino barzdos (A. M. ūgis ir svoris nurodytas medicinos pažymoje b.l. 85).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. K. nurodė, jog dirbo kartu su kaltinamuoju ir paspaudus pavojaus mygtuką buvo iškviesti į parduotuvę-barą „Naktida“. Atvykus, barmenai nurodė, jog įvyko muštynės. Išsiaiškinus, jog pagalba nėra reikalinga, išvažiavo. Po poros valandų vėl buvo gautas iškvietimas atvykti į „Naktidą“. Atvykę pastebėjo grupę jaunuolių, kurie grubiai elgėsi. Nukentėjusysis iš visų asmenų buvo aršiausias, bandė išsiaiškinti, kas jam papurškė dujų. A. M. prašė jo nusiraminti. Atsižvelgiant į tai, jog jaunuoliai įžūliai elgėsi, grasino fiziniu susidorojimu, plūdo necenzūriniais žodžiais apsaugos darbuotojus, pradėjo stumdytis, tuomet prieš juos buvo panaudoti koviniai savigynos veiksmai, jaunuoliams buvo uždėti antrankiai ir jie pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ąjį policijos komisariatą (b.l.89-90).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad 2009-10-25 jie pakartotinai buvo iškviesti į kavinę-barą. Juos pasitiko agresyviai nusiteikusių jaunuolių kompanija, kuri jų adresu vartojo necenzūrinius žodžius, kaltino dujų panaudojimu, pradėjo stumdyti, grasino susidorojimu, matė, kaip A. M. nukentėjusiajam užlaužė ranką ir paguldė ant žemės, nematė, kad kažkas smūgiuotų nukentėjusiajam, jis taip pat vienam iš konfliktuojančiųjų užlaužė ranką, nes jie visi buvo agresyviai nusiteikę, stumdėsi, visi buvo nuvežti į policiją. Jo mašinoje nebuvo kruvino asmens, o iš kolegų niekas neaugina barzdos – į darbą negalima ateiti nenusiskutus. (b.l. 75-76).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. O. parodė, jog parduotuvėje-bare „Naktida“ du kartus buvo paspausti pavojaus mygtukai. Atvykus pagal antrąjį iškvietimą, prie baro durų juos pasitiko grupė išgėrusių bei agresyviai nusiteikusių jaunuolių, iš kurių agresyviausias buvo nukentėjusysis. Kompanija jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jaunuoliai apsupo atvykusius apsaugos darbuotojus. Pačiame jo centre buvo nukentėjusysis. Nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs, bandė provokuoti. Stumdė asmenis, kurie bandė jam aiškinti.

Jiems buvo sakoma apsiraminti, išsivaikščioti, tačiau jie šių reikalavimų nevykdė, į juos nereagavo, kaltino apsaugos darbuotojus papurškus dujų.

Vienas iš jaunuolių šoko ant V. S. nugaros, todėl jam teko jį griebti, panaudoti savigynos veiksmus ir, pargriovus jį ant žemės, uždėti antrankius (b.l. 78-79).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. R. parodė, kad dirba su S. S., A. M. pažįsta kaip profesionalų darbuotoją ir juo pasitiki. Tą vakarą iš parduotuvės-baro „Naktida“ buvo gautas pavojaus signalas. Jie atvyko gal po 5 minučių, gal vėliau. Parduotuvėje-bare rado išgriautą sieną, sudaužytus indus, išsigandusi barmenė paaiškino, kad susimušė dvi jaunuolių grupės, pradėjo laužyti suolus, stalus. Kai jie atvyko, pažeidėjų jau nebuvo, todėl jie išvažiavo, pasakę barmenei, kad jeigu jie sugrįš, paspausti pavojaus signalą. Antro iškvietimo metu atvyko visi paminėti automobiliai ir policijos pareigūnai. Juos pasitiko jaunuolių kompanija, kuri keikėsi. Keiksmažodžiai buvo adresuoti jiems ir policijos pareigūnams, mano, kad tie patys žmonės grįžo į tą pačią vietą, bandė aiškinti, mojuoti rankomis, kojomis, nepakluso teisėtiems reikalavimas, neklausė pareigūnų ir apsaugos darbuotojų todėl, mano, jiems buvo uždėti antrankiai. Jis nuo įvykio vietos buvo 20-25 m atstumu. Matė, kaip vienam iš gulinčiųjų buvo dedami antrankiai, žmogus gulėjo ant žemės, spardėsi (b.l. 151-152). Kaip jis atsidūrė ant žemės, nematė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. V., įvykio metu dirbęs Vilniaus apskrities VPK PR (šiuo metu pensijoje), patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad 2009-10-25 buvo gautas pranešimas iš VPK OVS apie konfliktą prie kavinės-baro „Naktida“. Jiems atvykus ir išsiaiškinus, kad policijos niekas nekvietė, jiems susiruošus išvažiuoti, priėjo apsaugos darbuotojas ir paaiškino, kad tarp jaunuolių ir apsaugos darbuotojų įvyko konfliktas. Apsaugos darbuotojams nurodžius konfliktavusius asmenis, jie buvo sulaikyti ir pristatyti į 6-ąjį policijos komisariatą. Paties konflikto jis nematė, vizualių sužalojimų nepastebėjo. Paprastai, jeigu pastebimas kraujas, kviečiama greitoji (b.l. 187).

Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2 K-673/2007). Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).

Taigi, įvertinus šioje byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė, vadovaudamasis prielaidomis bei prieštaringais tiek nukentėjusiojo, tiek jo pusės liudytojų parodymais, todėl, esant nepaneigtiems prieštaravimams tarp nuteistojo A. M. ir nukentėjusiojo M. R. bei jų liudytojų parodymų, nesant galimybės šiems prieštaravimams pašalinti, visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-13 apkaltinamasis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. A. M. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad A. M. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Pareikštas byloje M. R. civilinis ieškinys – atmestinas.

Kolegija taip pat atmeta nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad A. M. veikė būtinosios ginties sąlygoms, kadangi faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog apsaugos darbuotojų ir policijos pareigūnų buvo daugiau, nebuvo ir realiai bei akivaizdžiai gresiančio pavojaus A. M. gyvybei ir sveikatai, tai patvirtina jo fiziniai duomenys bei ta aplinkybė, kad jis pats be didesnio vargo, panaudojęs savigynos veiksmus, sulaikė (BK 29 str.) agresyviai jo atžvilgiu besielgiantį M. R., po ko pastarasis buvo pristatytas į policijos komisariatą.

Taip pat kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 257 str., vertindama tai, kad nukentėjusiojo M. R. ir R. V. veiksmai, kai jie būdami neblaivūs, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sukėlė muštynes, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – sutrikdytas parduotuvės-baro „Naktida“ darbas, šokiruoti kavinės darbuotojai, buvo išgriauta kavinės siena, išvartyti baldai, sudaužyti indai, iškviesta apsauga, tai yra tokiais savo veiksmais galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., byla perduotina Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. pradėjimo M. R. ir R. V. atžvilgiu.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p., 115 str. 3 d. 1 p., 257 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-13 apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

Išteisinti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

M. R. pareikštą byloje civilinį ieškinį atmesti.

Bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui pradėti dėl M. R. ir R. V. 2009-10-25 parduotuvėje-bare „Naktida“, esančioje Gedvydžių 17A, Vilniuje, galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.