- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- A15.-918-714/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00146-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. G.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos transporto saugos administracijos vyresnysis inspektorius K. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VKTI-ANR_P-3779-2020 (toliau – administracinio nusižengimo protokolas) dėl to, kad uždarosios akcinės bendrovės „Simka1“ direktorius R. G. patikrinimui privalėjo pateikti 8 vairuotojų 213 dienų vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų duomenis apie vairuotojo veiklas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. kovo 15 d. imtinai, tačiau jų nepateikė arba pateikė netinkamus. Nepateikti ar netinkamai pateikti analizuoti vairuotojų kortelių duomenys sudaro 100 procentų nuo visų privalomų pateiktu vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų duomenų. R. G., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Simka1“ direktoriumi bei atsakingu už transporto veiklą, nesaugodamas įmonės vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų duomenų, pažeidė Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 33 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 455 straipsnio 3 dalyje.
R. G. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad yra uždarosios akcinės bendrovės „Simka I“ direktorius, atsakingas už transporto veiklą, įmonėje dirba daugiau vairuotojų, pateikti duomenų negalėjo dėl sugedusios įrangos, kuri jau yra pasenusi, ketina įsigyti naują.
Motyvuojamoji dalis
R. G. kaltė įrodyta jo paties paaiškinimais ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame yra užfiksuotas teisės pažeidimo faktas (b. l. 3); 2020 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos transporto saugos administracijos patikrinimo aktas Nr. KKL-3-2020-072 ir jo priedas (b. l. 4 – 10); uždarosios akcinės bendrovės „Simka 1“ 2020 metų vasario ir kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 11)
Byloje surinkta R. G. charakterizuojanti medžiaga: administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti, kad R. G. administracine tvarka metų laikotarpyje yra baustas (b. l. 12 – 27).
ANK 455 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, dėl daugiau kaip dvidešimt procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimo nustatytą laiką įmonėje arba iš tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš įmonėje patikrintų vairuotojo darbo dienų), nustatyto daugiau kaip dvidešimt procentų vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimo.
Aptartų aplinkybių ir faktų visuma suponuoja išvadą, kad R. G., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Simka 1“ vadovu ir atsakingu už įmonės transporto veiklą, nesaugojo vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų, dėl ko jis nepateikė ar pateikė netinkamus analizuoti vairuotojų korteles ir skaitmeninių tachografų duomenis, kas sudaro 100 procentų nuo visų privalomų pateikti duomenų, todėl R. G. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 455 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius.
R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 455 straipsnio 3 dalyje, yra numatyta bauda nuo 1 500,00 Eur iki 2 000,00 Eur.
Skiriant nuobaudą R. G., atsižvelgtina į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, tai, kad jis metų laikotarpyje administracine tvarka jau buvo baustas, atsižvelgiant į tai, kad yra jo atsakomybė lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, R. G. paaiškinimus dėl įrangos, R. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 455 straipsnio 3 dalyje, skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001. Nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 20121967168. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendrų Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šį terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus. Nustačius, kad asmuo neturi turto ar lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, teismas nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.