Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-78-531/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
AN2-78-531/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-78-531/2019
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00043-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. R. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 str. 1 d. 1 000 Eur bauda, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotoju V. S. ne vėliau kaip prieš darbo dienos pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Nuo 2018 m. lapkričio 5 d. V. S. faktiškai atliko (duomenys neskelbtini) darbą renovuojamame name adresu (duomenys neskelbtini), darbdavio naudai ir jam vadovaujant, tarp minėto darbuotojo ir darbdavio (duomenys neskelbtini) esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės – (duomenys neskelbtini), ir darbo funkcijų ((duomenys neskelbtini)), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui), tačiau su darbuotoju nepasirašius rašytinės darbo sutarties, nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, sutartis su V. S. buvo pasirašyta 2018 m. lapkričio 16 d., o pranešimas apie V. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. lapkričio 19 d. buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 16 d., 13.31 val. Tokiais savo veiksmais S. R. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 1 d. ir 2 d. bei 43 str. 1 d.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu S. R. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba taikyti ANK 34 str. 5 d. ir skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Pripažįsta, kad buvo padarytas ANK 95 str. 1 d. įtvirtintas administracinis nusižengimas, tačiau pabrėžia, kad jis padarytas ne dėl jo, o išimtinai dėl buhalterės aplaidžių veiksmu. Apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisėtą nutarimą. Visiškai nebuvo įvertinta tai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl buhalterės netinkamai atlikto darbo. Jis, veikdamas kaip darbdavys, atliko visas funkcijas, kurias numato tiek Darbo kodekso 42 str., tiek Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. Jis, veikdamas kaip darbdavys, pasirašytinai 2018 m. lapkričio 5 d. sudarė darbo sutartį su V. S.. Apie visas šioje sutartyje esančias darbo sąlygas, darbo pradžią, darbo užmokestį ir kt. informavo atsakingą asmenį – (duomenys neskelbtini) buhalterę, kad būtų paruošti visi reikiami dokumentai ir kad būtų informuota VSDFV. Tačiau įvykus elementariai, žmogiškai buhalterės klaidai, pranešimas nebuvo tinkamai ir laiku įformintas. Paaiškina, kad paprastai nelegaliu darbu siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiuo atveju negalima teigti, kad jis tokių ketinimų turėjo. Galimai padarytas nusižengimas nebuvo iš anksto planuotas ir įvyko atsitiktinai susiklosčius aplinkybėms, o ne piktybiškai siekiant pažeisti įdarbinimo tvarką, nuslėpti mokesčius, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei. Pažymi, kad niekada nėra anksčiau baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, yra nusiteikęs prieš nelegalų darbą, be to, V. S. nelegalus darbas truko trumpai. Taigi padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasta. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime šių aplinkybių nevertino.

Atsiliepimas

3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius atsiliepimu į S. R. apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai, objektyviai, nešališkai ir motyvuotai įvertino visus byloje esančius įrodymus. Apelianto skunde išdėstyti motyvai yra diskutuotini ir turėtų būti vertintini kaip gynybinė pozicija. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino faktines aplinkybes, pritaikė teisės normas, tinkamai kvalifikavo veiką ir pagrįstai S. R. paskyrė 1 000 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nagrinėjamu atveju S. R. nuobauda buvo skirta už ANK 95 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo, kuris įvardijamas, kaip nelegalus darbas, padarymą.

7. Pagal Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldaus kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

8. Darbo kodekso 42 str. 1 d. nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Pagal to paties straipsnio 2 d. apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

9. Darbo kodekso 43 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

10. Pažymėtina, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 str. 1 d. galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs S. R. skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, bylos medžiagą bei pateiktą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad S. R. kaltu pagal ANK 95 str. 1 d. buvo pripažintas pagrįstai. S. R. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti ginčijamą teismo nutarimą.

12. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog S. R. padarė ANK 95 str. 1 d. įtvirtintą administracinį nusižengimą, įvertino paties S. R. duotus parodymus, Valstybinės darbo inspekcijos atstovo R. T., V. Ž. ir V. S. parodymus, 2019 m. sausio 29 d. nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), VSDFV duomenų bazės išrašą ir 2018 m. lapkričio 16 d. V. S. ir (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį.

12.1. S. R. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu parodė, kad V. S. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2018 m. lapkričio 5 d. Darbo sutartis su juo buvo sudaryta tik 2018 m. lapkričio 16 d.

12.2. Valstybinės darbo inspekcijos atstovas R. T. bylą nagrinėjant apylinkės teisme paaiškino, kad į Valstybinę darbo inspekciją kreipėsi V. S., kuris pranešė, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini), nepasirašius darbo sutarties ir nepranešus VSDFV.

12.3. Iš 2019 m. sausio 29 d. nelegalaus darbo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. S. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) pasirašė 2018 m. lapkričio 16 d. Pagal VSDFV sistemos duomenis nustatyta, kad VSDFV teritorinei įstaigai apie V. S. darbo pradžią pranešta nuo 2018 m. lapkričio 19 d. Nelegalaus darbo akte konstatuota, kad S. R. - (duomenys neskelbtini) direktorius, vykdantis darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad V. S. laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. būtų leidžiama dirbti (duomenys neskelbtini) naudai tik įforminus jį įstatymų nustatyta tvarka: sudarius su juo rašytinę darbo sutartį ir pranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jo priėmimą į darbą.

12.4. 2018 m. gruodžio 31 d. V. S. paaiškinime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) jis pradėjo dirbti nuo 2018 m. lapkričio 5 d., tačiau darbo sutartį pasirašė tik 2018 m. lapkričio 16 d. Buvo išsiųstas dirbti į (duomenys neskelbtini), ten dirbo nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., ir nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. Dirbo kiekvieną dieną, nuo 8 val. iki 17 val.

12.5. 2019 m. sausio 9 d. V. Ž. paaiškinime nurodoma, kad jis pažįsta V. S., nes jie kartu dirbo (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 5 d. juos išvežė dirbti į (duomenys neskelbtini). Ten dirbo iki 2018 m. lapkričio 9 d. 2018 m. lapkričio 12 d. vėl buvo išvežti dirbti ten pat. Dirbo iki 2018 m. lapkričio 16 d.

12.6. Iš VSDFV informacinės sistemos pateiktų duomenų matyti, kad V. S. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.

12.7. Iš byloje esančios V. S. ir (duomenys neskelbtini) darbo sutarties, matyti, kad ji buvo pasirašyta ne 2018 m. lapkričio 5 d., kaip teigiama S. R. apeliaciniame skunde, o 2018 m. lapkričio 16 d. Be to, darbo sutartyje nurodoma, kad ji įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. lapkričio 19 d. Darbo sutartis pasibaigė – 2018 m. lapkričio 30 d.

12.8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šiuo atveju S. R. veiksmuose yra visi aukščiau nurodyti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. V. S. jau nuo 2018 m. lapkričio 5 d. realiai dirbo (duomenys neskelbtini) naudai, t.y. laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. buvo siunčiamas dirbti į objektą (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytos darbo valandos – nuo 8 val. iki 17 val., su V. S. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nebuvo pranešta VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jo priėmimą į darbą (rašytinė darbo sutartis sudaryta tik 2018 m. lapkričio 16 d., taip pat šią dieną buvo pateiktas pranešimas apie V. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. lapkričio 19 d.). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. R. pripažino kaltu pagal ANK 95 str. 1 d.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju S. R. savo kaltę stengiasi paneigti ją perkeldamas kitam asmeniui – (duomenys neskelbtini) buhalterei, teigdamas, kad minėtas pažeidimas įvyko dėl jos aplaidžių veiksmų. Šis S. R. apeliacinio skundo argumentas atmetamas, kadangi jis nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent (duomenys neskelbtini) buhalterė, o ne jis yra atsakingas už asmenų įdarbinimą į (duomenys neskelbtini).

14. ANK 95 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 Eur. Už šio administracinio nusižengimo padarymą S. R. buvo skirta 1000 Eur dydžio bauda. S. R. apeliaciniu skundu prašo, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. sušvelninti šią jam paskirtą nuobaudą.

15. ANK 34 str. 5 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs S. R. padarytą administracinį nusižengimą, tai, kad buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, o sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, jis neteistas, dirba, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, konstatuoja, kad S. R. paskirta minimali ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatyta 1000 Eur dydžio bauda yra adekvati ir proporcinga jo padarytam nusižengimui. Išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą S. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas nėra. Tokio pagrindo nesuteikia ir S. R. skundo teiginiai, jog padarytas administracinis nusižengimas nebuvo iš anksto suplanuotas, įvyko atsitiktiniai, o ne piktybiškai siekiant pažeisti įdarbinimo tvarką, nuslėpti mokesčius, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, šiuo atveju V. S. nelegalus darbas vyko trumpą laiką, taip pat tai, kad jis anksčiau nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą ir yra nusiteikęs prieš nelegalų darbą.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 str. 1 d. 1 p. teismas,

nutaria:

S. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarimą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas