Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. pareiškimą dėl įstatymu numatyto termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIV skyriaus nustatyta tvarka, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą kreiptis I. Z. vardu į notarų biurą dėl palikimo, likusio po jos senelės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir senelio S. A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, bei išduoti pareiškėjai leidimą dukters I. Z. vardu priimti palikimą, likusį po jos senelės I. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), ir senelio S. A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirčių.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po keleto mėnesių – (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis S. A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) Mirusiųjų sūnus S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos dukters I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Pareiškėja su S. Z. santuokos nebuvo įregistravusi. Nuo 2008 metų pareiškėja su dukra I. Z. gyveno atskirai nuo jos tėvo ir ryšių praktiškai nepalaikė. Vaiko tėvas mirė anksčiau nei aukščiau nurodyti seneliai. Ar S. Z. tėvai po sūnaus mirties kreipėsi dėl jo palikimo priėmimo, pareiškėja nežino. Po I. Z. ir S. A. Z. mirties į notarų biurą taip pat nesikreipė, nes žinojo, kad yra gyvi pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Apie pareigą kreiptis į notarų biurą dėl senelių palikimo priėmimo buvo paraginta notarės pranešimu bei vaiko teisių apsaugos institucijos. Pagal įstatymą paveldėtojai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento privalo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja buvo tikra, kad po I. Z. mirties teise kreiptis dėl mirusiosios palikimo pasinaudojo sutuoktinis ir vaikai. Analogiškai mąstė ir po S. A. Z. mirties. Dėl šių aplinkybių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas nepilnametės vaikaitės interesais kreiptis dėl leidimo į notarų biurą išdavimo ir, atitinkamai, įstatymo numatytas terminas kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio įpėdinio vardu. Turimais duomenimis, mirusieji bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), I. Z. buvo paveldėjusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,65 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nepilnametės vaikaitės teisė paveldėti turtą ar turtines teises yra saugotina, todėl išduotinas leidimas pareiškėjai dukros vardu kreiptis į notarų biurą dėl senelių palikimo priėmimo. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad I. Z. tėvas, kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, mirė anksčiau už savo tėvus, todėl jų palikimo priimti negali. Oficiali informacija apie teisę į palikimą, pareiškėją pasiekė tik praėjus įstatymo numatytam terminui, t. y. dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Todėl laikytina, kad terminas kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir, ginant vaiko interesus, turi būti atnaujintas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą prašė tenkinti, ji nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos teiktame procesiniame dokumente.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad ji nėra priėmusi I. Z. ir S. Z. palikimo. Ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, prašo spręsti teismo nuožiūra pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris yra I. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. (duomenys neskelbtini) mirė I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri yra I. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), močiutė. (duomenys neskelbtini) mirė S. A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris yra I. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), senelis. Mirusiesiems I. Z. ir S. A. Z. iki mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), o velionei I. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kartu su 1/6 dalimi pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalimi pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 5,56 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme nustatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju įstatymo numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti jau yra pasibaigęs. Spręsdamas, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad velionis S. Z. su savo nepilnamete dukra I. Z. ir su pareiškėja gyveno atskirai, praktiškai su jomis nebendravo, su jomis nepalaikė jokių ryšių. Pareiškėja manė, kad po I. Z. mirties jos turimą turtą paveldės pastarosios sutuoktinis S. A. Z. ir kiti įpėdiniai, o po S. A. Z. mirties jo palikimą paveldės kiti įpėdiniai, todėl ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, be to, pareiškėjai trūko ir teisinių žinių.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti pagrįstas, teisėtas bei įrodytas paaiškinimais ir byloje esančiais dokumentais, ir jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas atnaujintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pareiškėja kartu prašo išduoti leidimą nepilnametės dukros I. Z. vardu priimti palikimą, likusį po I. Z. ir S. A. Z. mirties.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad leidimo priimti palikimą nepilnametės dukros vardu pareiškėjai išdavimas nepažeis nepilnamečio vaiko teisių, neapsunkins jo padėties, kadangi palikimas bus priimtas užtikrinant vaiko įstatyminę paveldėjimo teisę į po senelių mirties likusį turtą bei įgyvendinant CK 3.185-3.191 straipsniuose numatytas tėvų teises ir pareigas tvarkant nepilnamečių vaikų turtą. Leidimas išduodamas nepilnamečio vaiko interesais. Jokių duomenų, kad pareiškėja netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi, todėl teismo leidimas išduotinas.

Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis). CK 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnis) – tik paveldėtu turtu. Todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus, nustatytina, jog palikimą nepilnamečio vaiko vardu pareiškėja privalo priimti tik pagal apyrašą, sudarytą CK 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 ir 14 punktais, 577–578, 579-582 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti praleistą įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą palikėjų I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir S. A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Išduoti leidimą G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjų I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir S. A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirčių, pagal turto apyrašą.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.