Kauno apygardos teismo nuosprendis

Nr.1A -48- 138/2010 Proceso Nr.65-1-00487-03 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1. (S) Pranešėjas A. Stankus

2010 m. kovo 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, R. J., nuteistajam E. Ž., gynėjams advokatams Liutaurui Kinderiui, Elenai Gylienei, Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajam R. L., jo atstovei advokatei Vidai Kiselienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo R. J., nuteistojo E. Ž., nukentėjusiojo R. L. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendžio, kuriuo:

Baudžiamasis procesas R. J. atžvilgiu pagal LR BK 24 str. 4d. 294 str. 1d. nutrauktas, suėjus baudžiamojon atsakomybėn patraukimo senaties terminams;

E. Ž. nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams). Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m (vieneriems metams) ir jis įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 parom. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str. E. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 m (vienerius metus) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 10 MGL -1300 Lt (tūkstančio trijų šimtų litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusiojo R. L. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, jam pripažįstant teisę jį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Priteista iš E. Ž. ir R. J. solidariai R. L. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2003 m. balandžio 29 d. jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir savavališkai vykdydamas ginčijamą savo tariamą teisę į R. L. nuosavybės teisėmis priklausantį 0,1512 ha žemės sklypą, registro Nr. 52/7940, esantį Kauno rajone, Ringaudų sen., Ringaudų k., liepė E. Ž. pašalinti sklype pastatytus ir nukentėjusiajam R. L. nuosavybės teisėmis priklausančius statinius: metalinį garažą, metalinį namelį, metalinį tualetą, gelžbetonines plokštes, ką E.Ž. ir padarė, šiuos statinius apgadindamas – tuo padarė R. L. 2904 Lt turtinę žalą.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2003 m. balandžio 30 d. minėtą sklypą suarė, užsėjo pasėlius ir taip sugadino sklypą namo statybai, padarydamas R. L. 893 Lt turtinę žalą.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2003 m. rugpjūčio mėn., tiksli data nenustatyta, nukuldamas pasėlius aukščiau nurodytame sklype bei tą sklypą suardamas sunaikino jame R. L. pasodintus 50 vnt. braškių daigų, bendros 25 Lt vertės, 6 vnt. vaiskrūmių 60 Lt bendros vertės, 4 vnt. vaismedžių 120 Lt bendros vertės, padarydamas R. L. 205 Lt turtinę žalą.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2003 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 11 val. 40 min. iki 12 val. 40 min. aukščiau nurodytame sklype, liepdamas E. Ž. sutrikdyti statybinių medžiagų iškrovimo darbus, ką pastarasis ir padarė, taip trukdė R. L. iškrauti statybines medžiagas, tuo dėl nuomojamos technikos prastovos padarė R. L. 377 Lt turtinę žalą.

R. J. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad jis aukščiau išvardintais veiksmais laikotarpiu nuo 2003 balandžio 29 d. iki 2003 m. rugpjūčio 28 d. faktiškai užvaldė ir naudojo kaip savo R. L. nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, trukdė pastarajam laisvai disponuoti savo žemės sklypu, jame auginti žemės ūkio kultūras, vykdyti statybas, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymais asmenims garantuotą nuosavybės neliečiamumą padarydamas didelę 4379 Lt turtinę ir 14000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiojo R. L. teisėms ir teisėtiems interesams.

E. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2003 m. balandžio 29 d., R.J. liepimu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir savavališkai vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą R.J. tariamą teisę į R. L. nuosavybės teisėmis priklausantį 0,1512 ha sklypą, registro Nr. 52/7940, esantį Kauno r., Ringaudų sen., Ringaudų km., pašalino sklype pastatytus ir nukentėjusiajam R.L. nuosavybės teisėmis priklausančius statinius: metalinį garažą, metalinį namelį, metalinį tualetą, gelžbetonines plokštes bei šiuos statinius apgadindamas padarė R.L. 2904 Lt turtinę žalą.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2003 m. gegužės 12 d. apie 12 val. panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį R. L., t.y. grasindamas pasiimti kirvį ir išvaikyti darbininkus bei susidoroti, reikalavo nutraukti sklype vykdomus darbus.

Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2003 m. rugpjūčio 28 d., laikotarpiu nuo 11 val. 40 min. iki 12 val. 40 min., aukščiau nurodytame sklype, R.J. liepimu, panaudodamas psichinę prievartą, t.y. grasindamas R.L. jį užmušti, sumušti - “atjungti, kad gulės kruvinas“, pagauti - trukdė R.L. sklype iškrauti statybines medžiagas, ir dėl to už papildomą autokrano ir automašinos ZIL – 131 darbą, dėl jų prastovos padarė R.L. 377 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais jis trukdė nukentėjusiajam R.L. laisvai disponuoti savo žemės sklypu – vykdyti statybas, t.y. pažeidė jo nuosavybės neliečiamumą ir dėl to padarė didelę žalą nukentėjusiojo R.L. teisėms ir teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

R. J. apeliacinis skundas atmestinas.

E. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas.

Nukentėjusiojo R. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl R. J. skundo

Remiantis kaltinamajame akte suformuluotais kaltinimais, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad R. J. veiksmai atitinka LR BK 24 str. 4 d. 294 str. 1d. požymius, tačiau baudžiamąją bylą nutraukė dėl to, kad yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminai. Kaip numatyta baudžiamojo proceso kodekse, pradedant procesą turi būti įsitikinta, ar nėra aplinkybių dėl kurių procesas negali būti vykdomas. Tais atvejais, kai aišku, kad asmeniui nebus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, baudžiamasis procesas neturi prasmės ir negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008-01-15 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K–P–100/2008 pažymėjo, kad baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kuri apibrėžta BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai bei jų skaičiavimo taisyklės nustatytos ne Baudžiamojo proceso kodekse, o Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje, todėl bylos nutraukimą taikant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą lemia tinkamas baudžiamosios teisės normos išsiaiškinimas ir pritaikymas. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Senaties terminai siejami su priėmimu apkaltinamojo nuosprendžio, kuris negali būti priimtas praėjus baudžiamojo įstatymo nustatytiems terminams (LR BPK 235 str.)

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr.62-1-00487-03 pagal R. L. pareiškimą pradėtas 2003-05-08 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d. 2003-08-03 ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio turto sugadinimo baudžiamojoje byloje nutrauktas (t. 1, b. l. 119). 2003-08-27 tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00487-03 atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, dėl to, kad byloje yra duomenų dėl BK 178 str. 1 d. nusikalstamos veikos (t. 1, b. l. 121). Pagal R. L. 2003-09-17 skundą ikiteisminis tyrimas dėl BK 294 str. nusikalstamos veikos atnaujintas 2003-09-24 (t. 1, b. l. 123). Ikiteisminio tyrimo metu R. J. įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 1 d., padarytos 2003-04-29, pareikšti 2003-11-21 (t. 1, b. l. 149).

BK 294 str. 1 d. nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, už kurių padarymą praėjus 5 metams sueina baudžiamosios atsakomybės senaties terminas ir negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kaltinamasis aktas dėl R. J. nusikalstamos veikos pagal BK 294 str. 1 d. surašytas 2003-12-29. Byla teismui perduota 2003-12-29 (t. 1 , b. l. 191). 2004-05-18 Kauno rajono apylinkės teismas išteisino R. J., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d. požymių (t. 2, b. l. 157). Kauno apygardos teismas 2004-09-02 nukentėjusiojo R. L. skundą dėl nuosprendžio atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-15 nutartimi apygardos teismo nutartis panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teisme byla išnagrinėta iš naujo ir 2005-06-08 nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2004-05-18 nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui. Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2005-11-14 nutarimu baudžiamoji byla Nr. 65-1-00487-03 dėl R. J. pareikštų kaltinimų dėl BK 294 str. 1 d. nusikalstamos veikos nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 3, b. l. 43). Pagal R. L. pareiškimą tyrimas procese dėl R. J. inkriminuoto nusikaltimo pagal KBK 294 str. 1 d. atnaujintas 2006-04-27 Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu (t. 3, b. l. 54). Pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 294 str. 1 d. R. J. įteiktas 2006-10-30 (t. 4, b. l. 76). Kaltinimai dėl R. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 24 str. 4 d., 294 str. 1 d. suformuluoti 2007-07-17 kaltinamajame akte ir baudžiamoji byla Kauno rajono apylinkės teismui perduota 2007-07-18 (t. 5, b. l. 107). Kaltinimai R. J. pareikšti pagal LR BK 24 str. 4 d. 294 str. 1d. dėl nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpyje nuo 2003-04-29 iki 2003-08-28. Inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 294 str. 1 d., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamam asmeniui, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 95 str. 1d. 1 p.). Nuosprendyje, kaip ir skunde, teisingai nurodoma, jog R. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas suėjo 2008m. rugpjūčio 28d. Aplinkybių, dėl kurių šis terminas būtų nutrukęs, byloje nėra. Tuo metu, kai baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2007-07-18 buvo perduota teismui, baudžiamosios atsakomybės terminas dar nebuvo suėjęs, baudžiamosios atsakomybės terminas suėjo tik 2008-08-28.

Iš aukščiau išvardintų proceso įvykių sekos matyti, kad per visą baudžiamojo proceso eigą buvo abejojama dėl R. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal LR BK 294 str. 1 d. Procesas truko ilgą laiką, buvo gaunami nauji R. L. skundai, tyrimas nutraukiamas ir vėl atnaujinamas, todėl, akivaizdu, kad aiškaus sprendimo dėl veikos kvalifikacijos anksčiau, nei tai buvo padaryta teisme, nebuvo. Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais teismų sprendimais ir bylos medžiaga, galima teigti, jog baudžiamojo proceso metu dėl R. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kilo abejonės dėl nusikaltimo kvalifikacijos, buvo aiškinamasi ir tiriamos visos bylai reikšmingos aplinkybės, sprendžiami galutinio veikos kvalifikavimo klausimai. Visos abejonės ir galutinė nusikalstamos veikos kvalifikacija išaiškėjo tik nuosprendžio priėmimo metu. Asmuo, padaręs nusikaltimą, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jei sueina įstatymo numatyti senaties terminai ir jie nėra nutraukti ar sustabdyti. Aplinkybių, dėl kurių šis terminas būtų nutrūkęs, byloje nėra. Todėl kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad pradėtas baudžiamasis procesas prieš R. J. turi būti nutrauktas LR BK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukė. Nutraukiant baudžiamąją bylą dėl R. J. pareikštų kaltinimų pagal LR BK 24 str. 4 d. 294 str. 1 d. dėl nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpyje nuo 2003-04-29 iki 2003-08-28, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinime inkriminuojamų veiksmų – žemės suarimo, pasėlių pasėjimo bei sklypo namo statybai sugadinimo R. J. 2003-04-30 nepadarė ir dėl to jis negalėjo padaryti 893 Lt turtinės žalos, atmestinas dėl to, kad baudžiamoji byla R. J. atžvilgiu nutraukta, nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, žalos atlyginimas nuosprendžiu nepriteistas, todėl nagrinėti klausimo dėl turtinės žalos pagrįstumo pagrindo nėra.

Apeliantas nurodo, jog kaltinimo teiginys, kad R. J. 2003-04-29 iki 2003-08-28 laikotarpiu faktiškai užvaldė ir naudojo R. L. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, trukdė jam laisvai disponuoti žeme, tuo padarė didelę 4379 Lt turtinę ir 14 000 Lt neturtinę žalą, nepagrįstas. R. L. teisės pažeistos nebuvo. Nenustačius, jog R. J. veiksmuose yra nusikaltimo sudėties požymių, jis turėjo būti išteisintas. Kolegijos nuomone, nusikalstamos veikos pagal BK 294 str. 1 d. sudėtis buvo nustatyta teisingai, veika buvo kvalifikuota tinkamai. Nustatyta, kad R. J. buvo suinteresuotas ginčo žemės likimu, manydamas, kad ši žemė priklauso jam, ir 2003m. ją naudojo kaip savo, trukdė R. L. laisvai disponuoti savo žemės sklypu, jame auginti žemės ūkio kultūras, vykdyti statybas, bei davė nurodymus kitiems asmenims pašalinti iš sklypo statinius bei sustabdyti statybinių medžiagų iškrovimą, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymais asmenims garantuotą nuosavybės neliečiamumą. Visi išvardinti R. J. veiksmai atitinka LR BK 294 str. 1d. R. J. tariamą teisę gynė neteisėtais būdais.

Savavaldžiavimas, numatytas LR BK 294 str. - tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas. Nusikaltimas laikomas baigtu kaltinamajam pradėjus vykdyti veiksmus, nukreiptus savo ar kito asmens tikrai ar tariamai teisei įgyvendinti. LR BK 294 str. nustato dvi nusikalstamo savavaldžiavimo sudėtis: pagal šio straipsnio 1 d. atsako tas, kas savavaldžiaudamas padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, o 2 d. numatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jam artimam asmeniui. Tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra įstatymais ar kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios fizinių ar juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, laisvė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (sandoriai, įvykiai ar veiksmai, su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes, žalos padarymas ir kt.) yra numatyti LR CK 1.136 str., o teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo sąlygos nustatytos LR CK 1.137 str. Be to, LR CK 1.138 str. pažymėta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą įstatymą kyla, jeigu atsiranda jame numatyti padariniai – didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Žala gali būti padaroma tiek turtinė, tiek neturtinė. Nustatyta, kad R. J., tikėdamas, kad gina savo teisėtus interesus, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, neišsiaiškino, neįsitikino, kad nepažeidžia kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Be to, R. J. neturėjo jokių dokumentų, liudijančių jo nuosavybės teisę į žemės sklypą. R. J. elgėsi nesilaikant įstatymų numatytos tvarkos. Tai, kad R. J. dirbo žemę, naudojosi ja 7 metus, nėra pakankamas teisinis pagrindas nuosavybės teisei įrodyti. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 1997 m. lapkričio 17 d. sutartimi M. J. perleido R. J. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą, į 7,70 ha žemės, esančios Kantališkių km. Garliavos sen. Kauno r. 1998 m. gegužės 4 d. R. J. raštu Kauno apskrities valdytojui prašė padėti jam susigrąžinti žemę, nurodė, kad sklypai, kurie išdalyti jo žemėje, turi būti panaikinti, nes dauguma jų neišpirkti iš valstybės. 1999 m. spalio 6 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu atkurtos nuosavybės teisės R. J. į 2,83 ha žemės, grąžinant natūra, nurodant, kad nuosavybės teisės į 4,87 ha žemę bus atkurtos vėliau, sudarant kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą. Iš minėtų nustatytų byloje aplinkybių bei įrodymų matyti, kad R. L. pagal 2003-03-26 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą, kurį anksčiau kaip savo dirbo R. J. ir kuris, jo nuomone, buvo neteisėtai išdalintas kitiems asmenims.

Todėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 1 d. sudėtis nustatyta teisingai. Baudžiamoji byla nutraukta dėl aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardintos LR BPK 3 str. 1d. 2p.- tai suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Todėl darytina išvada, kad R. J. nusikalstama veika inkriminuota pagrįstai, tačiau baudžiamoji byla nutraukta dėl suėjusių senaties terminų.

R. J. kaltinamajame akte buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 4 d. ir 294 str. 1 d. padarymu. Bendrininkavimo pagal BK 24 str. būtinaisiais subjektyviaisiais požymiais yra ir tyčia bei susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nesant susitarimo padaryti nusikalstamą veiką, iš R. J. pateiktų kaltinimų išeleminuojamas kaltinimas pagal BK 24 str. 4 d.

Dėl nuteistojo E. Ž. skundo

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas netinkamai nustatė, kad E. Ž., siekdamas apginti R. J. ginčijamą teisę, naudojo psichinę prievartą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003m. balandžio 29d. E. Ž., pastebėjęs, kad ant jo dėdės R. J. dirbamo žemės sklypo yra sustatyti statiniai, apie tai pranešė R. J.. Gavęs jo nurodymą išsiaiškinti dėl statinių priklausomybės bei jų pašalinimo iš sklypo, E. Ž. paprašė ten dirbusio traktorininko R. V. nutempti statinius nuo sklypo, o pastarajam sutikus, E. Ž. kartu su S. P. prikabino statinius prie traktoriaus ir taip jie buvo nutempti į kitą sklypą. Buvo nutempti metalinis garažas, metalinis namelis, metalinis tualetas, gelžbetoninės plokštės. Statinius nutempiant nuo sklypo, jie buvo apgadinti, ko pasekoje nukentėjusiajam R. L. buvo padaryta žala. Nors E. Ž. neigė, kad statiniai nutempiant būtų buvę apgadinti ir jo parodymus patvirtino liudytojas S. P., tačiau iš nukentėjusiojo parodymų bei byloje esančių įrodymų (įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų) matyti, kad minėti statiniai buvo apgadinti. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad E. Ž. naudojo psichinę prievartą, kas atitinka BK 294 str. 2 d.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendį E. Ž. atžvilgiu priėmė neatsižvelgdamas į visas faktines bylos aplinkybes, pilnai ir objektyviai neištyręs visų byloje esančių įrodymų. Teismas nuosprendį grindė liudytojų parodymais, kurie yra prieštaringi, nenuoseklūs ir kuriais remiantis negalima nustatyti objektyvią tiesą byloje. Savavališkumo požymį E. Ž. veiksmuose teismas nustatė nepagrįstai.

Savavaldžiavimas, numatytas LR BK 294 str. tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas. Nusikaltimas laikomas baigtu kaltinamajam pradėjus vykdyti veiksmus, nukreiptus savo ar kito asmens tikrai ar tariamai teisei įgyvendinti. LR BK 294 str. nustato dvi nusikalstamo savavaldžiavimo sudėtis: pagal šio straipsnio 1 d. atsako tas, kas savavaldžiaudamas padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, o 2 d. numatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jam artimam asmeniui.

Be to, skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatė E. Ž. veiksmuose savavališkumo ir neteisėtumo požymius, nes pagal BK 294 str. 2 d. atsakomybė kyla tik esant konkrečių asmenų ratui.

Subjektas turi būti susijęs su nukentėjusiuoju teisiniais santykiais. Tuo tarpu teismas, kvalifikuodamas veiką, neteisingai nustatė šių santykių turinį.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 1997 m. lapkričio 17 d. sutartimi M. J.perleido R. J. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą, į 7,70 ha žemės, esančios Kantališkių km. Garliavos sen. Kauno r. 1998 m. gegužės 4 d. R. J. raštu Kauno apskrities valdytojui prašė padėti jam susigrąžinti žemę, nurodė, kad sklypai, kurie išdalyti jo žemėje, turi būti panaikinti, nes dauguma jų neišpirkti iš valstybės. 1999 m. spalio 6 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu atkurtos nuosavybės teisės R. J. į 2,83 ha žemės, grąžinant natūra, nurodant, kad nuosavybės teisės į 4,87 ha žemę bus atkurtos vėliau, sudarant kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.

2003 m. balandžio 18 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. 03-02-16-527 siūloma R. J. pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nes jo pretenduojamojoje žemėje 1991 m. ir 1992 m. Noreikiškių apylinkės taryba priėmė sprendimą, skirti sklypus individualių namų statybai, tačiau 2003 m. kovo 24 d. raštu Kauno rajono savivaldybės merui R. J. vėl pareiškia norą susigrąžinti natūra jam priklausančią žemę Ringaudų kaime, teigdamas, kad žemė neteisėtai išdalyta.

Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos sprendimu šis sklypas namo statybai buvo paskirtas V.J. D. , kurį šis privatizavo ir 2002 m. lapkričio mėnesį pardavė V. M.. V. M. 2003 m. kovo 26 d. perdavimo priėmimo aktu perdavė šį žemės sklypą R. L. pagal 2003 m. kovo 26d. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal nekilnojamojo turto registro išrašą šį sklypą nuosavybės teise valdo R. L. ir A. L.. Jie pagal 2003-03-26 pirkimo-pardavimo sutartį tapo teisėtais įsigyto žemės sklypo savininkais. Žemės sklypo ribų žymėjimas atliktas 2003 m. kovo 28 d. pagal žemės sklypo ribų planą, pažymėti taškai vietovėje įtvirtinti medinėmis gairėmis. R. J. prašyme, rašytame 2003 m. balandžio 28 d. ir pateiktame Kauno vyriausiajam policijos komisarui, nurodė, kad jo paveldimoje žemėje vykdomi paruošiamieji darbai statyboms, prašo imtis priemonių juos sustabdyti, tačiau tą pačią dieną pagal R. J. nurodymą buvo nutempti nuo sklypo laikinieji statiniai ir suarta žemė. Prašymą Kauno rajono apylinkės teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo R. J. pateikė tik 2003 m. rugsėjo 15 d.

Iš minėtų nustatytų byloje aplinkybių bei įrodymų matyti, kad R. L. pagal 2003-03-26 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą, kurį anksčiau kaip savo dirbo R. J. ir kuris, jo nuomone, buvo neteisėtai išdalintas kitiems asmenims.

Iš surinktų įrodymų matyti, kad 2003m. balandžio 29d. kaltinamasis E. Ž., važiuodamas pro R. J. dirbamą žemės sklypą, kurį kaip nustatyta 2003-03-26 pirkimo-sutarties pagrindu įgijo R. L., bei pamatęs ant sklypo pastatytus statinius, apie tai pranešė R. J.. R. J. liepė E. Ž. išsiaiškinti statinių priklausomybę ir juos pašalinti iš sklypo, ką E. Ž. ir padarė. Buvo nutempti metalinis garažas, metalinis namelis, metalinis tualetas, gelžbetoninės plokštės. Statinius nutempiant nuo sklypo, jie buvo apgadinti, ko pasekoje nukentėjusiajam R. L. buvo padaryta žala.

Kolegijos nuomone, E. Ž. neturėjo pagrindo netikėti R.J., kuris 7 metus dirbo žemę. R. L. jis nepažinojo, jokių kontaktų su juo neturėjo, jis buvo svetimas žmogus, todėl patraukė daiktus, buvusius sklype tik įsitikinus, kad jie niekam nepriklauso, ir įsitikinus, kad niekam nebus padaryta žala. Todėl E. Ž. veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių. E. Ž. buvo įsitikinęs, kad jis elgiasi teisėtai, kad žemės sklypas priklauso jo dėdei R. J.. Byloje neginčijamų įrodymų, kad E. Ž. žinojo, jog žemė nepriklauso R. J., nėra.

Kolegijos nuomone, savavaldžiavimas pagal BK 294 str. 2 d. inkriminuotas E. Ž. nepagrįstai. Inkriminuojant nusikalstamą veiką, būtina nustatyti visus baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus nusikalstamos veikos požymius.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, o esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia ginama teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą dėl savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) taikymo. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika būdingas įsitikinimas, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę. Šių veiksmų dalyvis turi būti susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, kurių pagrindu atsiranda reikalavimo teisė. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės nerealizuojamos dėl to, jog nukentėjusysis jas ginčija arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos.

Skundo argumentas, jog teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė ir neanalizavo tų aplinkybių, kad inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti subjektyviuosius požymius, tai yra kad asmuo savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį turi suvokti, numatyti, kad dėl to bus padaryta žala kito asmens teisėms ir interesams, šių padarinių norėti arba sąmoningai leisti jiems kilti, pagrįstas.

Šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės – kaltės požymis pasireiškia tiesiogine tyčia. Subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien kaltinamojo parodymais, bet taip pat remiantis byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais kitais duomenimis. Kolegijos nuomone, teismas konstatuodamas, kad E. Ž. veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių, išsamiai neišsiaiškino, kaip jis suvokė kaltintojo inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, kokios buvo jo valinės pastangos dėl kilusių padarinių, taip pat neįsigilino į veikos motyvus, tikslus. Kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas).

Byloje nustatyta, kad R. J. valdė žemę 7 metus, kiekvienais metais ją dirbo, nuimdavo derlių. Faktinis sklypo valdytojas 7 metu buvo R. J.. E. Ž. buvo įsitikinęs, kad R. J. yra teisėtas žemės sklypo savininkas, nes jis tą žemę 7 metus dirbo. Teismas nurodė, kad E. Ž. trukdė R. L. iškrauti statybines medžiagas bei grasino jam 2009-08-28. Tokios teismo išvados padarytos neobjektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes. Byloje apklausti liudytojai negirdėjo, kad būtų grasinama.

Šioje byloje nustatyti tik objektyvieji požymiai. Nustatyta, kad ir byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis E. Ž. atliko savavališkus veiksmus pašalinant kliūtis, trukdančias R. J. laisvai realizuoti jo ginčytiną teisę į žemės sklypą, kuris nuosavybės teise priklausė R. L. bei tai darė panaudodamas psichinę prievartą R. L. bei kartu su juo dirbusių darbininkų atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nepakanka duomenų išvadoms, kad E. Ž. ir nukentėjusysis būtų tikro ar tariamo santykio subjektais, taip pat, kurie leistų manyti, kad nuteistajam E. Ž. galėjo pagrįstai susiformuoti įsitikinimas apie tariamos teisės turėjimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad E. Ž. Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d. nepagrįstai, dėl to apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir dėl E. Ž. priimtinas naujas nuosprendis – E. Ž. išteisintinas dėl BK 294 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Vertinant visus įrodymus byloje, darytina išvada, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, todėl E. Ž. išteisintinas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Kadangi E.Ž. dėl veikos pagal LR BK 294 str. 2 d. išteisintinas, todėl tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką neinkriminuotinas pagal BK 24 str.

Dėl to, kad E. Ž. išteisintinas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu iš jam pateiktų kaltinimų dėl BK 294 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, keistinas ir civilinio ieškinio išsprendimas. Nuosprendžiu priteista iš E. Ž. ir R. J. solidariai R. L. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi E. Ž. iš kaltinimo dėl BK 294 str. 2 d. nusikalstamos veikos padarymo išteisintinas, atmestinas R. L. civilinis ieškinys, pateiktas E. Ž. dėl advokato išlaidų atlyginimo. Pagal BPK 115 str. 3 d. 1 p., kur nustatyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, R. J. atžvilgiu nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio nekeistina.

Dėl nukentėjusiojo R.L. skundo

Nukentėjusysis R. L. apeliaciniame skunde prašo pripažinti E. Ž. kaltu, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 1 d., 3 d., 294 str. 2 d., pripažinti R. J. kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 1 d., 3 d., 4 d., 5 d., 294 str. 2 d., nes, jo nuomone, teismas turėjo priimti nuosprendį pagal naujai suformuluotą kaltinimą, kurį nukentėjusysis R. L. 2008-05-20 prašyme pateikė teisme. Argumentai atmestini, E. Ž. nepripažintinas kaltu pagal apeliaciniame skunde išdėstytus kaltinimus, E. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 d., už kurios padarymą jis yra nuteistas pirmosios instancijos teismo, išteisintinas, tai jau yra aukščiau išdėstyta, teismas tuo klausimu jau pasisakė. Taip pat nebus atskirai pasisakoma dėl R. J. atžvilgiu baudžiamosios bylos nutraukimo. Kolegija jau pasisakė aukščiau, kad baudžiamoji byla dėl R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 294 str. 1 d. nutraukta pagrįstai.

Skunde teisingai teigiama, kad dėl kaltinimo pakeitimo teismas turėjo priimti nutartį, tačiau to nepadarė. Teismas privalo priimti nutartį dėl kaltinimo pakeitimo teisme tuo atveju, jeigu kaltinimas yra keičiamas. Jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Todėl jei nekeičiamas kaltinimas teisme, teismas nutartimi atmeta pareikštą prašymą. Byla teisme gali būti nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 255 str. 1 d.). Kaip matyti iš 2007-08-03 Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos nutarties byla buvo perduota nagrinėti teisme R. J. atžvilgiu pagal LR BK 24 str. 4d. 294 str. 1d., E. Ž. atžvilgiu pagal LR BK 294 str. 2d. (5t. b.l. 110).

R. L. prašo pripažinti E. Ž. kaltu, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 1 d., 3 d., 294 str. 2 d. bei pripažinti R. J. kaltu, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 1 d., 3 d., 4 d., 5 d., 294 str. 2 d. Pagal nukentėjusiojo pateiktą prašymą apylinkės teisme dėl veikų perkvalifikavimo nebuvo priimta nutartis dėl bylos perdavimo teismui abiejų kaltinamųjų atžvilgiu pagal pakeistus kaltinimus. Apylinkės teismas nukentėjusiojo prašymą vertino tik kaip jo pozicijos išdėstymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks apylinkės teismo sprendimas netinkamas. Apylinkės teismas turėjo nutartimi išspręsti klausimą dėl kaltinimo pakeitimo. Kolegijos nuomone, šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau dėl to, kad susitarimo požymio nustatyti nepavyko, kaltinimas pagal BK 24 str. R. J. nepasitvirtino, dėl aukščiau aprašytų priežasčių bendrininkavimas BK 24 str. prasme R J. neinkriminuotinas, nes nenustatyti visi būtini šiam straipsniui inkriminuoti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, konkrečiai, nenustatytas susitarimas daryti nusikalstamą veiką bei subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė – tyčia. Be to, R. J. veiksmuose nenustatyti BK 294 str. 2 d. veikos požymiai. E.Ž.. kaltinimas nekeičiamas dėl to, kad nenustatyta, kad E. Ž. padarė nusikalstamą veiką pagal BK 294 str. 2 d., nes nėra nustatyta, kad E. Ž. naudojo psichinę prievartą R. L. atžvilgiu. Nesant šio požymio, BK 294 str. 2 d. nusikalstama veika neinkriminuotina.

Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai paliko civilinį ieškinį nenagrinėtu, R. L. pripažįstant teisę į ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka, nors šioje byloje nei vienas kaltinamasis nebuvo išteisintas. Nukentėjusysis R. L. prašo patenkinti civilinį ieškinį pilnai ir priteisti iš abiejų nuteistųjų solidariai 139 246,47 Lt turtinės žalos ir 25 000 Lt neturtinės žalos. Prašymas netenkintinas. R. J. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl suėjusių apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminų. Teismas teisingai paliko ieškinį nenagrinėtu. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties esmė ta, kad, konstatavus jos buvimą, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. Kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. BPK 109 straipsnyje pažymima, kad teismas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K–260/2006, 2K-327/2008). Dėl E. Ž. - pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė nieko civilinio ieškinio klausimu. Dėl to, kad E. Ž. apeliacinės instancijos teisme yra išteisintinas, civilinio ieškinio klausimas paliekamas nenagrinėtu. Jei nukentėjusysis R. L. mano, kad jam buvo padaryta žala, jis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtu, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka. (2008-10-07 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2008).

Baudžiamojoje byloje visiškai ar iš dalies patenkinti civilinį ieškinį galima tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį (LR BPK 115 str. 1 d.).

Apeliantas teigia, kad asmenys, kuriems yra nutraukiamas baudžiamasis procesas, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ne nuo turtinės žalos atlyginimo. Tokiu atveju, kai žalos padaręs asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, civilinio ieškinio nagrinėjimo tvarkos baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Žalos patyręs asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, pateikdamas teismui civilinį ieškinį.

Apeliacinio skundo argumentas dėl R. L. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš dalies pagrįstas. R. L. prašė priteisti iš E. Ž. ir R. J. solidariai R. L. 2 700 jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nuosprendžiu priteista iš E. Ž. ir R. J. solidariai R. L. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apelianto nuomone, teismas priteisė tik dalį advokato pagalbai turėtų išlaidų, nors teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie advokatui V. Mikšai už teisinę pagalbą sumokėtus 700 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad už advokato paslaugas 300 Lt(t. 2, b. l. 246). Kitų rašytinių įrodymų, kad R. L. advokatui sumokėjo dar 400 Lt, byloje nėra. Todėl skundo argumentas tenkintinas tik dėl 300 Lt advokato pagalbai turėtų išlaidų, kurių nebuvo priteisęs pirmosios instancijos teismas. Kadangi E. Ž. šiuo nuosprendžiu išteisintinas, išlaidos už advokato teisinę pagalbą priteistinos iš kaltinamojo R. J., tokiu būdu nurodant, kad iš R. J. priteistina 300 Lt R. L. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Skirtingai, nei E. Ž., kurio atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, R. J. nėra išteisinamas. R. J. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų. Todėl, kad byloje pripažinta, kad R. J. padarė BK 294 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, jis nenuteistas dėl to, kad suėjo senaties terminai.

LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad jeigu kaltinamasis išteisinamas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Dėl nurodytos priežasties kolegija negali išspręsti civilinio ieškinio klausimo iš esmės, todėl visiškai nenagrinėja nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. L. apeliacinio skundo argumentų, nesprendžia civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio klausimų, nes išreikštų savo išankstinę nuomonę.

Skunde nurodoma, jog teismas nustatė, kad nusikalstamą veiką darė bendrininkai, o R. J. buvo nusikalstamų veikų organizatorius. Kaltinimai dėl bendrininkavimo pareikšti tik R. J., o ne abiems bendrininkams. Kadangi tiek E. Ž., tiek R. J. nusikalstama veika padaryta bendromis abiejų kaltinamųjų pastangomis, tai pilnai atitinka bendrininkavimo sampratą pagal BK 24 str., todėl ir R. J. bendrininkui E. Ž. turėjo būti pareikšti kaltinimai bei priimtas nuosprendis pagal BK 24 str. Skundo argumentai dėl bendrininkavimo nepagrįsti.

Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai nusikalstama veika padaroma bendromis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnis). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Bendrininkavimo būtinaisiais subjektyviaisiais požymiais yra ir tyčia bei susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Nesant susitarimo daryti nusikalstamą veiką, bendrininkavimo inkriminuoti negalima.

Kiti nukentėjusiojo R. L. apeliacinio skundo argumentai, susiję su E. Ž. paskirta bausme bei įrodymų tyrimo teisme, nenagrinėtini, kadangi baudžiamoji byla dėl R. J. nutraukta, o E. Ž. išteisintinas.

Atsižvelgiant į išdėstyta aukščiau, Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas. E. Ž. pagal BK 294 str. 2 d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš R. J. R. L. apylinkės teismo nuosprendžiu nepriteistą dalį jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti 300 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d.1 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., nusprendė : R. J. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą tenkinti. Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendį panaikinti, ir priimti naują nuosprendį. E. Ž. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo R. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Priteisti R. L. iš R. J. 300 išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.