Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-20-979/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
2-20-979/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01872-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
R. V.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-20-979/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01872-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.17.3; 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.2.8.5. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 19 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė,sekretoriaujant A. L.,dalyvaujant ieškovo D. V. atstovui advokato padėjėjui M. M.,atsakovei R. V., jos atstovei advokatei L. G.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,

viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jiems priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl bendravimo tvarkos su vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas D. V. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, jį atstovauja advokato padėjėjas M. M..

Ieškovo D. V. atstovas advokato padėjėjas M. M. pateikė teismui šalių sudarytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir nagrinėjamą civilinę bylą nutraukti.

Atsakovė R. V. ir jos atstovė L. G. prašymą palaikė, prašė patvirtinti taikos sutartį.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. G. nurodė, kad pateikta šalių taikos sutartis atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė atsižvelgiant į įstatymo nustatytas ribas laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Remiantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Pateikta pasirašyta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepilnamečių vaikų teisių nepažeidžia, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina ir civilinė byla tarp šalių nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 1-3 dalys).

Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ateityje kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebeturės teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 2 dalimi, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau atsižvelgiant į šios sutarties dalyką, pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sudarius taikos sutartį ieškovui grąžintina 75 procentai – 150,00 Eur (100,00 Eur + 100,00Eur) x 75 procentai) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį ir patikslintą ieškinį (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Sudarius taikos sutartį atsakovei grąžintina 75 procentai – 56,25 Eur (75,00 Eur x 75 procentai) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 6,15 Eur. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad jas atlygins lygiomis dalimis, todėl iš šalių priteistina po 3,08 Eur valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei, kad šalys sudarė taikos sutartį iš atsakovės valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 13,50 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (150,00 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai x 25 procentai) (CPK 79 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis CPK 87-88 straipsniais, atlikus vienarūšių mokėjimų įskaitymą, iš ieškovui grąžintino žyminio mokesčio –150,00 Eur išskaičiuotina 3,08 Eur suma, mokėtina už procesinių dokumentų siuntimą, ir ieškovui grąžintinas 146,92 Eur (150,00 Eur – 3,08 Eur) žyminis mokestis.

Vadovaujantis CPK 87-88 straipsniais, atlikus vienarūšių mokėjimų įskaitymą, iš atsakovei grąžintino žyminio mokesčio – 56,25 Eur išskaičiuotina 3,08 Eur suma, mokėtina už procesinių dokumentų siuntimą, bei mokėtinas 13,50 Eur žyminis mokestis, ir atsakovei 39,67 Eur (56,25 Eur – 3,08 Eur-13,50 Eur) žyminis mokestis.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimą atsakovei R. V. išvežti nepilnamečius vaikus J. V., ir/ar U. V. iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294-295 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti 2019 m. vasario 18 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo D. V. ir atsakovės R. V. civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jiems priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl bendravimo tvarkos su vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tokiomis sąlygomis:

1. Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2026-179/2017 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko - J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. V. išlaikymui mokėti po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kasmėnesinių periodinių išmokų nuo teismo nutarties, patvirtinsiančios šią taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės arba iki bus emancipuotas, išlaikymo sumą už kiekvieną mėnesį pervedant į ieškovo D. V. nurodytą sąskaitą banke iki kito mėnesio 10 dienos, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. D. V. ir toliau vykdo savo įsipareigojimą teikti nepilnametei dukrai U. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iki dukters pilnametystės arba iki bus emancipuota, išlaikymo sumą už kiekvieną mėnesį pervedant į atsakovės R. V. sąskaitą banke iki kito mėnesio 10 dienos, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4. Nepilnamečiam vaikui J. V. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą D. V., o nepilnametei U. V. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę R. V..

5. Patvirtinti atsakovės R. V. bendravimo Lietuvos Respublikoje su nepilnamečiu vaiku J. V. ir dalyvavimo jį auklėjant iki jo pilnametystės tvarką:

5.1. Motina turi teisę susitikti ir bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį vakare laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val., leidžiant nakvoti pas motiną, grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

5.2. Motina atostogų metu su vaiku bendrauja tokia tvarka:

- Motina su vaiku bendrauja pirmą pusę jo mokyklinių (pavasario, rudens, žiemos) atostogų laikotarpio.

- Motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir parveža atgal į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę pirmos vaiko atostogų pusės dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. - 18.30 val.

- Motina turi teisę vasaros metu bendrauti su vaiku dvi savaites iš eilės motinos atostogų metu. Per vaiko vasaros atostogas motina gali su vaiku bendrauti iš viso iki keturių savaičių. Apie konkretų atostogų laiką motina praneša vaiko tėvui ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius laiko iki numatytų atostogų.

5.3. Motina švenčių dienomis su vaiku bendrauja tokia tvarka:

- Neporiniais metais motina su vaiku praleidžia Šv. Kūčių dieną, pirmąją Šv. Kalėdų dieną, vaiką paimdama iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 16.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

- Poriniais metais motina su vaiku praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Kalėdų dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

- Poriniais metais motina su vaiku praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Velykų dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

- Neporiniais metais motina su vaiku praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

- Kiekvienais poriniais metais valstybinių švenčių dienomis (Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalis): Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.), Žolinės (rugpjūčio 15 d. Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), motina pasiima vaiką šventinių dienų išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamą šventinę dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

- Kiekvienais neporiniais metais valstybinių švenčių dienomis (Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalis): Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), valstybės dieną (liepos 6 d. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinių dienų išvakarėse laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val., ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamą šventinę dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

- Motina turi teisę susitikti ir bendrauti su vaiku kiekvienų metų pirmą gegužės sekmadienį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 11.30 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą patį sekmadienį laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

5.4. Motina turi teisę susitikti ir bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienį kiekvienų metų rugsėjo 18 dieną, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val., taip pat per savo gimtadienį kiekvienų metų balandžio 17 dieną, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.,

5.5. Vaikui sergant ar dėl išvykos negalint bendrauti su motina, motinos bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas kitu abiejų tėvų suderintu laiku.

5.6. Motina įsipareigoja nedelsiant informuoti vaiko tėvą apie savo gyvenamosios vietos ir ryšio priemonių pasikeitimą.

5.7. Vaiko tėvas be vaiko motinos rašytinio sutikimo neturi teisės išvežti vaiko į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui.

5.8. Motina turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti jį mokykloje.

5.9. Motina privalo nedelsdama informuoti vaiko tėvą apie vaiko sveiktos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar pan.

5.10. Jeigu vykdant šią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, motinai iškyla objektyvių priežasčių, dėl kurių ji negalėtų patvirtintu metu pasiimti vaiko, t. y. liga, komandiruotė, nenumatyti ir objektyviai svarbūs įvykiai, apribojantys galimybę susitikti su vaiku, apie tokias aplinkybes pranešama vaiko tėvui telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku nedelsiant nuo jų sužinojimo, bet ne vėliau kaip 24 val. iki atitinkamo vaiko paėmimo laiko, ir motina suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus su vaiko tėvu.

6. Patvirtinti ieškovo D. V. bendravimo Lietuvos Respublikoje su nepilnamečiu vaiku - U. V. ir dalyvavimo ją auklėjant iki jos pilnametystės tvarką:

6.1. Tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį vakare laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val., leidžiant nakvoti pas tėvą, grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį laikotarpiu nuo 18.00 iki 18.30 val.

6.2. Tėvas atostogų metu su vaiku bendrauja tokia tvarka:

- Tėvas su vaiku bendrauja antrą pusę vaiko mokyklinių (pavasario, rudens, žiemos) atostogų laikotarpio.

- Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją antros pusės atostogų dieną laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir parveža atgal į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę vaiko atostogų dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

- Tėvas turi teisę vasaros metu bendrauti su vaiku dvi savaites iš eilės tėvo atostogų metu. Per vaiko vasaros atostogas tėvas gali su vaiku bendrauti iš viso iki keturių savaičių. Apie konkretų atostogų laiką tėvas praneša vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius laiko iki numatytų atostogų.

6.3. Tėvas švenčių dienomis su vaiku bendrauja tokia tvarka:

- Poriniais metais tėvas su vaiku praleidžia Šv. Kūčių dieną, pirmąją Šv. Kalėdų dieną, vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 16.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

- Neporiniais metais tėvas su vaiku praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Kalėdų dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

- Neporiniais metais tėvas su vaiku praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Velykų dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

- Poriniais metais tėvas su vaiku praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

- Kiekvienais neporiniais metais valstybinių švenčių dienomis (Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalis): Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.), Žolinės (rugpjūčio 15 d. Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), tėvas pasiima vaiką šventinių dienų išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamą šventinę dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

- Kiekvienais poriniais metais valstybinių švenčių dienomis (Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalis): Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), valstybės dieną (liepos 6 d. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinių dienų išvakarėse laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val., ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamą šventinę dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

- Tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su vaiku kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 11.30 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą patį sekmadienį laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

6.4. Tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienį kiekvienų metų lapkričio 6 dieną, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val., taip pat per savo gimtadienį kiekvienų metų rugsėjo 29 dieną, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

6.5. Vaikui sergant ar dėl išvykos negalint bendrauti su tėvu, tėvo bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas kitu abiejų tėvų suderintu laiku.

6.6. Tėvas įsipareigoja nedelsiant informuoti vaiko motiną apie savo gyvenamosios vietos ir ryšio priemonių pasikeitimą.

6.7. Vaiko motina be vaiko tėvo rašytinio sutikimo neturi teisės išvežti vaiko į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui.

6.8. Tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti jį mokykloje.

6.9. Tėvas privalo nedelsdamas informuoti vaiko motiną apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar pan.

6.10. Jeigu vykdant šią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tėvui iškyla objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų patvirtintu metu pasiimti vaiko, t. y. liga, komandiruotė, nenumatyti ir objektyviai svarbūs įvykiai, apribojantys galimybę susitikti su vaiku, apie tokias aplinkybes pranešama vaiko motinai telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku nedelsiant nuo jų sužinojimo, bet ne vėliau kaip 24 val. iki atitinkamo vaiko paėmimo laiko, ir tėvas suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus su vaiko motina.

7. Likusioje dalyje Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2026-179/2017 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ieškovas ir atsakovė prašo palikti nepakeistą.

8. Nuo likusių patikslinto ieškinio reikalavimų, neaptartų aukščiau detalizuotose taikos sutarties sąlygose, ieškovas D. V. atsisako.

9. Nuo likusių patikslinto priešieškinio reikalavimų, neaptartų aukščiau detalizuotose taikos sutarties sąlygose, atsakovė R. V. atsisako.

10. Šalys nereikalauja viena iš kitos atlyginti jokių bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu šalims, ieškovas ir atsakovė įsipareigoja padengti lygiomis dalimis.

12. Ši taikos sutartis įsigalioja, kai ją pasirašys ieškovas ir atsakovė, ir įsiteisės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis, patvirtinanti šią taikos sutartį.

13. Šalys pareiškia, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, joms žinomos.

Civilinę bylą Nr. 2-20-979/2019 nutraukti.

Grąžinti ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 146,92 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. birželio 12 d. ir 2018 m. lapkričio 26 d. mokėjimo dokumentais į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Grąžinti atsakovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,67 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Šalims išaiškintina, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, (vaiko poreikių tenkinimas, nedarbingumas, turtinė padėtis ir kt.) vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvežti nepilnamečius vaikus J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir/ar U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo.

Informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė