Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2599-891/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-11
Bylos Nr.
1-2599-891/2013
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-01781-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nukentėjusysis
D. T.
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-2599-891/2013Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01781-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Umbrasienei,nukentėjusiajai D. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, IĮ savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. 2012-07-13 apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,03 promilių girtumas), namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sudavė D. T. savo dešine ranka į veidą, po ko savo dešine ranka sudavė nukentėjusiajai į veidą ir paėmęs nukentėjusiąją už plaukų tempė ją bei trenkė kambaryje ant grindų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. T. fizinį skausmą.

Taip pat kaltinamasis R. P. 2012-12-08 apie 14.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kieme (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė D. T. savo dešine ranka per veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino pilnai. Jis patvirtino, kad 2012-07-13 tarp jo ir nukentėjusiosios D. T. kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis mušė nukentėjusiąją rankomis ir tampė už plaukų. Anot kaltinamojo, jis 2012-07-12 gėrė alkoholinius gėrimus su pusbroliu ir 2012-07-13 sumušė atvykusią sugyventinę D. T.. Dėl to labai gailisi, jos atsiprašė ir jie buvo susitaikę. Dėl 2012-12-08 konflikto kaltinamasis nurodė, jog įvyko nesusipratimas. Tarp jų su D. T. kilo konfliktas, dėl to, jog jie ruošėsi važiuot į „Akropolio“ vaikų žaidimo kambarį, o jis išgėrė sidro skardinę ir D. T. tai pajautė. Konflikto metu jis jai kartą nesmarkiai sudavė. Dėl šio įvykio kaltu taip pat prisipažįsta, gailisi. Su D. T. jis yra susitaikęs, kartu augina vaiką, tačiau kartu negyvena.

Nukentėjusioji D. T. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2012-07-13 R. P. buvo girtas ir be jokios priežasties ją sumušė. Jis jai trenkė rankomis, tampė už plaukų. Tačiau dėl šios nusikalstamos veikos ji jam atleido ir jie susitaikė. 2012-12-08 įvyko konfliktas dėl vaikų vežimo į „Akropolio“ vaikų žaidimo kambarį. Jis buvo išgėręs ir ji pasakė, kad su juo niekur nevažiuos. Jis bandė išplėšti jai išrankų nešyklę su vaiku ir tuo momentu jai sudavė. Jai skaudėjo. Vaiką jis atėmė ir nusinešė į namus. Dėl šio įvykio jie yra susitaikę, ji jam atleido ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, nukentėjusiosios parodymų, R. P. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo (dvi nusikalstamos veikos) nukentėjusiajai D. T. grindžiama šiais įrodymais.

Liudytojo A. T. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog 2012-12-08 tarp kaltinamojo ir nukentėjusios įvyko konfliktas ir jis matė pas nukentėjusiąją kraujosruvas žemiau pečių lygio (b. l. 50).

Liudytojos J. T. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog 2012-12-08 tarp kaltinamojo ir nukentėjusios įvyko konfliktas ir ji matė pas nukentėjusiąją kraujosruvas ant kairės rankos žemiau pečių lygio (b. l. 50).

2012-07-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (b.l. 17)

2012-12-08 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad agresyvus sugyventinis, bandydamas išplėšti vaiką su krepšiu, sudavė D. T. į veidą (b. l. 38-40).

Iš byloje esančio alkotesterio kvito parodymų matyti, kad 2012-07-13 16.19 val. R. P. nustatytas 2,03 promilių girtumas (b. l. 26).

Teismas mano, kad kaltinamojo R. P. kaltė sukeliant fizinį skausmą nukentėjusiajai, abiem atvejais mušant nukentėjusiąją, įrodyta aptartais įrodymais ir jo veikos atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi. Kaltinamasis rankomis sudavė smūgius nukentėjusiajai, suprato, kad dėl jo veiksmų gali būti sukeltas skausmas nukentėjusiajai ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido atsirasti žalingoms pasekmėms, todėl jo veiksmai, kuriais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai, kvalifikuotini kaip padaryti netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam R. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamasis R. P. padarė du nesunkius nusikaltimus, ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, vieną nusikalstamą veiką padarė prieš nėščią nukentėjusiąją, šią aplinkybę puikiai suprasdamas. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, su nukentėjusiąja susitaikė. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinos bausmė dydis artimesnis laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl R. P. atžvilgiu yra taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76, 77) – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius:

- nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nusikaltimas padarytas 2013-07-13) ir nubausti jį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nusikaltimas padarytas 2012-12-08) ir nubausti jį 1 metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 6 val.

Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į paskirtąją bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2012-07-13 iki 2012-07-14 (viena diena).

R. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Budrys