Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2023-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-370-1143/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-02-13
Bylos Nr.
e1-370-1143/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44653-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-370-1143/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44653-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.25.4.2.6;
1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.12.1.4.(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta Vilniaus rajono sav., Lietuva, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, jis 2022 m. lapkričio 24 d., apie 20.01 val., Vilniaus raj., Nemėžio k. Minsko pl., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį, „TOYOTA“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022-11-24 apie 17 val. grįžęs į namus pažymoje nurodytu adresu su draugu išgėrė du butelius degtinės (0,5 tūrio). Draugas apie 19.30 val. išėjo namo, o jis nutarė nuvažiuoti nusipirkti cigarečių. Kodėl sugalvojo sėsti už vairo, jis nurodyti negali. Toks atvejis per jo gyvenimą yra pirmas, šiaip niekada išgėręs nesėda už vairo. Jis, būdamas neblaivus, nusprendė vykti iki degalinės, kuri yra netoliese. Nuvažiavo į degalinę, nusipirko cigarečių ir važiavo atgal į namus. Kelias buvo slydus, snigo. Automobilį sumėtė ir jis jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, nuvažiuojant kliudė kitą mašiną. Kai nuvažiavo nuo kelio, prie jo sustojo pora automobilių, jų nurodyti negali. Policiją iškvietė tas asmuo, kurio automobilį „kliudė“. Kol atvyko policijos pareigūnai alkoholio nevartojo, su savo kalte iš karto sutiko. Nurodo, kad automobilis Toyota Corola, valstybinis numeris . Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo uošviui, bet faktiškai automobiliu naudojasi jis. Su automobiliu vyksta į darbą, padeda žmonai su gyvūnų prieglaudomis. Uošvis jam leidžia naudotis jam priklausančiu automobiliu. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Iš byloje esančio Vilniaus AVPK Vilniaus RV 5-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Alinos Jurkoit tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022-11-24 apie 20.01 val., Vilniuje, Minsko pl., V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-11-24 apie 19:30 val. ji su vyru važiavo automobiliu VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ji vairavo, o sutuoktinis sėdėjo keleivio vietoje. Važiavo apie 70-80km/val. greičiu pirmąja eismo juosta Minsko pl. ir netoli stotelės pavadinimu Sodų, pastebėjo galinio vaizdo veidrodėlyje akinančias šviesas, kurios sparčiai artėjo prie jos vairuojamo automobilio. Pastebėjo, kad minėto automobilio greitis turėjo būti ypač didelis. Po kelių sekundžių pajuto stiprų smūgį į jos vairuojamo automobilio galą. Jos vairuojamą automobilį ,,sumėtė“ ir pavykus išlyginti automobilį sustojo šalikelėje. O kitas automobilis, kuris atsitrenkė, nuvažiavo į griovį. Jai su vyru diskutuojant automobilyje ir sprendžiant kokių veiksmų reiktų dabar imtis, ji per galinio matymo veidrodėlį pamatė, kad minėto automobilio, kuris buvo griovyje, vairuotojas galimai neblaivus, svirduliavo, atrodė neadekvačiai. Iš karto numanė, kad vyras galimai yra neblaivus. Tai pamatę su sutuoktiniu nusprendė pranešti Bendruoju pagalbos telefonu 112. Pranešė jos sutuoktinis. Dar iki bendravimo su minėtu vyru galvojo, kad pavyks susitvarkyti dokumentus patiems. Daugiau pašalinių asmenų nematė, tad mano, kad minėtas vyras važiavo vienas ir buvo vairuotojas. Jos vyras išlipo iš automobilio, o minėtas vyras priėjo prie jos vyro ir jie pradėjo kalbėtis, girdėjo, kad vyras siūlė jos sutuoktiniui susitarti, siūlė pinigų, tačiau kiek, neįvardino. Jos sutuoktinis nesutiko, tuomet tas vyras pradėjo elgtis agresyviai, provokavo muštynes, apsižodžiavo. Vėliau sutuoktinis sakė, kad jautė nuo jo skindantį alkoholio kvapą. Muštynės neįvyko, tačiau to vyro elgesys buvo tikrai neadekvatus, tad sutuoktinis antrą kartą paskambino 112 ir iškvietė policiją. Policijos laukė apie 20 minučių. Jos ir sutuoktinio akivaizdoje minėtas vyras alkoholio nevartojo. Kadangi kaltininko automobilis buvo tolokai nuo jų, negali nurodyti nei markės, nei valstybinių numerių, matė tik tai, kad tai buvo lengvasis automobilis ir tamsios spalvos. Minėtą vyrą matė pirmą kartą, jis nėra pažįstamas nei jai, nei jos sutuoktiniui. Viso pokalbio tarp minėto vyro ir jos sutuoktinio metu, girdėjo, kad iš įvykio kaltininko žodžių konteksto, tikrai buvo aišku, kad jis yra neblaivus ir prisipažino, kad vartojo alkoholį. Taip pat norėtų paminėti, kad 2022-11-25 nakties metu apie 02:56 jai į telefoną paskambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelių minučių laikotarpyje tas pats numeris skambino jos sutuoktiniui. Tačiau nei ji, nei jos sutuoktinis neatsiliepė. Numano, kad galimai minėtas numeris, kuris skambino ir buvo įvykio kaltininko kontaktas.

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. yra jos dukros M. vyras. Automobilis Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau automobiliu jis leidžia naudotis savo žentui V. Kadangi automobiliu naudojasi dažniau jo žentas V., pas jį automobilis dažniausiai ir būna. 2022-11-24 automobilis Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pas V. K.. Automobiliu jisai naudojasi darbo reikalais, vyksta į darbą, taip pat padeda jo dukrai su gyvūnų prieglauda, vežioja kačiukus, šuniukus. Apie tai, kad V. vairavo neblaivus ir padarė eismo įvykį, jis žino. Automobilį policijos pareigūnai po įvykio 2022-11-24 perdavė jam. Automobilį planuoja tvarkyti ir naudos savo reikmėms.

Iš byloje esančio Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto D. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą jie pastebėjo griovyje stovintį automobilį Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir šalia jo stovintį vairuotoją V. K., kuris svirduliavo. Priėjus prie vairuotojo ir pradėjus su juo bendrauti, jis paaiškino, kad yra išgėręs ir dėl eismo įvykio irgi yra kaltas. Paprašius pas V. K. paaiškinti visą situacija, jis paaiškino, kad išvažinėjo iš degalinės (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas į pagrindinį kelią kliudė priekyje jo važiuojantį automobilį VW. Nuėjus pakalbėti su VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. S., ji paaiškino, kad važiavo Minsko pl. pirma eismo juosta nedideliu greičiu, nes buvo blogos eismo sąlygos, važiuodama ji pastebėjo pro savo galinio vaizdo veidrodėlį, kad iš galo dideliu greičiu atvažiuoja automobilis Toyota, kuris atsitrenkė į jos automobilį ir nuo smūgio automobilis Toyota nuvažiavo į griovį. Su alkotesterio pagalba Alcotest 7510 Nr. ARCK – 0009 metrologinės patikros numeris 1752670, pirmu pūtimu 20.01 val. buvo nustatytas 2,39 prom. girtumas, antru pūtimu 20.24 val. buvo nustatytas 2,31 prom. girtumas. Automobilis Toyota buvo perduotas savininkui V. P., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris pasirašė pasižadėjimą, kad automobilio neremontuos ir neparduos.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2022-11-24 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0009, patikros sertifikatas Nr. 1752670) 20.01 val. nustatytas 2,39 promilių girtumas, antru pūtimu 20.24 Val. nustatytas 2,31 promilių girtumas.

Iš byloje esančio 2022-11-24 20.01 val. alkotesterio DRAGER Alcotest 7510 Nr. ARCK- 0009 (patikros sertifikato Nr. 1752670) parodymų matyti, kad V. K. buvo nustatytas 2,39 prom. girtumas.

Iš byloje esančio 2022-11-24 20.24 val. alkotesterio DRAGER Alcotest 7510 Nr. ARCK- 0009 (patikros sertifikato Nr. 1752670) parodymų matyti, kad V. K. buvo nustatytas 2,31 prom. girtumas.

Iš byloje esančio Vilniaus AVPK RV 5-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. J. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), stovinti Vilniaus r. Minsko pl.. Po eismo įvykio automobilio priekis sudaužytas, įskilęs priekinis stiklas. 2022-11-24 automobilis grąžintas savininkui V. P..

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio TOYOTA Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas V. P..

Iš byloje esančio „EMPREKIS“ išrašo matyti, kad automobilio TOYOTA Corolla Verso 2.2 D-4D, kategorija M1-AF, pasirinkti metai 2008, kaina be PVM 2780,80 eurų, kaina su PVM 3520,00 eurų.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamų veikų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirti kaltinamajam baudą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

V. K. sutiko su bausmės dydžiu ir rūšimi, tik prašo leisti mokėtiną baudą (2 100 Eur) mokėti dalimis, t. y. mokėti baudą dvejus metus po 87,50 Eur, jei pagerės finansinė situacija, bus daromos didesnės įmokos.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutiko.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, dirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo sutikimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokurorės pareiškime teismui siūlomos bausmės rūšies ir dydžio, kaltinamajam skirtina prokurorės pareiškime teismui siūloma ir sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas pažymi, kad įstatymas nenumato galimybės išdėstyti baudžiamojoje byloje teismo paskirtos bausmės – baudos mokėjimą, todėl kaltinamojo prašymu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis nei 2 mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo (sumokėjimo) laikas, nustatant, jog paskirtą baudą kaltinamasis turi sumokėti per 24 mėnesių terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam V. K. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, todėl teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir kilusios pasekmės sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 metus 4 mėnesius.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo V. K. atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Toyota Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) priklauso V. P., todėl, šiuo atveju konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dokumentas - vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ Regitra ir kuris yra Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK tyrėjos K. Reišytės žinioje, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 63 MGL (3 150 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. (V. K.) skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 42 MGL (2 100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 metus 4 mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2022-11-28.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš V. K. (V. K.) automobilio Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 520 Eur.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK tyrėjos K. Reišytės žinioje, perduoti VĮ „Regitra“.

V. K. (V. K.) išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 24 mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea B. F. Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti V. K. (V. K.), kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė