Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės V. J., atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovei J. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovams V. J., Skuodo rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras Telšių filialui, J. J. dėl pastatų ir namų valdos sklypo įregistravimo pripažinimo negaliojančiais, dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos Notėnų seniūnijos pažymos pripažinimo negaliojančia, dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo pripažinimo dalinai negaliojančiu, dėl pastatų pripažinimo ieškovo tėvo asmenine nuosavybe ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą 2015-02-05 su ieškiniu ir 2015 m. vasario 18 d. patikslintu ieškiniu, kurio 4 p. reikalavimas patikslintas dar kartą 2015 m. balandžio 29 d. patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2013-12-05 teisinę registraciją V. J. vardu Nekilnojamojo turto registre į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) .; 2) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2014-10-30 teisinę registraciją V. J. vardu Nekilnojamojo turto registre į 0,1909 ha namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 3) pripažinti negaliojančia Skuodo rajono savivaldybės administracijos Notėnų seniūnijos 2013-11-25 pažymą Nr. NV11-6 dėl ūkinėje knygoje V. J. vardu užregistruoto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) ; 4) konstatuoti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei ūkiniais pastatai – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nuo (duomenys neskelbtini) metų iki 1984-06-20 ir iki dabar buvo ir yra J. J., mirusio (duomenys neskelbtini) , asmeninė nuosavybė; 5) pripažinti negaliojančiu 2014-07-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 15S-(14.15.3.)-19, 1.4 p., pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės į pilietei V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), tenkančią jos tėvo K. Š. nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto – 4,31 ha žemės ir 0,19 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini) , dalį – 0,2000 ha žemės – perduoti neatlygintinai nuosavybėn (lygiaplotį turėtajam) asmeninio ūkio žemės sklypą 0,1909 ha (vertė 945 Lt) namų valdos žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) ., kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) .

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė civilinį ieškinį jame nurodytais motyvais. Teigia, kad 2014 m. liepos mėn. civilinėje byloje dėl jo iškeldinimo esą sužinojo, kad namas ir namų valdos sklypas priklauso jo motinai. Namą statė jo tėvas, o jis padėjo tėvui statyti. Teigia, kad tėvas statė namą apie (duomenys neskelbtini) būnant santuokoje, tačiau iš pinigų, kuriuos gavo tėvas už „pakilas“ (melioracijos išmoka už senelio J. J. pastatų nugriovimą). Kiek tėvas buvo gavęs išmokos nežino. Be jo buvo dar trys senelio vaikai. Pusę namo pastatė iš senų rastų, kitą pusę pirko tėvas iš Latvijos. Kai statė namą tėvas dirbo Vindeikių ūkyje. Vindeikių ūkis buvo davęs darbininkų, kurie kartais padėdavo prie statybų, taip pat davė transportą statybinėms medžiagoms parsivežti. Teigia, kad motina ir jaunesni jo broliai prie statybų neprisidėjo, nors pripažįsta, kad motina rūpinosi buitimi, gamino valgį kol tėvas užsiėmė statybomis. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini) neigia, kad jis atsisakė palikimo. Pripažįsta žinojęs, kad motinos tėvas turėjo žemės Geidučių k., tačiau apie nuosavybės teisių atkūrimą ir žemės perkėlimą sužinojo tik byloje dėl iškeldinimo gavę dokumentus.

Atsakovės V. J. atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Prašo ieškinį atmesti, teigia, kad net jei teismas panaikintu registraciją viešajame registre dėl pastatų registracijos V. J. vardu pagal Seniūnijos 2013-11-25 išduotą pažymėjimą, tai nepaneigtų jos nuosavybės teisių į pastatus. Atsakovė vėl įregistruotų nuosavybės teisę pagal paveldėjimo teisės liudijimą, pasikeistų tik registracijos pagrindas. Todėl būsimas teismo sprendimas niekaip neįtakos ieškovo teisių ir pareigų, jis buvo atsisakęs teisių į palikimą.

Atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu pripažino seniūnijos darbuotojų klaidą, pažeisimą padarytą išduodant pažymą. Sutinka, kad pažymos turinys yra netikslus, būtent neatitinka fakto pažymos įrašas, jog „pastatus pastatė pati“, nes Namų ūkio knygoje, (b.l. 45-51), kurios pagrindu išduota pažyma tokio įrašo nebuvo. Tačiau teigia, kad tai yra formalus pažeidimas, nes V. J. yra paveldėjusi sutuoktinio turtą, paveldėjimas neginčijamas, todėl būsimas teismo sprendimas ieškovui nesukurs teisių ar pareigų.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo pasisakė tik dėl instituciją liečiančio patikslinto ieškinio 5 p. su šiuo reikalavimu nesutinka. Teigia, kad ieškovui civilinėje byloje Nr. 2-354-884/2014, 2014-10-16 faktiškai tapo žinoma apie Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. J.. Į teismą kreipėsi praėjus 4 mėn., todėl prašo taikyti 1 mėnesio ieškinio senatį.

Tretysis asmuo J. J. paaiškino, kad atstovauja motiną V. J. visose institucijose pagal 2013-07-25 jam išduotą įgaliojimą. Motina yra neįgali. Jis veikdamas motinos vardu įregistravo pastatus ir dalyvavo atkuriant nuosavybės teises į žemę. Po tėvo mirties visi vaikai atsisakė palikimo motinos naudai. Motina buvo pametusi jai išduota paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi pastatai buvo neįregistruoti, jis Notėnų seniūnijoje išėmė pažymą apie tai, kad motina pati pasistatė namą su ūkiniais pastatais, kurios pagrindu įregistravo jis nuosavybės teisę motinos vardu. Pažymą išdavė seniūnijos darbuotoja jo prašymu. Pripažįsta, kad tėvas buvo nusigriovęs senelio namą ar ūkinį pastatą ir gavęs išmoką dėl pastatų nugriovimo, tačiau kokio dydžio buvo ta išmoka nežino. Teigia, kad namas yra statytas abiejų tėvų jiems būnant santuokoje. Bylos nagrinėjimo metu jis atrado paveldėjimo teisės liudijimą išduotą motinai. Teigia, kad dėl ieškovo nepakenčiamo elgesio, girtavimo, vaidų jis reikalauja jo išsikelti iš motinos namo. O brolis keršydamas kelia bylą dėl registracijos panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl teisės kreiptis į teismą.

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuojas asmens teisę kreiptis į teismą. Atsakovės atstovės teiginys, kad ieškinys nesukurs ieškovui teisių ir pareigų yra iš dalies pagrįstas, nes pats ieškovo atstovas pripažįsta, kad dar reikės reikšti kitą ieškinį dėl paveldėjo teisių. Teismas, dar ieškinio priėmimo stadijoje, atkreipė ieškovo, kad byloje turėtų būti pareikšti visi reikalavimai vienu metu, taip pat parengiamojo teismo posėdžio metu atkreipė į tai dėmesį. Tačiau ieškovas iki bylos perdavimo nagrinėti teisme taip ir nepateikė ieškinio su visais reikalavimais, kurie galimai galėtų sukurti jam pageidaujamą rezultatą – nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad net trečią kartą tikslindamas ieškinį, jau teisminio nagrinėjimo metu, ieškovo vis tiek neįtraukė reikalavimų, kurie leistų išvengti kitų teisminių procesų, todėl naujų ieškinio reikalavimų teismas nepriėmė. Teismas negali įpareigoti šalies pareikšti ieškinį ar už jį suformuoti reikalavimus, todėl ieškinys nagrinėjamas tokia apimtimi, kokie pareikšti reikalavimai. Nepaisant ieškovo (jo atstovo) pasirinktos nuosavybės teisių gynimo taktikos, neatmestina galimybė, kad ieškovas galės reikšti kitus ieškinius teisme, kurie galiami sukurtų pageidaujamą rezultatą. Šiuo atveju ieškovo keliamų reikalavimų patenkinimo atveju jis galimai susikurs prielaidą reikšti naujus ieškinius, todėl negalima teigti, kad tokiu ieškiniu ieškovas tik piktnaudžiauja savo teise. Ieškovas teisus teikdamas, kad negali reikšti paveldėjimo ar nuosavybės teisių į pastatą, kol galioja teisinė registracija kito asmens vardu.

Dėl pastatų pirminių savininkų nuosavybės teisių konstatavimo (patikslinto ieškinio 4 p.)

Nepaisant reikalavimų išdėstymo teismas pirmiausia pasisako dėl pastatų pirminių savininko (-ų) nuosavybės teisių, nes iš to išplaukia paskesnių savininkų nuosavybės teisių klausimai. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė konstatuoti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei ūkiniais pastatai – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nuo (duomenys neskelbtini) ir dabar priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise V. J. ir J. J. (mirusiam (duomenys neskelbtini) ). Bylos nagrinėjimo metu, ieškovo atstovas teigė paaiškėjus, kad namas buvo statytas iš ieškovo tėvo asmeninių lėšų, dar kartą patikslino ieškinį, kurį teismas priėmė tik dalyje liečiančioje šį reikalavimą, t.y. ieškovas prašo konstatuoti, kad minėtas namas su priklausiniais nuo 1972 metų iki 1984-06-20 ir iki dabar buvo ir yra J. J., mirusio (duomenys neskelbtini) , asmeninė nuosavybė.

Šis reikalavimas grindžiamas ieškovo ir trečiojo asmens parodymais apie tai, kaip jų tėvas statė namą ir iš kokių lėšų, 1984-12-21 paveldėjimo teisės liudijimu išduotu mirusiojo J. J., J. įpėdiniai V. J., kuriame nurodyta, kad paveldėjimą sudaro Medinis gyvenamasis namas 60 kv. m., ūkinis pastatas bei kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 65, 68). Pažymėtina, kad atsakovės pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas yra su registracijos žyma, patvirtinančia, kad liudijimas buvo įregistruotas. Ieškovo atstovas tvirtina, kad notaras išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą konstatavo, kad šis turtas priklauso mirusiajam. Konstatavimo pagrindas Notėnų apylinkės 1984-12-17 pažyma. Papildomai pateikė teismui minėtos pažymos kopiją iš archyvo (b.l. 135). Ši pažyma surašyta apylinkės ūkio knygos Nr. 302 pagrindu, kurioje konstatuota, kad pastatai statyti 1970 m. ir priklauso J. J.. Atsakovė prie atsiliepimo yra pateikusi minėtos namų ūkio knygos Nr. 302 išrašą (b.l. 66, 67). Šios knygos papildomose žymose nurodyta, kad 1985-03-06 pastatai priklauso J. V., Kazio pagal paveldėjimo teisės liudijimą išduotą 1984-12-21, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatant nuosavybės teisę, taikytinas teisės aktas galiojęs nuosavybės objekto atsiradimo (pastatymo) metu, t.y. tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1983 m.). kurio 117 straipsnio 2 dalis numatė, kad „Jeigu šie objektai įgyti iš bendrų sutuoktinių lėšų, tai jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jei sutuoktinių nesusitarta ar santuokos, šeimos įstatymai nenustato ko kita, priklauso jiems abiems. 131 straipsnis numatė, kad „sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrą jų turtą reguliuoja Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos įstatymai.“ O būtent išsamiau šeimos turtinius klausimus reguliavo tuo metu galiojęs Lietuvos tarybų socialinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (1969 m. liepos 16 d. Nr. VII-327), kurio 21 straipsnis numatė, kad „Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. <...>.

Taigi notaras išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą turėjo vadovautis įstatymais o ne pažymomis, turėjo aiškintis turto įgijimo (sukūrimo) aplinkybes, atsižvelgti į tai ar turtas sukurtas santuokos metu iš kokių lėšų. Seniūnijos pažyma ar notaro paveldėjimo teisės liudijimas nepaneigia sutuoktinių jungtinės nuosavybės instituto. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovo tėvai J. J. ir V. J. buvo sudaręs santuoką 1952 m. ir gyveno santuokoje iki J. J. mirties, t.y. 1984-06-20. Gyvenamasis namas su priklausiniais pastatytas 1970 m., t.y. santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad namo statybai tėvas panaudojo dalį statybinių medžiagų gautų iš senelio (jo tėvo) nugriautos sodybos taip pat panaudojo išmoką gautą už nugriaunamus pastatus nepaneigia šios prezumpcijos. Ieškovas ir tretysis asmuo nurodė, kad tėvas turėjo dar tris brolius, seseris, todėl senelio turtą dalijosi visi vaikai. Pats ieškovas patvirtino, kad iš nugriautos sodybos ūkinio pastato panaudojo namui tik dalį rastų. Kokia buvo išmoka ir ar iš viso buvo byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas patvirtino, kad statant namus motina (atsakovė) rūpinosi ūkiu, vaikais, gamino valgį, todėl tokiu būdu prisidėjo prie turto sukūrimo. Todėl teismas laiko, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nepaneigia bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisės instituto. Konstatuotina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei ūkiniais pastatai – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai – šulinys, unikalus Nr (duomenys neskelbtini) , nuo pastatymo 1970 metų ir iki J. J. mirties ((duomenys neskelbtini) ) priklausė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise V. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini) . Po J. J. mirties nuosavybės teisių perėjimo klausimas šioje byloje nenagrinėjamas, todėl teismas nepasisako kam turtas priklausė po jo mirties.

Dėl pastatų teisinės registracijos pagrįstumo (patikslinto ieškinio 1 ir 3 p.)

Vadovaujantis nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašu atsakovės V. J. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinius pastatus: tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kitus statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Įregistravimo pagrindas nurodytas Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas, 2013-11-25, Nr. NV11-6. Įrašas galioja nuo 2013-12-05 (b.l. 10, 11). Byloje pateikta ir minėta pažyma, pasirašyta Notėnų seniūno A. M., kurios pagrindu atlikta teisinė registracija (b.l. 18). Pažymoje nurodyta, kad: „Skuodo rajono savivaldybės administracijos Notėnų seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 3, asmeninės sąskaitos Nr. 232, pusl. 220, piliečio (tės) V. J., vardu užregistruotas medinis gyvenamas namas, statytas 1972 metais, su veranda 1a1ž, statyta 1972 metais, veranda 2alž, statyta 1972 metais, turintis 77,84 kv. m. bendro naudingo ploto, tame tarpe 39.80 kv. m. gyvenamo ploto. Ūkiniai pastatai: 1) 2I1p viralinė, statybos metai 1972, tūris 43 kub.m; 2) 1i1ž malkinė, statybos metai 1972, tūris 109 kub. m; 3) 3I1p tvartas, statybos metai 1972, tūris 89 kub. m.; 4) 1i1ž daržinė, statybos metai 1972, tūris 190 kub. m.; 5) 2I1ž malkinė, statybos metai 1972, tūris 51 kub. m.; 6) 3ilp tvartas, tūris 33 kub. m.; 7) šulinys k, statybos metai 1972. Išvardinti pastatai yra Skuodo rajono savivaldybės administracijos Notėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) . Pastatų įsigijimo būdas pasistatė pati.“

Sulyginus pažymos turinį su byloje pateiktais namų ūkio knygos 2008-2012 m. duomenimis, kurios pagrindu išduota pažyma (b.l. 45-46), nustatyti neatitikimai. Knygoje nurodyta, kad namų ūkiui priklauso gyvenamasis namas, jokių įrašų apie ūkinius pastatus nėra, todėl neaišku iš kur pažymoje nurodyti ūkiniai pastatai ir dar su individualiais žymėjimais, kurie nurodyti tik nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. Kadastrinių matavimų byla yra parengta tik 2014-11-26 (b.l. 12-15). Namų ūkio knygoje nurodyta, kad V. J. yra šeimos galva, tačiau nenurodyta, kad ji yra pastatų savininkė ir nėra jokių įrašų apie tai, kad ji pastatus pasistatė pati, taip pat nėra įrašų apie namo statybos metus. Pažymoje nurodyti duomenys neatitinka, joje nurodyto šaltinio – Notėnų seniūnijos ūkinėje knygoje, esančių duomenų, todėl minėta pažyma pripažintina negaliojančia (CK 1.3 str. 4 d., 1.8 str. 1 d., 1.80 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad ši pažyma buvo išduota su tikslu įregistruoti nuosavybės teises, todėl ją išduodantis (pasirašantis) asmuo yra atsakingas už jos turinį. Žinomai klaidingo turinio pažymos išdavimas balansuoja ties nusikalstamos veikos riba, tačiau teismas šiuo atveju nenustatė tyčios klastoti dokumentus.

Pripažinus negaliojančią pažymą, pagal kurią atlikta teisinė registracija, atitinkamai panaikintina ir teisinė registraciją V. J. V., į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)

Dėl sprendimo kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir teisinės registracijos (patikslinto ieškinio 2 ir 5 p.)

Vadovaujantis nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašu atsakovės V. J. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 0,1909 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) Įregistravimo pagrindas nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas, 2014-06-12, Nr. 15SK-(14.15.110.)-252 (b.l. 16-17). Ieškovas ieškinio 5 p. prašo pripažinti negaliojančiu minėto sprendimo 1.4 p., pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės į pilietei V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), tenkančią jos tėvo K. Š. nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto – 4,31 ha žemės ir 0,19 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini) , dalį – 0,2000 ha žemės – perduoti neatlygintinai nuosavybėn (lygiaplotį turėtajam) asmeninio ūkio žemės sklypą 0,1909 ha (vertė 945 Lt) namų valdos žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) sav., kurio kadastrinis adresas 7563/0002:622 (b.l. 19). Ieškovas teigia, kad neteisėta registracija į pastatus lėmė tai, kad jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę po pastatais. Šis sprendimas riboja jo kaip galimo pastatų bendrasavininko teises į žemę po pastatais. Ieškovas neginčija atsakovės teisės į atkuriamą žemę, pats neturi žemės, ar teisės į atkuriamą žemę, neketina įsigyti ir neturi iš ko įsigyti valstybinės žemės.

Ieškinio senaties terminas taikomas tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (LR CK 1.126 str. 2 d.). Šiuo atveju atsakovai V. J. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.). Įsta­ty­mas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią sie­ja su to­kiais sub­jek­ty­vaus po­bū­džio kri­te­ri­jais: as­mens su­ži­no­ji­mu ar­ba tu­rė­ji­mu su­ži­no­ti apie jo tei­sės pa­žei­di­mą. Sprendimas po jo priėmimo nebuvo įteiktas ieškovui nes jis nelaikytinas suinteresuotu asmeniu. Šiuo atveju ieškovas ir jo atstovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu, kad apie skundžiamą sprendimą jiems tapo žinoma 2014-10-16, gavus procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-354-884/2014 dėl ieškovo iškeldinimo. Ieškinio senaties terminas nutruko 2015-02-04, pareiškus ieškinį teisme įstatymu nustatyta tvarka (LR CK 1.130 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnis numato, kad „šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.“ Šiuo atveju parėjo beveik 4 mėnesiai nuo sužinojimo dienos iki kreipimosi į teismą. Ieškovas termino praleidimo, nenurodo termino praleidimo priežasčių ir neprašo atnaujinti terminą. Kadangi nustatyta, jog yra suėjęs LR CK 1.125 str. 2 d., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas, todėl ieškinys dalyje dėl 5 p. reikalavimo atmestinas (LR CK 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai atmestinas ir ieškinio 2 p. reikalavimas dėl teisinės registracijos į žemės sklypą panaikinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui kreipiantis į teismą yra suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 50 proc. patirtų išlaidų (b.l. 21). Atsakovei V. J. taip pat yra suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. patirtų išlaidų. kadangi tiek ieškovui tiek atsakovei buvo suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl jų tarpusavio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Be to ieškovas nepateikė bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančio dokumento.

Kreipiantis į teismą ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. patirtų išlaidų, todėl jis yra atleistas 100 nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Faktiškai nustatyta, kad ieškovui yra suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 50 proc. patirtų išlaidų (b.l. 21). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. ieškovas yra 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu. Kadangi ieškovas kreipiantis į teismą suklaidino teismą ir nesumokėjo jokios dalies žyminio mokesčio, todėl išnagrinėjus bylą spręstinas žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, vadovaujantis CPK 96 str. nuostatomis.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies proporcingai patenkintai reikalavimo daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų, kurių veiksmai lėmė tos dalies ieškinio patenkinimą. Šiuo atveju patikslinto ieškinio 1 ir 3 punktų patenkinimą faktiškai lėmė Skuodo rajono savivaldybės administracijos filialo Notėnų seniūnijos neteisėti veiksmai, pažyma, kurią teismas pripažino negaliojančia, todėl būtent iš atsakovo - Skuodo rajono savivaldybės administracijos priteistinas žyminis mokestis Valstybei už du neturtinio pobūdžio reikalavimus (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), t.y. 82 Eur. Be to iš atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos priteistina 2/5 valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra 7,35 Eur, t.y. priteistina 2,94 Eur. Viso 84,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinio 2 ir 5 p. reikalavimus iš atsakovo priteistina 50 proc. žyminio mokesčio paskaičiuoto už du neturtinio pobūdžio reikalavimus, t.y. 41 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2013-12-05 teisinę registraciją V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu Nekilnojamojo turto registre į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Pievų g. 2, Vindeikių k., Skuodo r. sav.

Pripažinti negaliojančia Skuodo rajono savivaldybės administracijos Notėnų seniūnijos 2013-11-25 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią viešajame registre V. J. vardu, įregistruotos nuosavybės teisės į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)

Konstatuoti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei ūkiniai pastatai – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nuo pastatymo – (duomenys neskelbtini) ir iki J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priklausė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise V. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini) .

Likusią patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos, kodas 188751834, 84,94 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų Valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš ieškovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų Valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.