Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. P., A. A., nuteistojo V. P. gynėjos advokatės Irmos Grikšelienės, apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. P. nuteistas pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 2 d. (2009-02-27, 12.06 val.) epizode (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; pagal BK 225 str. 2 d. (2009-02-27, 15.05 val.) epizode (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta E. P. subendrinta bausmė – 2 m. laisvės atėmimo. Taikytas BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. ir bausmės vykdymas E. P. atidėtas 2 m. 6 mėn., įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taikytas BK 67 str. 1 d., 42 str. 6 d., 68² str. ir paskirta E. P. baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 2 m. 6 mėn. Kardomojo kalinimo laikas nuo 2010-02-18 9 val. iki 2010-02-19 15.43 val. dvi dienos įskaitytos į bausmės laiką.

V. P. nuteistas pagal BK 225 str. 2 d. (2009-02-12, 3.51 val.) epizode (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu 1 m.; pagal BK 225 str. 2 d. (2009-02-19, 15.29 val.) epizode (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; pagal BK 225 str. 2 d. (2009-02-27,12.06 val.) epizode (2007 m. birželio 28 d.įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu 1 m.; pagal BK 225 str. 2 d. (2009-02-27, 15.05 val.) epizode (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta V. P. subendrinta bausmė – 3 m. laisvės atėmimo. Taikytas BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. ir bausmės vykdymas V. P. atidėtas 3 m., įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taikytas BK 67 str. 1 d., 42 str. 6 d., 68² str. ir paskirta V. P. baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 m. Kardomojo kalinimo laikas nuo 2010-02-18 15.25 val. iki 2010-02-20 15.05 val. dvi dienos įskaitytos į bausmės laiką.

A. A. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. 5 MGL (650 Lt) bauda; pagal BK 228 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) epizode (2009-01-26 10.09 val.) laisvės atėmimu 10 mėn.; pagal BK 225 str. 2 d. (2009-02-12 3.51val.) epizode (2007 m. birželio 28 d.įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu 1 m.6 mėn.; pagal BK 225 str. 2 d. (2009-02-19 15.29 val.) epizode (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta A. A. subendrinta bausmė - 2 m.6 mėn. laisvės atėmimo ir 5 MGL (650 Lt) baudą. Taikytas BK 75 str.1 d. ,2 d. 7 p., 3 d. ir bausmės vykdymas A. A. atidėtas 2 m. 6 mėn., įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taikytas BK 67 str. 1 d., 42 str. 6 d., 68² str. ir paskirta A. A. baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 2 m.6 mėn. Kardomojo kalinimo laikas nuo 2010-02-18 09.20 val. iki 2010-02-19 15.30 val. dvi dienos įskaitytos į bausmės laiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. M. pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamoji byla nutraukta, dėl S. M. išteisinimo nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės vyresniuoju patruliu ir būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai pareikalavo duoti ir priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą, o būtent: jis 2009 m. vasario 27 d., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Operatyvaus valdymo grupės postiniu V. P., apie 15.05 val. (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnė vieta nenustatyta, sustabdė nenustatytos markės automobilį, vairuojamą asmens vardu T., kuris vairuodamas nuo 20 iki 30 km/h viršijo nustatytą greitį, tai yra padarė administracinės teisės pažeidimą numatytą ATPK 124 str. 3 d. už kurį numatyta nuo 100 iki 300 litų bauda ir nurodė pažeidėjui eiti į tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur pažeidėjas T. demonstratyviai skaičiuodamas pinigų kupiūras pasiūlė V. P. nenustatytos sumos kyšį, o V. P. už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus priėmė nenustatyto dydžio kyšį, grąžino pažeidėjui dokumentus, o kyšį pasidalino su E. P., tokiu būdu nenustatytas asmuo vardu T. išvengė administracinės atsakomybės pagal ATPK 124 str. 3 d.

Taip pat E. P. 2009 m. vasario 27 d., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Operatyvaus valdymo grupės postiniu V. P., apie 12.06 val., (duomenys neskelbtini), V. P. sustabdžius nenustatyto asmens vairuojamą nenustatytos markės automobilį, kuris viršijo leistiną greitį daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą, tai yra padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 4 d., už kurį numatyta nuo 400 iki 600 litų bauda ir nurodžius pažeidėjui eiti į tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje E. P., pažeidėjas pasiūlė 20 Lt, 10 eurų (34,528 litų) ir 1000 Rusijos rublių (76,074 litų) iš viso 131,056 Lt dydžio kyšį, kad E. P. nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. E. P. sutikus priimti kyšį ir atidarius automobilio dėtuvę, pažeidėjas – nenustatytas asmuo, padėjo reikalaujamą pinigų sumą ir kaltinamasis grąžino dokumentus ir pažeidėją paleido. Tokiu būdu E. P. ir V. P. priėmė reikalaujamą kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir nenustatytas asmuo išvengė administracinės atsakomybės pagal ATPK 124 str. 4 d.

V. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas iki 2009 m. kovo 13 d., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Operatyvaus valdymo grupės postiniu ir būdamas statutinis valstybės tarnautojas, savo naudai tiesiogiai pareikalavo duoti ir priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą, o būtent: 2009 m. vasario 12 d. apie 3.51 val., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės vyriausiuoju patruliu A. A., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), prie geležinkelio pervažos sustabdė nenustatytą vilkiką ir jį vairavusį asmenį, kuris nesustojo prie kelio ženklo „važiuoti nesustojus draudžiama“ kai ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Sustabdęs pažeidėją, jis, kartu su A. A. pasiūlė vilkiko vairuotojui, kad nesurašys administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą pažeidimą, jei pažeidėjas už A. A. ir V. P. neteisėtą neveikimą sumokės 300 Lt kyšį. Pažeidėjui sutikus, jis, kartu su A. A., tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydėdamas vilkiką ir pažeidėją, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, kuriame pažeidėjas paėmė 300 Lt ir perdavė A. A., po ko A. A. grąžino pažeidėjui dokumentus ir paleido, tokiu būdu, V. P., priėmė 300 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir nesurašė nenustatytam asmeniui, administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 125 str.

Taip pat V. P., 2009 m. vasario 19 d., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės vyriausiuoju patruliu A. A., apie 15.29 val., (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta nenustatyta, sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. Ž. be saugos diržų ir nurodė M. Ž. eiti į tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. M. Ž. įvykdžius V. P. reikalavimą, tarnybiniame automobilyje buvęs A. A., panaudojant alkotesterį, M. Ž. nustatė 1,21 promilės lengvą neblaivumą (girtumą), už kurį pagal ATPK 126 str. 1 d. numatyta bauda nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. M. Ž. pasiūlius atsiskaityti, tačiau neturint pinigų, jis, kartu su A. A., M. Ž. paleido ir nurodė vietą kur atvežti pinigus. Netrukus M. Ž. prie miesto kapinių, (duomenys neskelbtini) susitiko su V. P. ir A. A., kur jie pareikalavo iš M. Ž. 500 Lt už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Taip pat V. P. 2009 m. vasario 27 d., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės vyresniuoju patruliu E. P., apie 15.05 val. (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta nenustatyta, E. P. sustabdžius nenustatytos markės automobilį, vairuojamą asmens vardu T., kuris vairuodamas nuo 20 iki 30 km/h viršijo leistiną greitį, tai yra padarė administracinės teisės pažeidimą numatytą ATPK 124 str. 3 d. už kurį numatyta nuo 100 iki 300 litų bauda. E. P. nurodžius pažeidėjui eiti į tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur pažeidėjas T. demonstratyviai skaičiuodamas pinigų kupiūras pasiūlė nenustatytos sumos kyšį, o V. P. už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. administracinės teisės pažeidimo protokolo nesurašymą kyšį priėmė, grąžino pažeidėjui dokumentus.

Taip pat V. P. 2009 m. vasario 27 d., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės vyresniuoju patruliu E. P., apie 12.06 val. (duomenys neskelbtini), sustabdė nenustatyto asmens vairuojamą nenustatytos markės automobilį, kuris vairuodamas viršijo leistiną greitį daugiau kaip 30 km/h, tačiau ne daugiau kaip 40 km/h, tai yra padarė administracinės teisės pažeidimą numatytą ATPK 124 str. 4 d., už kurį numatyta nuo 400 iki 600 litų bauda. V. P. nurodė pažeidėjui eiti į tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažeidėjas įvykdęs reikalavimą, tarnybiniame automobilyje buvusiam E. P. pasiūlė 20 Lt, 10 eurų (34,528 litų) ir 1000 Rusijos rublių (76,074 litų) iš viso 131,056 Lt dydžio kyšį, kad E. P. nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. E. P. sutikus priimti kyšį ir atidarius automobilio dėtuvę, pažeidėjas – nenustatytas asmuo, padėjo reikalaujamą pinigų sumą ir E. P. grąžino dokumentus ir pažeidėją paleido. Tokiu būdu V. P. ir E. P. priėmė reikalaujamą kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

A. A. nuteistas už tai, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės vyriausiuoju patruliu ir būdamas statutinis valstybės tarnautojas suklastojo dokumentą ir piktnaudžiavo tarnyba, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti kyšį bei tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės vyriausiuoju patruliu, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d., nustatančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 str. 1 d. 1, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymą (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538 redakcija) 12 str. nustatytą pareigūno priesaiką; 2008-10-09 (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko įsakymu Nr. 85-V-10 patvirtintų (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės vyriausiojo patrulio pareigybių aprašymo: 4 punktą, nustatantį jo funkciją – vykdyti saugaus eismo priežiūrą; 22 punktą, nustatantį jam pareigą išaiškinti kelių eismo taisyklių pažeidimus ir juos tirti; 23 punktą, nustatantį jam pareigą surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ str. nuostatomis; 24 punktą, nustatantį jam pareigą savo kompetencijos ribose skirti administracines nuobaudas ar kitokio poveikio priemones už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, A. A., 2009 m. sausio 26 d. 10 val. laikotarpiu nuo 10 val. 9 min. 31 s iki 10 val. 19 min. 54 s (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK Viešosios tvarkos poskyrio kelių policijos grupės patruliui A. O. sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą S. M., dėl to, kad pastarasis automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržų, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 202 punktą, tai yra padarė ATPK 124¹ str. 6 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą. A. O. nurodžius eiti į tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pas A. A., kad šis surašytų dėl minėto KET pažeidimo administracinio proceso dokumentus. S. M. įsėdus į tarnybinį automobilį, A. A., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, į tikrą dokumentą „2009-01-26 nutarimo blanką dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini)“, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad S. M., vairuodamas automobilį, naudojosi mobilaus ryšio telefonu ir dėl to pažeidė KET 21 p., dėl pažeidimo gailisi, ir tokiais veiksmais šį dokumentą suklastojo. Tuoj po to, toje pačioje vietoje, A. A. tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai ir nepagrįstai, vadovaudamasis ATPK 124¹ str. 6 d. ir 31 str. 1 d. 1 p., už šį pažeidimą S. M. paskyrė dvidešimties (20) litų baudą, ir kurią šiam vėliau surašyto nutarimo pagrindu sumokėjus, A. A. tokiu būdu šį suklastotą dokumentą panaudojo. Dėl šių neteisėtų ir nepagrįstų A. A. veiksmų KET pažeidėjas S. M. išvengė administracinės atsakomybės pagal ATPK 134 str. 1 d., tai yra nebuvo nubaustas dėl naudojimosi saugos diržais KET pažeidimo, už kurį numatyta griežtesnė atsakomybė nei už KET pažeidimą, kai kalbamasi telefonu, vairuojant transporto priemonę.

Taip pat A. A., 2009-02-12 dirbdamas kartu su iki 2009-03-13 buvusiu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Operatyvaus valdymo grupės postiniu V. P., apie 3.51 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), prie geležinkelio pervažos sustabdė nenustatytą vilkiką ir jį vairavusį Estijos pilietį, kuris vairuodamas transporto priemonę nesustojo prie kelio ženklo „važiuoti nesustojus draudžiama“ kai ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Sustabdęs pažeidėją, jis, kartu su V. P. pasiūlė pastarajam, kad nesurašys administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą pažeidimą, jei pažeidėjas už jo, t.y. A. A. ir V. P. neteisėtą neveikimą sumokės 300 Lt kyšį. Pažeidėjui sutikus, jis, kartu su V. P., tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydėdamas vilkiką ir pažeidėją, nuvyko į (duomenys neskelbtini), esantį „Swedbank“ bankomatą, kuriame pažeidėjas paėmė 300 Lt ir jam perdavė, po ko jis grąžino pažeidėjui dokumentus ir paleido, tokiu būdu jis priėmė 300 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir nesurašė, nenustatytam asmeniui, administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 125 str. ir už kurį numatytą bauda nuo 300 Lt iki 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 4 mėnesių.

Taip pat, A. A., 2009-02-19 dirbdamas su kartu su iki 2009-03-13 buvusiu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Operatyvaus valdymo grupės postiniu V. P., apie 15.29 val. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, kur kelias eina link kapinių, V. P. sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. Ž. be saugos diržų ir nurodžius pažeidėjui eiti į tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, tarnybiniame automobilyje buvęs A. A., alkotesteriu, M. Ž. nustatė 1,21 promilės lengvą neblaivumą (girtumą), už kurį pagal ATPK 126 str. 1 d. numatyta bauda nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių ir pasiūlė susitarti. M. Ž. sutikus tartis, A. A. nurodė M. Ž. nuvežti draugą ir sugrįžti prie kapinių, (duomenys neskelbtini) mieste. Netrukus M. Ž. grįžus į nurodytą vietą, jis, kartu su V. P. atvykęs tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio iš M. Ž. pareikalavo 500 Lt kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tačiau M. Ž. neturint pinigų ir pažadėjus atsiskaityti, jis, kartu su V. P. nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo ir M. Ž. paleido. Tokiu būdu M. Ž. išvengė administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 str. 1 d.

E. P. apeliaciniu skundu prašo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją jo bylą nutraukti. Mano, kad jo kaltė padarius minėtas nusikalstamas veikas nėra pagrįsta pakankamų ir neginčijamų įrodymų visuma, tinkamu įrodymų vertinimu bei teismo išsamiu ir nešališku visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teigia, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad E. P., dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės vyresniuoju patruliu ir būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai pareikalavo duoti ir priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą. Toliau nuosprendyje išdėstytos galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, kurios prieštarauja nuosprendžio nustatomajai daliai. 2009-02-27, 15.05 val., epizode konstatuojama, jog E. P. sustabdė nenustatytos markės automobilį, vairuojamą asmens vardu T., kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 3 d., ir nurodė jam eiti į tarnybinį automobilį, kur jis pasiūlė V. P. nenustatytos sumos kyšį. V. P. priėmė nenustatyto dydžio kyšį ir pasidalino su E. P.. Taigi šiame epizode nėra nurodyta jokių E. P. veiksmų, susijusių su kyšio pareikalavimu ar jo priėmimu. 2009-02-27, 12.06 val., epizode konstatuojama, jog sustabdė nenustatyto asmens vairuojamą nenustatytos markės automobilį V. P., o E. P. sėdėjo automobilyje. Nenustatytas asmuo padėjo reikalaujamą sumą. Šiame teiginyje yra prieštaravimas: neaišku ar nenustatytas asmuo pasiūlė tam tikros sumos kyšį ar E. P. pareikalavo. Be to, kas pripažinta nustatyta nuosprendžio nustatomojoje dalyje prieštarauja nuosprendžio motyvuojamajai daliai, kurioje nėra pateikta jokių įrodymų, jog E. P. savo naudai pareikalavo kyšio ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą. Vienintelis teisiamojo posėdžio metu nagrinėtas įrodymas, kuriuo grindžiamos galimai padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, yra vaizdo ir pokalbių stenogramos ir video įrašai, jų pagrindu surašyti protokolai. Teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį E. P. atžvilgiu, nepašalinęs prieštaravimų tarp nuosprendžio nustatomosios dalies, bei dėstomosios, bei motyvuojamosios dalių, neišanalizavęs minėtų protokolų turinio, neįvertinęs šio įrodymo pagrįstumo bei fakto, kad baudžiamojoje byloje daugiau nėra jokių įrodymų, apžiūros protokolų ir pan. Teismo apkaltinamajame nuosprendyje sufomuluotos išvados nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Teisėjas neįvertino įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tokiu būdu nuosprendyje nurodytos E. P. galimai padarytos nusikalstamų veikų aplinkybės nepagrįstai pripažintos įrodytomis. Toks pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

V. P. gynėja advokatė Irma Grikšelienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-07 priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad V. P. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Teigia, kad teismas pripažindamas V. P. kaltu dėl 2009-02-12, 3.51 val., epizodo, netinkamai vertino surinktus įrodymus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatytas asmuo iš kurio neva buvo paimtas kyšis, todėl jo parodymų, kad jis tikrai davė kyšį pareigūnams nėra. Nėra ir įrodyta, kad nenustatytas asmuo tikrai padarė pažeidimą, nes pažeidimo faktas nėra užfiksuotas. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad V. P. kartu su A. A. pasiūlė vilkiko vairuotojui, kad nesurašys administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą pažeidimą, jei vairuotojas sumokės 300 Lt kyšį, tačiau įrodymų byloje nėra, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nuosprendyje nurodyti, jog teismo posėdyje nustatė šią aplinkybę. Be to, nėra jokių įrodymų, kad V. P. paėmė 300 Lt kyšį ir kad gautus pinigus pasidalijo. Byloje yra tik prielaida, tačiau nėra įrodymų, kad Estijos pilietis padarė administracinį teisės pažeidimą, kad V. P. kartu su A. A. pasiūlė Estijos piliečiui nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, jei šis sumokės 300 Lt kyšį, kad V. P. paėmė 300 Lt kyšį. Teigia, kad teismas pripažindamas V. P. kaltu dėl 2009-02-19, 15.29 val., epizodo, netinkamai vertino surinktus įrodymus. Rėmėsi liudytojo M. Ž. parodymais, bei vaizdo ir pokalbių stenograma Nr. 3, video įrašu, kurie prieštarauja M. Ž. duotiems parodymams. Video medžiagoje ir stenogramoje pokalbis tarp pareigūnų ir M. Ž., jog pareigūnai automobilyje siūlė tartis, nėra užfiksuotas, dėl to akivaizdu, jog M. Ž. parodymai yra melagingi. Liudytojas N. B. teisme parodė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu surašyti ne taip, kaip jis sakė. Dėl to, V. P. savo kaltės dėl šio epizodo nepripažino, išsamiai paaiškino dėl kokių priežasčių M. Ž. nurodė atvykti prie kapinių, dėl kokių priežasčių nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo. Byloje nebuvo surinkta objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, kad V. P. kartu su A. A. pareikalavo iš M. Ž. 500 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą. Teigia, kad teismas pripažindamas V. P. kaltu dėl 2009-02-27, 12.06 val., epizodo, netinkamai vertino surinktus įrodymus. Iš video medžiagos matyti, kad E. P. nereikalavo duoti kyšį. Iš video medžiagos matyti, kad į dėtuvę nenustatytas asmuo deda kažkokius popierius, tačiau neaišku ar tai buvo pinigai. Galima daryti tik prielaidą, kad tai buvo pinigai, tačiau įrodymų, kad buvo įdėti pinigai byloje nėra. Jeigu tikėti, kad buvo įdėti pinigai, tai neatmetama galimybė, kad buvo įdėta mažiau pinigų, kurių suma sudarė iki 1 MGL, kas užtrauktų už šių pinigų paėmimą atsakomybę tik pagal BK 225 str. 4 d., tačiau pagal šį baudžiamąjį nusikaltimą yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio senatis. Kadangi kyšio niekas nereikalavo, neaišku ar į daiktų dėtuvę buvo įdėti pinigai, jei tai buvo pinigai, neaiškus jų kiekis, patys pinigai išimti nebuvo. V. P. neigia ėmęs kyšį, įrodymų, kad jis paėmė būtent šiuos pinigus iš dėtuvės, o ne pasidėtus, įrodymų nėra, o visos abejonės pagal Teismų praktiką turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Teigia, kad nors teismas pripažino V. P. kaltu dėl 2009-02-27, 15.05 val., epizodo, tačiau šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta: tiksli vieta, sustabdyto automobilio markė, vairuotojas, koks kyšis buvo paimtas. Nors nuosprendyje nurodyta, kad iš video medžiagos matyti, kad pažeidėjas išima iš piniginės kelias kupiūras ir vieną padeda tarp tarnybinio automobilio priekinių sėdynių, tačiau išties iš video medžiagos nematyti, kad nenustatytas asmuo padėjo kur nors automobilyje pinigus. V. P. neigia paėmęs kyšį. Todėl šis nusikaltimo epizodas yra pagrįstas tik prielaida.

A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-07 priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamas veikas. Teigia, kad teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. 2009-02-12 epizode nurodyta, kad A. A. kartu su V. P. pasiūlė Estijos piliečiui už 300 Lt kyšį nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, o gautus 300 Lt su V. P. pasidalino. Neaišku kokiais įrodymais rėmėsi teismas darydamas tokią išvadą. Nuosprendyje aprašant A. A. parodymus nurodyta, kad vairuotojai, ypatingai tolimųjų reisų, duodavo po kelis litus už kelio, benzino kolonėlės, bankomato parodymą. To teismui A. A. nesakė. Byloje nėra duomenų, apie tai, kad jis tarėsi su M. Ž. dėl atlygio už jo paleidimą. Priešingai filmuotoje ir garso įrašo medžiagoje užfiksuota, kad M. Ž. primygtinai siūlė A. A. ir V. P. susitarti. Be to, nuosprendyje aprašant V. P. nusikalstamus veiksmus dėl to paties epizodo, jau nurodoma, kad atsiskaityti siūlė M. Ž.. Teismas nurodė, kad pareigūnų veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės tikslas buvo kontroliuoti pareigūnų papirkimo atvejus, nors iš bylos medžiagos matyti, kad tikslas buvo aiškintis kontrabandos atvejus. Teismas nurodė, kad skiriant A. A. bausmę buvo atsižvelgta į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nors po to nurodo, kad tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. 2009-01-26 epizode teismas nurodė, kad į S. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad S. M., vairuodamas automobilį, naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Tačiau nuosprendyje aprašydamas S. M. veiksmus teismas prieštarauja sau ir remiasi jo parodymais apie tai, kad vairuodamas automobilį pastarasis buvo neužsisegęs saugos diržo ir kalbėjosi mobilaus ryšio telefonu. Teismas dėl 2009-02-12 epizodo, neįvertino aplinkybės ir sąmoningai nutylėjo, kad beveik tuo pačiu metu Estijos pilietis mėgino paimti iš bankomato 200 Lt, o esant nepakankamam likučiui paėmė 100 Lt. Teismas nuosprendyje rėmėsi M. Ž. parodymais, nors pastarasis teismui melavo teigdamas, kad kyšio reikalavo pareigūnai. Filmuotoje medžiagoje ir garso įraše girdėti, kad M. Ž. primygtinai siūlo jį paleisti už tai žadėdamas atlygį. Teismas savo iniciatyva papildomai A. A. inkriminavo BK 228 str. 1 d. kvalifikuojantį požymį – didelės žalos valstybei padarymą ir taip neteisėtai pasunkino jam kaltinimą. Pasunkinus kaltinimą buvo nuteistas ne pagal oficialiai pareikštame kaltinime nurodytą veikos kvalifikavimą. Nesutinka su teismo išvada, kad S. M. administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodydamas vairavimo neprisisegus saugos diržo suklastojo oficialų dokumentą. Mano, kad jo veiksmai dėl netikslaus protokolo surašymo S. M. ir neblaivaus M. Ž. paleidimas vertintini kaip drausminiai nusižengimai arba kaip mažareikšmiai nusikalstamų veikų kontekste.

Nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendis naikinamas, byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuosprendis dėl S. M. išteisinimo pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. neapskųstas, todėl šioje dalyje nenaikinamas.

Teisė į nešališką teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir kituose nutarimuose aiškinama, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-527/2010).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję, t. y. subjektyviąja bei objektyviąja prasme (Micallef v. Malta,no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. turi būti įvertinta ar konkretus teisėjas konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių faktų ar aplinkybių, kurios leistų spręsti apie šią bylą nagrinėjusio teisėjo subjektyvų šališkumą. Todėl apylinkės teismo nešališkumo klausimas toliau nagrinėtinas objektyvaus nešališkumo aspektu.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią pagrįstą abejonę dėl teismo šališkumo. Vertinant nešališkumą objektyviąja prasme, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000 ir kt.). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas yra šališkas, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez – Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010).

Vadovaujantis BPK 255 str. 1 d., byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro surašytame kaltinamajame akte ir teismo nutartyje, kuria byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. A. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad dirbdamas Kelių policijos grupės vyriausiuoju patruliu ir būdamas statutinis valstybės tarnautojas suklastojo dokumentą ir piktnaudžiavo tarnyba, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės vyriausiuoju patruliu, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d., nustatančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 str. 1 d. 1, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymą (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538 redakcija) 12 str. nustatytą pareigūno priesaiką; 2008-10-09 (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko įsakymu Nr. 85-V-10 patvirtintų (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės vyriausiojo patrulio pareigybių aprašymo: 4 punktą, nustatantį jo funkciją – vykdyti saugaus eismo priežiūrą; 22 punktą, nustatantį jam pareigą išaiškinti kelių eismo taisyklių pažeidimus ir juos tirti; 23 punktą, nustatantį jam pareigą surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ str. nuostatomis; 24 punktą, nustatantį jam pareigą savo kompetencijos ribose skirti administracines nuobaudas ar kitokio poveikio priemones už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, A. A. 2009-01-26 10 val. nuo 10 val. 9 min. 31 s iki 10 val. 19 min. 54 s (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK Viešosios tvarkos poskyrio kelių policijos grupės patruliui A. O. sustabdžius automobilį, vairuojamą S. M., dėl to, kad pastarasis automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržų, A. O. nurodžius eiti į tarnybinį automobilį pas A. A., kad šis surašytų dėl minėto KET pažeidimo administracinio proceso dokumentus. S. M. įsėdus į tarnybinį automobilį, A. A., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, į tikrą dokumentą „2009-01-26 nutarimo blanką dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas Nr. M 126639“, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad S. M., vairuodamas automobilį, naudojosi mobilaus ryšio telefonu ir dėl to pažeidė KET 21 p., dėl pažeidimo gailisi, ir tokiais veiksmais šį dokumentą suklastojo. Tuoj po to, toje pačioje vietoje, A. A. tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai ir nepagrįstai, vadovaudamasis ATPK 124¹ str. 6 d. ir 31 str. 1 d. 1 p., už šį pažeidimą S. M. paskyrė 20 Lt baudą, ir kurią šiam vėliau surašyto nutarimo pagrindu sumokėjus, A. A. tokiu būdu šį suklastotą dokumentą panaudojo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiais veiksmais A. A. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nes dispozicija numato, jog dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo turi būti padaroma didelė žala valstybei, tarptautinei viešai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Žala gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Pareikštame kaltinime ne tik, kad nebuvo atskleista būtino piktnaudžiavimo požymio – didelės žalos pobūdis, bet ji nebuvo iš viso inkriminuojama.

Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad A. A. padarė BK 228 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nuosprendyje vertindamas šią veiką, nurodė, kad A. A. būdamas valstybės tarnautoju piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes šiais veiksmais A. A. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos –policijos – funkcijas bei veiklos principus, sumenkino poliucijos įstaigos prestižą ir diskreditavo policijos pareigūno vardą. Nors pirmosios instancijos teismas nebuvo gavęs prašymo pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmes skirtingomis, bet pats savo iniciatyva nustatė, kad valstybė patyrė didelės žalos, nes A. A. būdamas valstybės tarnautoju piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Tais atvejais, kai pakeistos faktinės aplinkybės lemia tokį veikos kvalifikavimą, jos pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais nuteistojo A. A. apeliacinio skundo argumentus, kad tokiu būdu teismas savo iniciatyva pasunkino jam pareikštą kaltinimą ir suvaržė teisę į gynybą. Nuteistasis neturėjo procesinės galimybės tinkamai organizuoti savo gynybą bei jai pasiruošti.

Pirmosios instancijos teismas nuteisęs E. P. ir V. P. pagal BK 225 str. 2 d. už tai, kad jie 2009-02-27 apie 15,05 val. priėmė nenustatyto dydžio kyšį, iš esmės pripažino, kad jie paėmė didesnės negu 1 MGL vertės kyšį, nors kaltinime kyšio vertė nebuvo nurodyta. Iš to seka, jog pirmosios instancijos teismas pakeitė kaltinimą, praplėtė bylos nagrinėjimo teisme ribas. Tokiu būdu buvo suvaržyta nuteistųjų E. P. ir V. P. teisė žinoti kuo yra kaltinami ir tinkamai pasirengti gynybai.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sutinka su nuteistojo A. A. apeliacinio skundo teiginiu, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti neteisingi jo parodymai. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendyje teigiama, kad E. P., V. P., A. A. parodė, jog pasitaikydavo, kad vairuotojai duodavo po kelis litus pietums, tačiau tai buvo atlygis už darbą, už kelio ar kuro kolonėlės parodymą tolimųjų reisų vairuotojams. Teisiamojo posėdžio protokole neužrašyta, kad tokius parodymus davė kaltinamieji. Tik A. A. parodė, kad vilkiko vairuotoją palydėjo iki bankomato ir šis norėdamas atsidėkoti davė pietums 20 ar 30 Lt (5 t., b. l. 46-47). Nors iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamieji teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus dėl jiems pareikštų kaltinimų, tačiau teismas šių parodymų nevertino.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad visos byloje nustatytos aplinkybės turi būti nurodytos teismo priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje. BPK 305 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį, nurodyta, kad šioje nuosprendžio dalyje išdėstoma: 1) įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jų padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir surašydamas nuosprendį, šią nuostatą pažeidė. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 305 straipsnio nuostatų, įrodymų neanalizavo, nuosprendyje išsamaus jų vertinimo nepateikė, nedėstė įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, nėra išsamios įrodymų analizės, kaltinamųjų ir liudytojų parodymai nelyginti su kitais bylos duomenimis, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Apylinkės teismas visiškai teisine prasme neįvertino nuteistųjų veiksmų. Kolegijos nuomone, tai parodo, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, kuris pažeisdamas BPK reikalavimus palaikė tik vieną – kaltintojo – pusę. Kolegijos manymu, tokiu būdu buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės į gynybą, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra išdėstyta principinė bylą pirmojoje instancijoje nagrinėjusio teismo pozicija dėl pareikštų kaltinimų. Iš šių duomenų visumos kolegija daro išvadą, jog šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Šie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumai, kolegijos nuomone, negali būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kadangi apylinkės teismas visiškai teisine prasme neįvertino nuteistųjų veiksmų ir šių pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ištaisyti nėra galimybių. Šį klausimą iš esmės išsprendus apeliacinės instancijos teismui, proceso dalyviai nebetektų galimybės šio teismo sprendimą skųsti apeliaciniu skundu, tokiu būdu negalėtų tikėtis, kad bus apeliacine tvarka patikrintos nustatytos bylos faktinės aplinkybės, paliekant jiems galimybę savo teises ginti tik kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog apylinkės teismas buvo objektyviai šališkas ir šiuo pagrindu panaikinus nuosprendį bei bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų galimų pažeidimų susijusių su nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, jų kaltės nustatymu bei su kitais apeliaciniuose skunduose išdėstytais klausimais. Visas apeliaciniuose skunduose nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendį dalį, kurioje: E. P. nuteistas pagal BK 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl veikos 2009-02-27, 12.06 val.; pagal BK 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), dėl veikos 2009-02-27, 15.05 val.; V. P. nuteistas pagal BK 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), dėl veikos 2009-02-12, 3.51 val.; pagal BK 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), dėl veikos 2009-02-19, 15.29 val.; pagal BK 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl veikos 2009-02-27,12.06 val.; pagal BK 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl veikos 2009-02-27, 15.05 val.; A. A. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d.; pagal BK 228 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija); pagal BK 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), dėl veikos 2009-02-12 3.51 val.; pagal BK 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), dėl veikos 2009-02-19 15.29 val., panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Tauragės rajono apylinkės teismui. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.