- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-15
- Bylos Nr.
- 1S-757-478/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00218-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- D. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2017 m. liepos 5 d. priimtą nutarimą Nr. 357-260 taikyti D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 9 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gruodžio 9 d.2017 m. liepos 5 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-260 nutarta taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis ankstesnės Komisijos rekomendacijas įvykdė, dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose mokėsi, įgijo pagrindinį išsilavinimą, jam šiuo metu suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos už pataisos teritorijos ribų, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis laisvėje integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad D. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, nuo ankstesnio svarstymo sumažėjo tik 2 balais, nuteistojo kriminogeniniais veiksniais ir toliau išlieka ankstesni teisės bei režimo pažeidimai, piktnaudžiavimas narkotikais, be to, jis nesistengia padengti turimų civilinių ieškinių, taigi, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdžiai ženkli.Skunde nuteistasis D. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. liepos 5 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad per labai trumpą laiką padarė didelę pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Jis dėjo dideles pastangas, kad ši pažanga būtų akivaizdi ir mano, jog nieko daugiau per šį laikotarpį nebūtų galėjęs padaryti. D. B. pažymi, kad turi ne vieną, bet du paskatinimus, ir teismas galėtų jam parodyti didesnį pasitikėjimą. Nuteistasis pasižada, kad visi jo turimi finansiniai įsipareigojimai bus įvykdyti, nors praeities jis pakeisti negali, tačiau yra tvirtai pasiryžęs daugiau nepažeisti įstatymų.Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacija taikoma remiantis tik itin palankioms ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms.Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo. Apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos 2017 m. liepos 5 d. nutarimo, nepažeidė nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, nes šiuo metu jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.Pateiktos bylos medžiagoje esančia Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad šis teistumas D. B. nėra pirmasis, anksčiau jis teistas keturis kartus, jam būdingas nusikaltimų modelis, t. y. nuteistasis kartoja tokio paties pobūdžio smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimus, kas didina jo pavojingumą visuomenei bei reikalauja pateiktą medžiagą vertinti kur kas atidžiau bei kruopščiau. Įvertintina ir tai, kad D. B. kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nustatytas sąlygas jis pažeidė, vadinasi, nesugebėjo išlaikyti pavyzdingo elgesio nustatytą laikotarpį. Šie duomenys, vertinant juos visumoje, verčia abejoti nuteistojo kaltės pripažinimu bei nuoširdžiu apgailestavimu. Savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų nuteistasis pripažindavo ir anksčiau, tačiau vis tiek sugrįždavo prie nusikalstamų įpročių, kas rodo, jog trumpalaikės bausmės jam nėra efektyvios bei veiksmingos, nes jo elgesio bei mąstysenos nepaveikia tiek, kad būtų užtikrinta pakartotinio nusikalstamumo prevencija.Negebėjimas prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus poelgius atsispindi ir turimų lėšų tvarkyme. Atkreiptinas dėmesys, kad D. B. priteistas nedidelis ieškinys turtinei bei neturtinei žalai nukentėjusiajam atlyginti – 837,68 Eur, tačiau nuteistasis yra sumokėjęs tik 146,07 Eur, nors jis dirba ir gauna pastovias pajamas. Nuteistajam taip pat priteista atlyginti žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei proceso išlaidas, kas bendrai sudaro apie 2200 Eur. Įvertinus tai, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama jau daugiau nei metus laiko, spręstina, jog priteistas ieškinys realiai nėra dengiamas, nes apie dešimt eurų per mėnesį mokėjimas laikytinas tik formaliu, simboliniu turimų finansinių įsipareigojimų dengimu. Pažymėtina ir tai, kad per paskutinius metus D. B. į savo asmeninę sąskaitą gavo 425,39 Eur, per tą patį laikotarpį išleido 325,17 Eur. Vadinasi, gauti pinigai buvo leidžiami savo asmeninių poreikių tenkinimui, o ne nusikalstamais veiksmais sukeltų neigiamų padarinių minimizavimui. Teisėjų kolegija įvertina, kad nuosavo būsto Lietuvos Respublikoje D. B. neturi, po galimo lygtinio paleidimo jis vyktų gyventi pas mamą, o pasibaigus bausmės laikui planuoja vykti į Angliją, kur gyvena jo draugė. Ši aplinkybė reikšminga, nes nuteistasis anksčiau buvo pažeidęs taikomą kardomąją priemonę ir išvykęs į Angliją. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šioje valstybėje D. B. turi ryšių, taip pat ir pastovų būstą, todėl nelaukęs bausmės pabaigos gali išvykti ir jo probacija taptų nebekontroliuojama. Nors Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad paleistas lygtinai nuteistasis darbintųsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nenurodyta nei kokias pareigas užimtų nuteistasis, nei koks būtų jo darbo pobūdis. Be to, viešo Lietuvos įmonių registro rekvizitai.lt duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra likviduota.Teisėjų kolegija įvertina D. B. mąstymą bei elgseną bausmės atlikimo metu. Sutiktina, kad nuteistasis stengiasi keisti savo vertybinę skalę, sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, yra pakankamai savikritiškas, supranta jam skirtos asmeninės laisvės apribojimą, kitų teises, išsako norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu, tačiau Psichologinės tarnybos specialistas yra pažymėjęs ir tai, kad D. B. yra linkęs į impulsyvumą, pasireiškia ir agresija, savitvardos praradimas. Nors nuteistasis dalyvavo pykčio ir agresijos valdymo programoje, anoniminių alkoholikų grupės veikloje, tačiau vien sudalyvavimas šiose programose be pastangų keisti savo netinkamą elgesį praktiškai jokių teigiamų rezultatų neduoda. Bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis laisvėje nuolat vartodavo narkotines medžiagas, tačiau mano, kad jam pagalbos nereikia, nes šiuo metu nebevartoja. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis pervertina savo pasiryžimą nebevartoti psichiką veikiančių medžiagų, juo labiau, kad pataisos įstaigoje šias medžiagas vartoti griežtai draudžiama, jų gavimas nėra lengvai prieinamas, o nustatytas apsvaigimo faktas baudžiamas drausmine tvarka.Nuteistasis stokoja gebėjimo pasirinkti tinkamus elgesio variantus, kas nesudaro pakankamo pagrindo manymui, jog jis laikysis įstatymų imperatyvų ir savo gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi ir baigė 10-ą klasę, įgijo teisę išvykti be sargybos ar be palydos, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, nenustatyta. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.